Važiuoja stogas arba...GIMDAU!

Prasidėjo pirmadienio 2006-03-20 naktį - maudė pilvą. Tądien turėjau pasirodyti gydytojui, eilinė apžiūra. Viskas „ramu“. Popiet prasidėjo skausmai kas valandą, po to - kas pusvalandį, 15 min...Antradienio 2006-03-21 naktį jau skaudėjo kas 11-13 min, negalėjau miegoti, vaikščiojau iš kampo į kampą, ir dar tos išskyros lengvai rudo atspalvio. Nu, prasidėjo, galvoju. Vyras jau siūlė važiuoti į ligoninę, bet sakau, anksti dar, važiuosim, kai sąrėmiai kartosis kas 5 min...Vėl vaikščioju iš kampo į kampą, atsigulu į lovą, keliuosi, tai vėl atsigulu. Kaip tik keliausi į WC... – Pliumpt! Pasižiūriu - kojomis kažkas nubėgo. Nu tikrai jau pradžia, galvoju, bet dar į ligoninę nesiruošiu. Vėl atsigulu ir apie 5.30 ryto užmiegu. 7-tą vyras keliasi į darbą, skamba žadintuvas. Hmm, dingo sąrėmiai. Keliuosi. Pliumpt! - vėl kojomis vandenėlis nubėgo, bet sąrėmių nėra... Nu važiuojam, sakau, pas gydytoją, nieko nesuprantu, kas man darosi...
Nu ir nieko nesidaro - kaklelis sutrumpėjęs, bet uždaras, gal, sako, kažkiek šoninių vandenų nutekėjo ir vėl "užsiklijavo". Tai kaip atpažinsiu "tikruosius"? Ogi nekaip, vėl atvažiuosi – nusišypso gydytojas...
Grįžtu namo, šiek tiek išsiblaškiusi, šiek tiek sunerimusi, pasineriu į virtualią erdvę. Popiet vakarykštis „ciklas“ pradeda kartotis – kas valandą, kas pusvalandį...
Trečiadienio 2006-03-22 naktį ir vėl vaikščioju iš kampo į kampą. Šūds, galvoju, tai ką visą savaitę dabar taip reiks kankintis (po vidurnakčio prasideda 40-ta nėštumo savaitė). Vėl skauda panašiai kas 10 min ir vis dažnėja. Nuo mano tylių aimanų vyras jau miegoti negali. Skausmas kartojasi kas 5 min. Vis dar kenčiu. Vis tai atsikeliu, tai atsigulu. Skaaauda. Vsio, rėžia vyras, važiuojam! Bandau priešintis, tačiau skausmas jau dažnesnis negu kas 5 minutes. Važiuojam, sutinku, tik gal daiktų neimk dar, nes gi negimdau, bus kaip vakar, sakau.
Iš skausmo kaupiasi ašaros, bet laikausi, sakau sau, tuoj praeis. Kaip vakar. Apie 6-tą ryto mes priimamajame. Kur jūsų daiktai, tegu vyras atneša, sako man seselė. Bet...bet – bandau jai paaiškinti, kad tie skausmai gali tuoj pasibaigti, kad reiktų mane pirma apžiūrėti...O jūs kokius nors kursus lankėte? – klausia jinai manęs. Ne. Ne? Tai ar jūs žinote, kaip gimdymas prasideda?
Na, taip, pagalvoju, dar ir neišmanėlė esu ir nesuvokiu, kad gimdau. Taip. Tik vakarykščių skausmų nieks man taip ir nepaaiškino. Tiek to. Aš nepykstu, ramiai stebiu, kaip seselė pildo popierius, net pasirašau kur reikia, o mintyse juokiuos – tuoj jūs mane apžiūrėsit ir suvoksit, kad AŠ DAR NEGIMDAU. Netrukus atėjo kita seselė (ar gydytoja, nežinau) ir apžiūrėjo. Na, ir pasirodė, kad...gimdau!
Negalėjau atsidžiaugti, norėjau šokinėti iš laimės – pagaliau! Pagaliau prasidėjo!
Gimdykloje verkšlenau, kad išprotėsiu, jog man stogas važiuoja, reikalavau, kad j i e (gydytojai) padarytų ką nors, kad jau negaliu, negaliu...Epidūrą padarė tik likus 2 valandom iki gimdymo – apie 10 val, o 11.55 mano dukrytė – 2773g ir 50cm (su tikruoju virkštelės mazgu) – išvydo pasaulį. Ji neverkė, tik tyliai mirksėjo savo didelėmis mėlynomis akimis...

Kaip nuotaikingai parasyta istorija
Sveikinu sulaukus nuostabios dukrytes melynom akim

kai kitą kartą gimdysi, tai jau žinosi, kada viskas praisdeda šauni istorija

Nemanau, kad dėl to reikėtų atsisakyti daugiau vaikučių. Ir sveikinu susilaukus gražuolės mėlynakės.

Sėkmės

Sveikinu su tylia, mirksincia didelemis akimis dukryte

praeis dar kiek laiko ir viskas pasimirs.Vaikas suteikia tiek dziaugsmo,kad visas skausmas ir visa kas buvo bloga pasimirsta.aukit dideles ir grazios paneles

Ačiū visoms už gerus žodžius

Gimdyti daugiau nenoriu ne dėl pačio gimdymo...Aš vėmiau visus tuos nelemtus 9 mėnesius, o ir mano vaikas galėjo gimti negyvas dėl to virkštelės mazgo (išnešiota, 39 savaičių dukrytė juk sverė vos 2773g...) Daugiau nenoriu rizikuoti...

neitikėtina,kad tiek ilgai ir kantriai laukiai TOS akimirkos.šauni,linksma istorija.ir patikėk ,savo mėlynų akelių žavesiui neatsispirsi ,kai prašys sesės sėkmės judviems ir daug sveikatėlės
ir kiekvienas nėštumas individualus bei unikalus,svoris dar nieko nesako-juk mano trys ,nedaug tesvėrė gimę-pirmagimis 2900gr. o kiti dalinosi 3200-3300gr..
o pykinti gali dėl abai ivairių priežasčių,nuo to yra ir vaistų ir subalansuota mityba

Kviečiame dalyvauti su šia istorija Gegužės men. gimdymo istorijų konkurse. Apie konkursą rasite informacijos va čia: O norintys dalyvauti, tiesiog ten parašo komentarą, kad nori prisijungti prie dalyvaujančių konkurse sąrašo. Lauksim.


moderatorė

grazi ir nuotaikinga istorija... taip ir prisiminiau, kaip pati verkiau ir sakiau gydytojai-daugiau negaliu, daugiau negaliu...bet galejau

Man taip faina pasidžiaugti kartu su jau pagimdžiusiomis, kad net pačiai darosi lenviau laukti gimdymo, kuris jau už mėnesio. Sveikinu sulaukus dukrytės!