aš dėl fantazavimo.vaikai tikrai kartais neteisingai supranta kai kuriuos mūsų išsireiškimus. pvz. mano dukra grįžta iš daržo ir sako,kad iš manęs tyčiojasi. nu aš ir taip klausiu ir taip - eiliniai vaikų barniai "jis man taip, o aš jam šitaip". tik kažkada, kai neįvykdžiau jos užgaidos ir užgiedojo, kad tu iš manęs tyčiojiesi (dukrai bus 6 metai), supratau, kad jai nelabai aiški šio žodžio reikšmė. o dėl visokių įvykių,kad ir su aukle būdama irgi primąstydavo - į mėnulį neskrido, bet prigalvodavo, tik aiškindavausi viską kartu su aukle, nes išklausinėti po vieną tiesiog neefektyvu:))
aš pati turėjau 3 aukles, tai grįžusi visada prie auklės abiejų paklausdavau kaip sekėsi, ar ji klausė auklės. linksi, jo jo klausiau, sakau, o jeigu aš auklės paklausiu, tai ne tipo neklausk. auklė tuo metu tyli. nu ir žodis po žodžio išsiaiškini viską taip sakant prie šešių akių. bandyk ir tu prie auklės aiškintis - kaip jums čia sekėsi gyventi per dieną. išgirsi, kad mušė, suprasi ką daryti iš auklės reakcijos. ji bet kokiu atveju turės paaiškinti kaip ten buvo, o tada jau pačiai spręsti.
Labai dekoju uz pasisakymus ir patarimus 
Tikrai biski apsiraminau, pakalbesiu su aukle, bet manau cia tikrai bus tik mano vaiko fantazijos vaisiai 
Tikrai biski apsiraminau, pakalbesiu su aukle, bet manau cia tikrai bus tik mano vaiko fantazijos vaisiai
(...)Visai neseniai as klausinejau sunaus ka jis diena veike su aukle (jis jau sako po du zodzius) tai pasake, kad valge sriubyte, kad suposi lauke ir ramiu tonu pasake, kad AUKLE MUSE kai paklausiau kur muse, tai parode, kad kojytes popa jokiu musimo zymiu nera.
Isiterpsiu truputi
o gal nieko cia nera blogo Jus paklauset jo : ka veikei diena? o jis atsake kad Aukle muse 
gal jis muse?? 
o ne ji ji arba jis jai i kojyte trenke...arba is kojytes pats.kartais vaikai nesupranta ko net paklausi
bet kartais "isizeidzia" kad ji sudrausmini ir prisneka ,ko nebuve..
kazkada ziurejau vaika mergaite kaimynes:) buvau soke,kai grizo mama,o ji pradejo rodyt ant saves .tranko veiduka sau ir rodo ant manes...ispirmo nsupratau kas vyksta..o mama sako,ji tau trenke ,ir mergaite pradejo verkt ir ta pati vis rodyt ... nors as jai tik buvau priglaudus zaisla prie skruosto ,kad ji pajaustu koks svelnus 
aisq kaimyne turbut susimaste...bet poto aprimo,nes mergaite taip pasielge dar su trim zmogeliukais.
Isiterpsiu truputi
o gal nieko cia nera blogo Jus paklauset jo : ka veikei diena? o jis atsake kad Aukle muse gal jis muse?? o ne ji ji arba jis jai i kojyte trenke...arba is kojytes pats.kartais vaikai nesupranta ko net paklausi bet kartais "isizeidzia" kad ji sudrausmini ir prisneka ,ko nebuve..
kazkada ziurejau vaika mergaite kaimynes:) buvau soke,kai grizo mama,o ji pradejo rodyt ant saves .tranko veiduka sau ir rodo ant manes...ispirmo nsupratau kas vyksta..o mama sako,ji tau trenke ,ir mergaite pradejo verkt ir ta pati vis rodyt ...
nors as jai tik buvau priglaudus zaisla prie skruosto ,kad ji pajaustu koks svelnus aisq kaimyne turbut susimaste...bet poto aprimo,nes mergaite taip pasielge dar su trim zmogeliukais.
Mes pakeitėm auklę už tai, kad ignoravo tėvų prašymus ir nurodymus dėl vaiko mitybos, taip pat už nepriimtiną nusistatymą, kad ji viską žino geriau už tėvus.
Kategoriškai draužiu auklėms duoti saldumynų mano dukrai, ypač šokoladą, nes nuo kakavos ir sviesto (pieno produktų) ją beria. Dukros žodyne nebuvo žodžių "saldainis", "šokoladas", "ledai". O auklė, nors jai periodiškai tai primindavau ir sudrausdavau, vis tiek duodavo mano vaikui šokolado, saldainių, kitų draudžiamų produktų. Pvz., rytą atneša dukrai cukrinę apyrankę, perspėju, kad jokiu būdu neduotų to cukraus, o vakare randu tik mažytį gabaliuką. Klausiu, ar davė vaikui, sako, taip, juk čia saldainis Kuomet neapsikentus paklausiau, kodėl ji manęs nesiklauso ir nuolat prieštarauja, atrėžė "Nes aš turiu daugiau gyvenimiškos patirties" išmatavo kažkaip, matot. Beje, jai tik 45 m., vyresnė už mane mažiau nei 10 metų Nešdavo į namus religinio turinio paveikslėlius, pasakodavo dukrai visokias nesąmones religine tematika ir dar daug visokių keistų dalykų darė...
Kategoriškai draužiu auklėms duoti saldumynų mano dukrai, ypač šokoladą, nes nuo kakavos ir sviesto (pieno produktų) ją beria. Dukros žodyne nebuvo žodžių "saldainis", "šokoladas", "ledai". O auklė, nors jai periodiškai tai primindavau ir sudrausdavau, vis tiek duodavo mano vaikui šokolado, saldainių, kitų draudžiamų produktų. Pvz., rytą atneša dukrai cukrinę apyrankę, perspėju, kad jokiu būdu neduotų to cukraus, o vakare randu tik mažytį gabaliuką. Klausiu, ar davė vaikui, sako, taip, juk čia saldainis
Kuomet neapsikentus paklausiau, kodėl ji manęs nesiklauso ir nuolat prieštarauja, atrėžė "Nes aš turiu daugiau gyvenimiškos patirties" išmatavo kažkaip, matot. Beje, jai tik 45 m., vyresnė už mane mažiau nei 10 metų Nešdavo į namus religinio turinio paveikslėlius, pasakodavo dukrai visokias nesąmones religine tematika ir dar daug visokių keistų dalykų darė...
keliu temą į viršų
Kai mano sūneliui buvo 2 metukai, jį prižiūrėjo 55 metų moteris. Tikrai džiaugiausi ja... o tokią auklę aš tikrai pakeisčiau, gal ji ir gera moteris, bet jai pačiai sunku... Savo vaiko labui ieškočiausi kitos auklės. 
Pasidalinsiu sava patirtimi. Aukle dirbau, kai dar mokiausi mokykloje - vasaromis priziuredavau pusbrolio dukra. Puikiai su ja sutardavom. Dabar ji jau didele, bet mane prisimena. Tas labai smagu.
Baigusi mokykla isvykau i Vokietija, i 4 vaiku seima dirbi aukle. Kadangi buvau Aupair, tai gyvenau pas juos.
Kai atvaziavau vyriausiam vaikui buvo 13, kitam 6, po to 4 ir galiausiai 2. Paskutine buvo mergyte, vyriausias buvo zmonos vaikas, kurio ji susilauke budama 18, taigi naujasis tete ji kartais isskirdavo kaip ne savo.
Tai patikekit, kai turi priziureti ivairaus amziaus vaikus, pamatai ivairias augimo fazes.
Atvykus zmona issiveze mane i miesta pasiemus mazaja. Islipom is tramvajaus ir mazoji staiga is kazkokiu nervu krito ant zemes ir eme rekt ir vartytis. Buvom didziulio miesto centre, kur vaiksciojo daugybe zmoniu. As buvau soke, nes Lietuvoj tais laikais tokiu bajeriu kazin ar butum pamates, o motina tuo tarpu nezinojo kaip elgtis.
Kadangi gimiau tarybu laikais, tai tikrai pati esu ragavusi dirzo, sluotos ir pliaukstelejimo ranka. Todel ir dabar manau, kad yra vaiku, kuriems dirzo kartais reikia.
Tie vokieciai savo vaiku nemuse, bet jie ir nesielge kaip zverys tevams esant namie. Bet tik jiems isejus ir man likus vienai su jais, prasidedavo cirkai.
Vyriausias sunus ciupdavo mazesniji ir ji kankindavo taip, kad tas tapdavo raudonas nuo asaru ir rekimo. Turedavau jega laikyti vyriausiaji vaika, kad paliktu mazaji ramybeje. Pasakodavau tevams kas vyksta, bet jie ne per daug kreipdavo demesi.
Taigi, nors tai buvo ne mano vaikai ir tevai ne per daug stengesi pakeisti ju elgesi, yra teke vaikams ir per uzpakali uzvaziuoti.
Taciau kad ir kokie budavo tie vaikai neklauzados, sutarem tikrai neblogai. Vyresnelis ir patarimu klausdavo ir siaip megdavo ateiti pasikalbeti, mazesnieji daznai sesdavo man ant keliu ir zaisdavo plaukais.
Bet dabar, kai pati pradedu galvoti apie vaikus, gerai susimastau ar imciau aukle. Tikriausiai tik tuo atveju, jei aukle butu giminaite - pussesere, dukterecia ar pan. Su gimine butu lengviau susikalbeti, butu drasiau isdestyti ko nori ir kas nepatinka. Su svetimu atsiranda nepatogumo jausmas, kuris daznai lemia tai, kad nedristama su aukle pasikalbeti.
Pasidalinau.
Baigusi mokykla isvykau i Vokietija, i 4 vaiku seima dirbi aukle. Kadangi buvau Aupair, tai gyvenau pas juos.
Kai atvaziavau vyriausiam vaikui buvo 13, kitam 6, po to 4 ir galiausiai 2. Paskutine buvo mergyte, vyriausias buvo zmonos vaikas, kurio ji susilauke budama 18, taigi naujasis tete ji kartais isskirdavo kaip ne savo.
Tai patikekit, kai turi priziureti ivairaus amziaus vaikus, pamatai ivairias augimo fazes.
Atvykus zmona issiveze mane i miesta pasiemus mazaja. Islipom is tramvajaus ir mazoji staiga is kazkokiu nervu krito ant zemes ir eme rekt ir vartytis. Buvom didziulio miesto centre, kur vaiksciojo daugybe zmoniu. As buvau soke, nes Lietuvoj tais laikais tokiu bajeriu kazin ar butum pamates, o motina tuo tarpu nezinojo kaip elgtis.
Kadangi gimiau tarybu laikais, tai tikrai pati esu ragavusi dirzo, sluotos ir pliaukstelejimo ranka. Todel ir dabar manau, kad yra vaiku, kuriems dirzo kartais reikia.
Tie vokieciai savo vaiku nemuse, bet jie ir nesielge kaip zverys tevams esant namie. Bet tik jiems isejus ir man likus vienai su jais, prasidedavo cirkai.
Vyriausias sunus ciupdavo mazesniji ir ji kankindavo taip, kad tas tapdavo raudonas nuo asaru ir rekimo. Turedavau jega laikyti vyriausiaji vaika, kad paliktu mazaji ramybeje. Pasakodavau tevams kas vyksta, bet jie ne per daug kreipdavo demesi.
Taigi, nors tai buvo ne mano vaikai ir tevai ne per daug stengesi pakeisti ju elgesi, yra teke vaikams ir per uzpakali uzvaziuoti.
Taciau kad ir kokie budavo tie vaikai neklauzados, sutarem tikrai neblogai. Vyresnelis ir patarimu klausdavo ir siaip megdavo ateiti pasikalbeti, mazesnieji daznai sesdavo man ant keliu ir zaisdavo plaukais.
Bet dabar, kai pati pradedu galvoti apie vaikus, gerai susimastau ar imciau aukle. Tikriausiai tik tuo atveju, jei aukle butu giminaite - pussesere, dukterecia ar pan. Su gimine butu lengviau susikalbeti, butu drasiau isdestyti ko nori ir kas nepatinka. Su svetimu atsiranda nepatogumo jausmas, kuris daznai lemia tai, kad nedristama su aukle pasikalbeti.
Pasidalinau.
ojei... Neįsivaizduoju kaip reiktų dirbti su 4... O dar jei taip elgiasi... 
Kadangi gimiau tarybu laikais, tai tikrai pati esu ragavusi dirzo, sluotos ir pliaukstelejimo ranka. Todel ir dabar manau, kad yra vaiku, kuriems dirzo kartais reikia.Tie vokieciai savo vaiku nemuse, bet jie ir nesielge kaip zverys tevams esant namie. Bet tik jiems isejus ir man likus vienai su jais, prasidedavo cirkai.
Taigi, nors tai buvo ne mano vaikai ir tevai ne per daug stengesi pakeisti ju elgesi, yra teke vaikams ir per uzpakali uzvaziuoti.
Bet dabar, kai pati pradedu galvoti apie vaikus, gerai susimastau ar imciau aukle. Tikriausiai tik tuo atveju, jei aukle butu giminaite - pussesere, dukterecia ar pan. Su gimine butu lengviau susikalbeti, butu drasiau isdestyti ko nori ir kas nepatinka. Su svetimu atsiranda nepatogumo jausmas, kuris daznai lemia tai, kad nedristama su aukle pasikalbeti.
Pasidalinau.
[/quote]
jokiem vaikam dirzo niekad nereikia. su bet kokiu vaiku galima susitarti ir ji peraukleti, bet, aisku, vien aukle to padaryt negali.
neturejot patirties, nebuvo sukurta jokiu taisykliu-ka privalo padaryti tevai-ka aukle gali, o ko ne...
mazai kas is neturejimo kas veikt samdo aukle...nebent yra mamu, kuriom lengviau dirbt, nei su vaiku but
su giminaite tikrai nelengviau susikalbet...yra dalyku, ka gali liept auklei, o ko nepasakysi giminei...
apie ta nepatoguma...atvirksciai...
draugu vaika padeda priziureti giminaite-murzina randa pastoviai, kiek kart sirguliuodama atejo-apkrete...
Taigi, nors tai buvo ne mano vaikai ir tevai ne per daug stengesi pakeisti ju elgesi, yra teke vaikams ir per uzpakali uzvaziuoti.
Bet dabar, kai pati pradedu galvoti apie vaikus, gerai susimastau ar imciau aukle. Tikriausiai tik tuo atveju, jei aukle butu giminaite - pussesere, dukterecia ar pan. Su gimine butu lengviau susikalbeti, butu drasiau isdestyti ko nori ir kas nepatinka. Su svetimu atsiranda nepatogumo jausmas, kuris daznai lemia tai, kad nedristama su aukle pasikalbeti.
Pasidalinau.
[/quote]
jokiem vaikam dirzo niekad nereikia. su bet kokiu vaiku galima susitarti ir ji peraukleti, bet, aisku, vien aukle to padaryt negali.
neturejot patirties, nebuvo sukurta jokiu taisykliu-ka privalo padaryti tevai-ka aukle gali, o ko ne...
mazai kas is neturejimo kas veikt samdo aukle...nebent yra mamu, kuriom lengviau dirbt, nei su vaiku but
su giminaite tikrai nelengviau susikalbet...yra dalyku, ka gali liept auklei, o ko nepasakysi giminei...
apie ta nepatoguma...atvirksciai...
draugu vaika padeda priziureti giminaite-murzina randa pastoviai, kiek kart sirguliuodama atejo-apkrete...
QUOTE(Simoniuke @ 2009 03 22, 14:02)
Kai mano sūneliui buvo 2 metukai, jį prižiūrėjo 55 metų moteris. Tikrai džiaugiausi ja... o tokią auklę aš tikrai pakeisčiau, gal ji ir gera moteris, bet jai pačiai sunku... Savo vaiko labui ieškočiausi kitos auklės.
Pritariu
O amn atrodo, kad vaikai jaucia aukles meile. Tada jie mazi ar dideli bebutu, prisirisa prie jos. O tevai siais laikais labai uzsieme ir praktiskai auklejima atiduoda svetimam zmogui. Dirbu pati toki darba ir kai ejau i nauja seima , man pasake namie kameros, o vaikutis su negalia. Patikekit atsisakiau, nes ne kameros padejo apsispreest duot atsakyma kad nesutinku, o tai kad patys tevai vaikui, kuriam 1.8 men duoda i rankas brangu daikta ,vaikutis juk meto viska. Sudauzys prie manes, man ir reiks atsakyt. Ir kiek zinau tie zmones jau metai aukles ir neturi, kiek besiulytu algos. Taip kad nevisos aukles "averys", beto reikia jomis ir pasitiket.
QUOTE(Žvaigždėta_naktis @ 2009 04 04, 15:52)
O amn atrodo, kad vaikai jaucia aukles meile. Tada jie mazi ar dideli bebutu, prisirisa prie jos. O tevai siais laikais labai uzsieme ir praktiskai auklejima atiduoda svetimam zmogui. Dirbu pati toki darba ir kai ejau i nauja seima , man pasake namie kameros, o vaikutis su negalia. Patikekit atsisakiau, nes ne kameros padejo apsispreest duot atsakyma kad nesutinku, o tai kad patys tevai vaikui, kuriam 1.8 men duoda i rankas brangu daikta ,vaikutis juk meto viska. Sudauzys prie manes, man ir reiks atsakyt. Ir kiek zinau tie zmones jau metai aukles ir neturi, kiek besiulytu algos. Taip kad nevisos aukles "averys", beto reikia jomis ir pasitiket.
nelabai supratau
kokį brangų daiktą? 
