Čia plepa šaunios pradinukės. Jau rudenėja....

Didžioji lankė Valdorfo grupę kitam darželyje - irgi labai patiko. O va kai mažoji pradėjo lankyti tą, lkur dabar, iš pradžių neramiai jaučiaus, bijojau, kad vaikui bus sunku kasmet keisti auklėtojas, grupę. Vaikai eina tie patys ir viena lydinti auklytė yra ta pati. Bet dabar man ta sistema labai patinka, o ir vaikui nėra jokio streso, kaip aš bijojau Šiemet bus etno grupėje, tai bus iš kur idėjų būreliui pasisemt

Labas .

Amerikoje ir mokyklose tokia tvarka - kasmet vis kita mokytoja ir vaikai maišomi, nes jų nuomone mokykloje turi mokytis, o ne bičiuliautis ir jokių ten klasės kolektyvų niekas neburia. Jei nori draugauti, tai draugauk po pamokų arba per pertraukas . Ir šiaip jau kiek žinau šita sistema patinka tiek vaikams, tiek tėvams .

Baltai pavydžiu ir dėl pirmadienio, ir dėl studento

Gali Pas mane buvo tokia situacija ir du metus iš eilės perkomplektavo. Tėvai buvo labai nepatenkinti, bet esmės tai nekeitė

Mielos kolegės,
Padovanosiu Jums geltoną klevo lapą-
Ruduo išskynė vasaros gėles.
Tegul jie apie rugsėjo prasmę šneka
Ir mena saulės sklidinas dienas.
SU RUGSĖJO 1- ąja, mūsų švente!

gal tiks

Mano viena pažįstama dirba Amerikoje. Ji yra antrokų mokytoja. Kol supratau, kad ji visada yra antrokų mokytoja... Kaip sako smilga1972, vaikai kas metais keičiasi. Pagalvojau, kad gal visai neblogai. Ir ypač norėčiau dirbti antrokų mokytoja. Man - tai patys geriausi mokymo metai ...

Sveikutes, gal kuri nors turite kokią nors pasaką apie pelėdą ir pelėdžiukus, kuri tiktų rugsėjo 1? Gal galite pasidalinti

Man labai patinka šitas:

Pelėdžiukas, kuris nenorėjo skaityti

Ulfas Starkas

Pušies viršūnėje nuo seno
Pelėda su šeima gyveno.
Pelėda tėtis toks protingas,
Nes buvo skaitęs knygų šimtą.

Nuo dviejų lig penkių kas dieną
Jis žvėrelius skaityt mokina.
Tik Tadas nieko neišmoksta
Nors tėtis Pelėda ir vargsta.

„Ir kam man mokytis skaityti,
Kai naktį norisi skraidyti
Virš ąžuolo šakų plačių,
Žvaigždelėms giesmę traukt balsu?“

Mama dejuoja: „Na, Taduti,
Ir kuo norėtum tu užaugęs būti?“
Jai iš viršaus sūnus atsako
„Aš būsiu roko muzikantas“.

Bet vieną šaltą dieną švyti
Visur skelbimai iškabinti.
„Skaitei? – jam šaukia Voverytė, –
Tai – tavo laimės galimybė.“

„Ką? – rauda Tadas, – ką skaičiau?
Aš juk raidžių neišmanau.“
„Pavasarį, – Barsukas skaito, –
Dainų konkursas vyks giraitėj.“

Iš karto Tadas dainą kuria,
Jį muzika tiesiog užbūrė,
Tačiau žodžius vos sugalvoja, –
Jie iš galvelės išgaruoja.

Jis dūsauja: „Koks aš kvailys,
Reikėjo mokytis skaityt.“
Ir pasuka jis pas Vištelę,
Nors sakoma, kad ji – kvaišelė.

„Sveika, Vištele, – sako jis, –
Išmokyki mane skaityt.“
Vištelė šypsos jam nūnai:
„Džiaugiuosi, kad manęs prašai“.

Ir puola Tadas dirbti uoliai.
Atšyla. Medžiai sužaliuoja.
Balandį ištaria Vištelė:
„Eik, Tadai, užrašyk dainelę“.

Jisai dainos žodžius parašo,
Taip stengias, kad net plunksna braška,
Ir į konkursą vos suspėja,
Kur žvėrys renkas į alėją.

Čia susirinko garsenybės:
Gazelė Spirsė, Vilkas Hitas,
Mūdona pabaubė su jaučiu
Ir štai – žiūrovai Tado laukia.

Jis toks gražus su gitara
Ir žvilgančia plaukų želė.
Pirmoj eilėj Vištelė sėdi,
Negali juo atsigrožėti.

Duslus jo balsas, o daina:
„Tavęs vienos geidžiu šalia“.
Užbaigęs kukliai nusilenkia,
Žiūrovai sužavėti kaukia.

Jo pastangos nebuvo veltui –
Garsiu jis tapo muzikantu.
Apie Vištelę žvėrys šneka.
„Kokia protinga“, – taip jie sako.

Iš švedų kalbos vertė Aistė Urbonienė

Ačiū

Sveikos, šiandien skaitydama Dialogo laikraštį radau man įdomią vienos mokytojos idėją pirmąjai pamokai. Gal kam pravers.
„Galima piešti abstraktųpiešinį: reikia didelio plakatinio lapo, vaikiškų mašinyčių, nedidelių pripūstų balionų, kaštonų, galima kokį sudžiūvusį lapą etc. Piešiama taip: kiekvienas prieina, pasiima norimą priemonę, pamerkia į dažus (norimą spalvą) ir tada deda žymę ant lapo: mašinyčių dažomi ratai ir mašinytė paleidžiama važiuoti, lėlyčių padažomi padukai ir „pažingsniuojama“ ant lapo, balionu patekšnojama ir t. t.

supratau, liūdna