Dvasinės ligų priežastys -12

#277
QUOTE(Elysa @ 2012 10 31, 08:42)
Ir aš visada taip galvojau.
Vardan kitų jis paaukojo savo gyvybę.

Ir toks mano galvojimas man buvo labai vertingas.

Jis ir yra vertingas. Suteikiantis žinojimą, kokio nebūtum įgijusi iš jokių tekstų ir mokymų.
Atsakyti
#278
o gal kartais zinot, kodel skauda danti? kelinta diena maudzia apatine desine dantu puse: tai viena danti, tai kita.
buvau pas dantiste. nieko tokio neaptiko. sako, kad bendras jautrumas. iri ar priezasties nutatyma kaip nors keicia tai, kad esu nestuke.gif

dekui 4u.gif
Atsakyti
#279
QUOTE(Elysa @ 2012 10 31, 08:18)
Tai taip išeina, kad dėl savo tėčio žūties kalta esu aš? Jei ne aš, jis šiandien būtų gyvas?
Ir kaltos ne tos aplinkybės, kurias aš įžvelgiau?
Jooo...
Nejaučiau niekada kaltės jausmo, panašu, kad dabar teks toliau gyventi su kaltės jausmu.

A...ja...jaaai....


Aš seniai pastebėjau tokį dalyką, jog kartais labai pravartu pačiam paskaityti, ką esi parašęs ir pažvelgti į tai analizuojančiu žvilgsiu.. labai gerai pasimato kokios baimės iš tikrųjų mane persekioja.. tai tiesiog savaime užsirašo...

Gluosnio pasakytoje frazėje "Bet butent tokia patirtis jam buvo reikalinga. Jis pats laisva valia pasirinko toki gyvenima, todel nereikia jo gaileti..." absoliučiai nieko JUS (Elysa) kaltinančio nėra...

Taip yra begalo sunku likti toliau gyventi, kai šalia žūsta kitas.. juolabiau artimas žmogus... kai esi taip arti pabuvęs ties ta mus skiriančia riba... kai esi priverstas susimąstyti kodėl jis o ne aš ir pan. Tačiau kiekvienas iš mūsų ateinam į šį pasaulį su mums skirtu likimu. Mano mama turi savo likimą, mano tėtis turi savo likimą, aš turiu savo likimą, mano sūnus turi savo likimą...Aš negaliu pakeisti mano mamos likimo..aš negaliu pakeisti mano tėčio likimo..aš negaliu pakeisti mano likimo, aš negaliu pakeisti mano sūnaus likimo. Aš negaliu pakeisto to, kas vyksta, nes tai ne mano valioje. Aš galiu tik viena - likimą gerbti.. tiek savo tiek kitų. Prieš ypatingai sunkų likimą galiu tik dar žemiau nulenkti galvą...pagarboje... ir viskas

Elysa, Jūs ir Jūsų tėvelis jus abu turit du skirtingus likimus. jei galvojate, jog tėtis pasiaukojo, tiesiog nulenkite prieš jį ir jo likimą galvą, priimkite jo auką kaip dovaną ir pasakykite: ačiū. aš būtinai iš savo gyvenimo ką nors padarysiu...
Taip būtų pagal Hellingerį

Atsakyti
#280
QUOTE(safyre @ 2012 10 31, 09:23)
o gal kartais zinot, kodel skauda danti? kelinta diena maudzia apatine desine dantu puse: tai viena danti, tai kita.
buvau pas dantiste. nieko tokio neaptiko. sako, kad bendras jautrumas. iri ar priezasties nutatyma kaip nors keicia tai, kad esu  nestuke.gif

dekui  4u.gif


Truputį ne į temą, bet gal ir jums tiks, man nėštumo metu irgi taip buvo. Dantistė sakė, kad gal protinis auga ir užspaudžia kitus, todėl kartais sujautrėja. Bet aš manau kad man skaudėjo nuo vėmimo, rūgštys užjautrino. Kai nustojau vemti, praėjo ir dantų skausmas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo laurriukas: 31 spalio 2012 - 12:49
#281
QUOTE(gluosnis @ 2012 10 31, 00:33)
Kodel?
Dabar vergystes nera, zmogus riboja pats save, vercia pats save, tiksliau ji riboja jo paties baimes. Reikia mazinti baimes, paleisti savo vidini verga ir keisti poziuri i gyvenima. Po truputi, duodant sau laiko. Ir liga pasitrauks.  4u.gif


Na taip, nors užaugi auklėjamas savo šeimos ir kaltę jausdamas, kad esi kitoks nei jie ir vertybės, požiūris į gyvenimą ir į aplinkinius žmones skiriasi. Kol neišsilaisvini iš kaltinimų, kad esi kitokio požiūrio tol vergas jautiesi... Jei jie negali toleruoti, tai bent aš pabandyti turėčiau juos toleruoti nekeisdama savo požiūrio. Ačiū už atsakymą. 4u.gif
Atsakyti
#282
QUOTE(loja5 @ 2012 10 27, 20:04)
Is tikruju nelabai noreciau atvirauti del suprantamu priezasciu...kol kas kazkokiu ypatingu problemu musu namuose nekyla, o ka keicia tas faktas kad vaikas ivaikintas ar globojmas? Mano manymu tai tik formalumas g.gif



Va kaip Hellingeris siūlo našlaitį vaikelį intergruoti į naują šeimą:
("šviežiai" nurašiau iš DVD)

"Našlaičiui vaikui, kuris prarado tėvus, nepaprastai sunku. Toks vaikas jaučia nenumaldomą norą eiti paskui savo tėvus... pas savo tėvus, t.y. toks vaikas kaip taisyklė nori mirti. (mano trigrašis: šito nereikia suprati tiesmukiškai, tačiau toks vaikas yra labai morališkai "užspaustas"...jam sunkiau sekasi mokykloje, jis socialiai sunkiau integruotas ir pan. turbūt tai tie taip vadinami "jautrūs" vaikai... kartais net sunkiai auklėjami). Kaip tokį vaiką galima nuo to išgelbėti, kaip jį apsaugoti... Tėvams globejams, kurie tą vaikutį priėmė į savo šeimą, iš tikrųjų reikia vaikelio tėvų palaiminimo. Tėvai – globėjai turi įsivaizduoti, jog už jų globotinio stovi abu jo tėvai...ir jie tada tiems tėvams sako: dabar mes perimsim šio vaikelio išlaikymą ir auklėjimą. ..vietoje Jūsų... Prašome, žvelkite į mus draugiškai...ir duokite mums jėgų tai padaryti gerai... ir vaikeliui jie taip pat sako: mes žiūrime į tavo tėvelius ir mes klausiame tavo tėvelių, ką mes turime daryti, jog tau sektųsi.. jog tu jaustumeisi gerai... vaikeliui galima taip pat pasakyti.. tavo tėveliai labai džiaugiasi, jog mes tai darome. Tada tas vaikelis pas savo tėvus globėjus ima jaustis esąs namie. Jo ir jo tėvelių ryšys išlieka ir tėveliai – globėjai taip pat ryšyje su jo tėvais. "

Beje prieš atsakydamas į klausimą Hellingeris labai konkrečiai paklausė: ar kalba eina apie našlaitį??? t.y.. kai nebėra nė vieno iš tėvų...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Teta Danute: 31 spalio 2012 - 22:49
#283
Sveikos,

gal zinote herpes puslelines ant lupos dvasines priezastis? g.gif 4u.gif
Atsakyti
#284
Laba diena,
O kosulys-senas, ilgs, sunkiai pagydomas-kokią dvasinę priežastį gali reikšti?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Agrefa: 01 lapkričio 2012 - 07:12
#285
QUOTE(Teta Danute @ 2012 10 31, 12:29)
Aš seniai pastebėjau tokį dalyką, jog kartais labai pravartu pačiam paskaityti, ką esi parašęs ir pažvelgti į tai analizuojančiu žvilgsiu.. labai gerai pasimato kokios baimės iš tikrųjų mane persekioja.. tai tiesiog savaime užsirašo...

Gluosnio pasakytoje frazėje "Bet butent tokia patirtis jam buvo reikalinga. Jis pats laisva valia pasirinko toki gyvenima, todel nereikia jo gaileti..." absoliučiai nieko JUS (Elysa) kaltinančio nėra...

Taip yra begalo sunku likti toliau gyventi, kai šalia žūsta kitas.. juolabiau artimas žmogus... kai esi taip arti pabuvęs ties ta mus skiriančia riba... kai esi priverstas susimąstyti kodėl jis o ne aš ir pan. Tačiau kiekvienas iš mūsų ateinam į šį pasaulį su mums skirtu likimu. Mano mama turi savo likimą, mano tėtis turi savo likimą, aš turiu savo likimą, mano sūnus turi savo likimą...Aš negaliu pakeisti mano mamos likimo..aš negaliu pakeisti mano tėčio likimo..aš negaliu pakeisti mano likimo, aš negaliu pakeisti mano sūnaus likimo. Aš negaliu pakeisto to, kas vyksta, nes tai ne mano valioje. Aš galiu tik viena - likimą gerbti.. tiek savo tiek kitų. Prieš ypatingai sunkų likimą galiu tik dar žemiau nulenkti galvą...pagarboje... ir viskas

Elysa, Jūs ir Jūsų tėvelis jus abu turit du skirtingus likimus. jei galvojate, jog tėtis pasiaukojo, tiesiog nulenkite prieš jį ir jo likimą galvą, priimkite jo auką kaip dovaną ir pasakykite: ačiū. aš būtinai iš savo gyvenimo ką nors padarysiu...
Taip būtų pagal Hellingerį

Hm..bet tada, anot jusu, jei tevu paliktas vaikas pasirinko toki kelia ir tai yra jo likimas, kodel tada staiga atsiranda iteviai, tai irgi jo likimas? Tada isvada tokia kad jis pasirinko kitoki likima t.y. kad ji augins iteviai ir jam reikalinga butent tokia patirtis smile.gif O jeigu vis delto jis pasirinko buti pamestu, o staiga is kazkur atsiranda zmones norintys ji auginti, jiem neturetu buti leista to ivykdyti unsure.gif
Atsakyti
#286
QUOTE(loja5 @ 2012 11 01, 11:43)
Hm..bet tada, anot jusu, jei tevu paliktas vaikas pasirinko toki kelia ir tai yra jo likimas, kodel tada staiga atsiranda iteviai, tai irgi jo likimas? Tada isvada tokia kad jis pasirinko kitoki likima t.y. kad ji augins iteviai ir jam reikalinga butent tokia patirtis smile.gif O jeigu vis delto jis pasirinko buti pamestu, o staiga is kazkur atsiranda zmones norintys ji auginti, jiem neturetu buti leista to ivykdyti unsure.gif


Viskas kas vyksta... kas realizuojasi.. kam leista nutikti ir yra likimas... vaikas tapo našlaičiu - likimas .. atsirado įtėviai - likimas... tačiau likimas neapsaugo nuo atsirandančių nesveikų dinamikų...o tiksliau su tokiu likimu gali ateiti ir sielos negalavimai, kuriuos tarkim taip pat galima laikyti likimu, bet anot Hellingerio tai koreguotina...

kažkas panašaus į tai, jog turiu radijo imtuvą, jį įjungiu...ir laimė, jei mano radijo imtuvo nemėtė ir nevėtė...ir iš gamyklos rankenėlė jau buvo nustatyta į tinkama dažnį ir aš iškart girdžiu malonią muziką.. jei ne - reikia kažką daryti..sukinėti rankenėles.. ieškoti tinkamų bangų tam kad skambėtų harmoninga muzika, o ne tik visiems užkliūnantis traškesys. Suprantat ką turiu uomeny?

Reikia mažiau gyvenime galvoti apie KODĖL... geriau galvoti...Ką man tuo norima pasakyti..kaip toliau...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Teta Danute: 01 lapkričio 2012 - 12:11
#287
O kas, jei žinai savo negalavimų priežastį. Ar kas nuo to pasikeičia? Aš žinau, įtariu. Labai taikliai V. Sinelnikovas aprašė, konkrečiai su oda. Tačiau nežinau kaip man tai pakeisti. Stengiuosi, bet neišeina.
Atsakyti
#288
O KODEL UZEINA PANIKOS PREIPOLIAI?
Atsakyti