QUOTE(Ingėnas @ 2012 09 11, 10:06)
Nors niekada nesidomėjau Nirvanos muzika, perskaičius knygą perklausiau dažniausiai joje minėtas dainas. Mano didžiam nustebimui (tai nebuvo planuota
, žinodama, kad jos depresyvios, turėjau prieš jas išankstinį nusistatymą), dauguma dainų man patiko ar net labai patiko (ypač gyvas jų atlikimas). Labai muzikalu.
Kas nebijot niūrių knygų, šią knygą rekomenduoju. Netgi ne Nirvanos/Cobaino gerbėjams.
Užsikrėtusi muzikinių biografijų virusu, užsimaniau paskaityti dar ir knygą apie Kiedį. Vėlgi - nesu Red Hot Chili Peppers gerbėja, bet va kažkaip norisi dar paskaityti apie tą muzikinį pasaulį. Ypač apie tuos laikus, kai muzika buvo labiau menas, išraiškos forma, o ne komercija.
Labas
O aš "Nirvaną" paauglystėj klausiau (bent jau kai kurias dainas
), net plakata Kobaino turėjau ant sienos pasikabinus
Todėl labai įdomu bus paskaityti jo biografiją, nors ir su superžmona Cortney Love pagrindiniam vaidmeny.
O "Randai", manau, bus ne tokia niūri (nors Kiedžio priklausomybė irgi nėra linksma tema). Bus įdomu sužinoti tavo nuomonę apie ją
QUOTE(katilina @ 2012 09 11, 21:39)
Eikit jūs, Nicholsonas bet kurį filmą papuošia.
Ne išimtis ir šitas. Nors man, kai pagalvoju apie filmą, pirmiausia mintyse iškyla Vadas (arba Vožd, nes filmą rusiškai įgarsintą žiūrėjau). O knygą tai jau senokai turiu, bet vis kažko jos baidausi, greičiausiai dėl neigiamų emocijų.
Aš irgi manau, kad Nicholsonas - labai geras aktorius. Pvz., nors "Švytėjimo" ekranizacija manęs visiškai nesužavėjo, bet Nicholsonas tam filme vaidino labai gerai
QUOTE(Ingėnas @ 2012 09 11, 23:00)
Šiandien radau dar tokią knygos recenziją :
http://www.laikas.lt...love-recenzija/ Džiugina bent tai, kad straipsnio autorius visgi siūlo knygą perskaityt
Na o aš pabaigiau
Flaubert'o "Ponią Bovari". Ką galiu pasakyti? Įspūdis stiprus, bet gana prieštaringas. Patiko ar ne nepasakysiu, bet knyga tikrai stipri. Pradžioj neatrodžiusi labai įdomi, vėliau labai įtraukė. Ir jeigu iš pradžių Emai jaučiau šiokią tokią užuojautą, tai vėliau ta užuojauta išgaravo ir jos vietą užėmė pyktis. Tiesą sakant, pykdė visi veikėjai - nei vieno nebuvo simpatiško ar patikusio. Šarlis - bevalis, Ema - tuščiagarbė ir dar kvailė. Suprantu, kad ji daug skaitė, buvo paskendusi fantazijų pasaulyje. Pati iš dalies gyvenimo iš knygų mokiausi, bet man užteko proto suprasti, kad knygos - ne gyvenimas, kad ir kaip to kartais norėtųsi. Liūdna, kad Šarlis vedė būtent tokią moterį. Aišku, labiausiai gaila Bertos...
Ema Bovari nėra malonus žmogus. Ir čia nerasite "...ir jie ilgai ir laimingai gyveno" pabaigos. Bet knygą tikrai rekomenduoju.
Niekada nesiginčyk su kvailiu, nes teks nusileisti iki jo lygio, kur jis sumuš tave patirtimi.
Always read something that will make you look good if you die in the middle of it. - P. J. ORourke