Dvasinės ligų priežastys -12

o kadaryti, kad neperimti tokiu purvynu is kitu zmoniu? O Hellingeris kalba apie kasdienines maldas, kad jos apsaugo nuo visko.


rekes paskaityti jo knyga.


o jei panikos priepoliai praeina savime,ka tai galetu reiksti?

Ką daryti, jog neperimti? nežinau...turbūt gyventi tvarkingai...atsakingai...nieko "neskriaudžiant"... su buvusiais partneriais santykius gražiai užbaigti ir išsiskirti meilėje viens kitam o ne pyktyje ir įskaudinime...

Apie maldas Hellingeris nieko konkretauis nesako ir net manau jog sąmoningai, nes jis - buvęs pastorius ir misionierius... tačiau apie religijas ir tam tikrą fanatišką požiūrį į jas.. apie žmogaus fanatišką ir kartais iškreiptą požiūrį į Dievą jis atsiliepia labai kritiškai...

Asmeniškai aš susidariau įspūdį, jog gyventi reikia atsižvelgiant į fenomenologinius kanonus o ne į tam tikrų religijų siūlomas dogmas ir praktikas. Aš tiesiog nemanau, jog gyvenime kažką galima iš Dievo "išmelsti".. Mano supratimu ir šiandieninėmis žiniomis Dievo sąvoka naudojama kaip alternatyva tėvams dvasinei pilnatvei pajusti...iš dalies iš nežinojimo ir dėl tikėjimo "populiarumo"... papreastesnio / greitesnio prieinamumo ieškančiam...

Esu tik girdėjus, jog Hellingeris yra išverstas į lietuvių kalbą, žinau, jog jo labai daug yra rusų kalba, bet ne viskas. Bet apie Hellingerį ir jo metodiką asmeniškai aš daugiau sužinojau iš APIE JĮ rašančių.. pvz. G.Weber


Papildyta:


Jūs turbūt esat girdėjus, jog kai kurias ligas vaikai "išauga"... Jei panikos priepoliai savaime liovėsi, tai gal čia kaip tik ir yra dar vienas patvirtinimas, jog tai buvo šeimos sisteminė "liga"... Niekas nestovi vietoje, šeimos matricoje taip pat vyksta įvairiausi pasikeitimai... gali būti, jog šeimos sąžinė nuėmė savo "leteną" nuo žmogus... Esu girdėjusi vienos bulimija sergančios moters pasakojimą apie tai, kaip ji apie 40 metų kentėjo nuo to sutrikimo, kuris staiga vieną dieną dingo... ir ji pagalvojo... o.k. matyt "atvėmei" kiek tau buvo skirta... Ji tai susiejo su tikėjimu.. o aš manau, jog tai labiau siejasi su kažkokiu pasikeitimu šeimoje...apytikriai tuo metu mirė jos motina...

[ Esu girdėjusi vienos bulimija sergančios moters pasakojimą apie tai, kaip ji apie 40 metų kentėjo nuo to sutrikimo, kuris staiga vieną dieną dingo... ir ji pagalvojo... o.k. matyt "atvėmei" kiek tau buvo skirta... Ji tai susiejo su tikėjimu.. o aš manau, jog tai labiau siejasi su kažkokiu pasikeitimu šeimoje...apytikriai tuo metu mirė jos motina...

<{POST_SNAPBACK}>

[/quote]

ir ka tai galetu reiksti?Kad motina ja "ede" kai gyva buvo? Motina mire ir problemu nebera? Tai negi tai tiesa kad visi vaikai savo pasamoneje nori kad ju tevai mirtu?

[quote=kristule666,2012 11 04, 13:53]
[ Esu girdėjusi vienos bulimija sergančios moters pasakojimą apie tai, kaip ji apie 40 metų kentėjo nuo to sutrikimo, kuris staiga vieną dieną dingo... ir ji pagalvojo... o.k. matyt "atvėmei" kiek tau buvo skirta... Ji tai susiejo su tikėjimu.. o aš manau, jog tai labiau siejasi su kažkokiu pasikeitimu šeimoje...apytikriai tuo metu mirė jos motina...

<{POST_SNAPBACK}>

[/quote]

ir ka tai galetu reiksti?Kad motina ja "ede" kai gyva buvo? Motina mire ir problemu nebera? Tai negi tai tiesa kad visi vaikai savo pasamoneje nori kad ju tevai mirtu?
[/quote]

Nea.. tai viso labo reiškia, jog pasikeitė situacija šeimos matricoje...
Šiaip jau pati bulimija išsivysto dėl to, jog vienas iš tėvų, dažniausiai motina savo elgesiu riboja vaiką tarkim nuo tėvo lyg nevalingai sakytų: imk viską tik iš manęs...neimk nieko iš tėvo...vaikas tada lyg tarp dviejų frontų... kadangi jis visgi yra lojalus ("myli") abu tėvus, tai dėl vieno iš jų - ryja.. dėl kito - išvemia...

Vaikai jokiu būdu nenori, jog jų tėvai mirtų.. net pąsamoningai ne... dėl tos piežasties ir suserga įvairiomis ligomis, nes jei net vieną iš tėvų traukia "į mirtį" tai vaikas, gelbėdamas tėvus sako: "geriau AŠ nei tu, mama / tėti"

Nors iš esmės tai ir taip galima pavadinti, jog tėvai "ėda" savo vaikus... argi ne taip?... gyvenime nėra didesnės jėgos kaip tėvai ir jų įtaka...

turbut taip ir gaunasi, kad tevai su neteisinga pasauleziura ir eda vaikus. Bet ka daryti, na negi kenteti kol ta matrica pasikeis.
Siuo atveju tiktu Lazarevo teorija. Reiktu tevams atverti akis, ir kad jie bandytusi keistis.

Kazkas supranta... visgi sia suknista situacija
Papildyta:
o kas del skudurelio....nereik jam jo iduoti... jis jo tiesiog is ranku nepaleidzia valo plauna... plauna valo..ir taip gali visa diena praeiti

Liepti kažkam kitam (bet ne pačiam) keistis - yra pats lengviausias kelias... bet ar jis įgyvendinamas? Ar daugmaž įsivaizduojat, ką ir kaip turėtumėt daryti, jog imtų keistis tėvai? Labai kvepia karu dešimtmečiams...

To rezultatas pagal Hellingerį: sutrikdot šeimos hierarchiją, iškeliat save aukščiau tėvų.. jei norit labiau suprantamų paralelių - iškeliat save aukščiau Dievo... ir viskas baigiasi sužlugusiu likimu.. ligomis ir pan. Gyvenimas praeis pro Jus šonu...

Tuo tarpu reikia tik vieno dalyko: nustoti kaltinti tėvus. VISKAS, ką jie bedarė buvo daroma su meile ir iš meilės būtent taip, kaip to reikėjo Jums...ir priimti juos abu į savo širdį...su meile ir su pagarba ir su dėkingumu.

Paskaitykit Hellingerį...visi šitie amžių klausimai problematikoje Tėvai ir vaikai išsisklaidys lyg ūkas...

Auksinis vyras! Man va tokį.. mėnesiui...galėtų švarintis ir švarintis... darbo per akis...

Juokas juokais, bet taip... situacija suknista, bet ne beviltiška...Pasidžiaukit laime nelaimėje, jog vyras tik švareiva o ne koks alkoholikas... nors iš esmės jokio skirtumo, kokia žmogus priklausomybe serga nėra...bet kokia iš jų - yra našta ir būnat tokio žmogaus partneriu norom nenorom tampama "Ko-alkoholiku"...

Įdomu, ką jis pats apie savo priklausomybę kalba? Įtariu jog ginasi lygiai taip pat kaip ir koks alkoholikas, ar ne? neva ne... jis nėra.. ir bet kada gali nustoti... nežinau, ką tokiais atvejais daryti...alkoholikas imtų "sveikti" nuo to momento, kai jis pats niekieno neverčiamas pripažįsta, jog yra alkoholikas... t.y. tada, kada pasiekia dugną...tik tada ima bandyti lipti.

Pas Hellinger taip pat nemačiau nė vieno tokio konretaus atvejo.

Šiaip sau tokių dalykų nebuna. O kokia situacija pas Jūsų vyrą jo gimimo šeimoje?

O čia labai geras straipsnis apie priklausomybę nuo alkoholio:

http://www.balsas.lt...mpaign=naujiena

Ištrauka:
Pati didžiausia pagalba priklausomam nuo alkoholio žmogui – įsiskverbti iki jo smegenų likučių ir padėti įsisavinti, kad šis turi problemų su alkoholiu. Tada reikalai tikrai pajudės. Dabar girdžiu chorą pasipiktinusių balsų, man šaukiančių, kad jūs beldžiatės į jo smegenis kiekvieną dieną ir jau daug metų. O rezultato – jokio! Teisingai, jo ir neturėtų būti. Belsdamiesi į jo smegenis jūs jį atleidžiate nuo visų įsipareigojimų, visą gyvenimišką naštą užsikraunate ant savo pečių ir kantriai tempiate iki palūžtate. Jam tik reikia pažadėti, kad nuo rytojaus negers (deja, jūs nepasitikslinate, nuo kurio rytojaus). Rask tokį kvailį, kuris tokio nerūpestingo gyvenimo atsižadės! Neatsižadėčiau nei aš. Tai kaip, vis dėlto, gyventi su alkoholiku (-e)? Atsakymas trumpas ir aiškus: yra 3 sprendimo variantai:

1) keičiu aplinką – skiriuosi su sergančiuoju priklausomybe;

2) keičiu save – pradedu gerti;

3) priimu jį (ką) tokį (-ią), koks (-ia) jis (ji) yra ir nustoju save dėl to graužti. Kad lengviau suprastumėte šį variantą, bandau jį išaiškinti tokiu pavyzdžiu. Šiais laikais jūsų antra pusė labai dažnai išvyksta į trumpesnes ar ilgesnes darbines komandiruotes. Jam išvykus, jūs neraudate, nesiraunate plaukų, neinate iš proto, o tęsiate įprastą jums gyvenimą – einate pasivaikščioti, lankote draugus, koncertus, teatrus, bendraujate su vaikais, giminaičiais. Tik be jo (jos). Grįžus antrajai pusei iš komandiruotės, visą tai darote kartu su juo (ja), džiaugiatės tarpusavio bendravimu. Gėrimas – tai lyg komandiruotė. Jam pasigrobus jūsų antrąją pusę, tęskite įprastinį gyvenimą, neatsisakykite savo pomėgių. Sugrįžęs (-usi) brangusis (-ioji), pamatęs neiškankintą jūsų veidą, neužverktas akis, nelabai bus patenkintas (-a). Yra didelė tikimybė, kad į komandiruotes važiuos vis rečiau. O jūs to ir norite."

Pagal Hellingerį.. jei vyras šeimoje geria, tai dėl to kalta žmona... Gyd. Psichiatras S. Naujokas labai teisingai pataria, ką tokiu atveju daryti...

Tai gal jis nepedantas, ligotas, na kažkas panašaus į Obsesinį-kompulsinį sutrikimą.
Papildyta:

Tai ne manijos, tai liga su kuria sunku/neįmanoma kovot aplinkiniams, tik pats žmogus jei susipras ir norės gali pasveikti.
Va šie pvz. grynai OKS.

Esu apie tai girdėjusi, kai vienos giminės moterys kalbėjo: "oj nebūtų jis vedęs tokios, anokios , o dabar šitoji jam gyvenimą suėdė ir bla, bla bla bla..."

Na, o realybėj juk yra ir nevedusių prasigėrėlių, arba moterys išsiskiria, tai jie juk nesustoja gert .Kaimuose tenka matyt geriančius jaunuolius, kurie vos dar ne vaikai Tai kaip tada?

mano panaudotas žodis MANIJA, tai nėra diagnozė... o va OKS tikrai galėtų būti ja ir žiū. bendrom jėgom išspręsim rebusą...


http://www.psichoter...s_obsesinis.htm


Papildyta:



jei geria žalias nevedęs jaunimėlis, tada priežasties reikia ieškoti tėvų šeimoje. Alternatyvų pagal Hellingerį - nėra. Jei tai ne alkoholizmas o tarim narkotikai ar savęs žalojimas - visada priežastis - šeima. Kažkurį iš šeimos narių (tėvų) traukia į mirtį tokiais atvejais, o vaikas sako - geriau AŠ nei tu...ir taip pamažėl žudosi..