Dvasinės ligų priežastys -12

Aciu, menuli...
Amzinos tiesos paieskos...
Ui kaip pavargau...

P.S.: O, ar tiesa, kad tiesa (zinojimas) islaisvina?
Cia retorinis klausimas...

kiek pastebejau tai vaikuciai perima is savo teveliu negatyvia energija ir serga ...
o del ligu,,, pvz. ausyciu uzdegimas man asmeniskai duoda uzuomenas apie tai, kad kazko nenorejau isgirsti, isklausyti, galbus kokie tai isgirsti zodziai mane iskaudino ar pan.,,, kosulys pasako apie tai kad zmogus jauciasi nepakankamai mylimas...,,, o slogos apie saves gailejima . Yra ir kitokiu reiksmiu.. turbut reikia paciam zmogui sekti kas vyksta ir bandyti suprasti kazkaip taip


Esu girdejusi jog sergantiems nepagydomomis igimtomis ligomis vaikiumans kartais galima palengvinti busena, kai liga yra del gimines ar tevu karmos... tuomet jeigu tevai(giminaiciai) ar bent vienas is gimines zmoniu stengiasi pasikeisti ir atsisakyti to negero dalyko kuris privede iki tokio rezultato, tuomet palengveja ......... bet......... tik kas zino ar tinka jums ar ne .........
O kokia liga, jeigu nepaslaptis? Gal kiek paanalizavus kazkas aiskiau pasidarytu ... ?

Toks klausimas idomus jums iskilo apie zinojima Sakoma kai zmogui atsiranda tokie klausimai tai geras zenklas :

Elysa, visai ne ne į temą. Aš ir nesakiau, kad medituodamas ką nors gausi, reik bent truputį veiksmo.
Papildyta:


Papildyta:

Pinigus reik ne mylėti, o gerbti.

Amžinąją tiesą radau pas Bert Hellinger, sužinojus apie jo ištobulintą šeimos sustatymo metodą. Mane iš kančios tik tiesa ir žinojimas išlaisvino, nes nežinojimas tik vedė į neviltį. O dar dažniau vyksta pasamoningai ir neturint atsakymu įsivaromas kaltės jausmas. Yra pas Hellinger tokių frazių, kurios tiesiog "išlaisvina"... jis duoda visiškai kitokį supratimą apie gyvenime vykstančius dalykus...be aukščiausio visatos proto žemėje nė žolelė nesujudės...reikia paprasčiausiai atsiduoti savo likimui...

Leukemija.
Po nelaimes viskas ir prasidejo, iki siol ir tesiasi, ir, manau, iki pabaigos kirbes...


As lygiai taip pat jauciaus bei jauciuosi. Rodosi turiu vaikeli po nelaimes, kuris turetu dziuginti ir bent dalinai leistu uzsimirst, bet, prisipazinsiu, nebuvo nei dienos, kad negalvociau apie JA.
Aciu, Teta Danute, butinai pasiskaitysiu.

B.Hellingeris nėra tik „pasiskaitymui“ ar sielos nuraminimui... jis yra galimas Jūsų problemos SPRENDIMAS. Aš truputį apšviesiu, kaip tai veikia. Suprantate.. vaiko liga, ypač sunki.. labai dažnai yra SIGNALAS. Ką jis galėtų signalizuoti??? Jis signalizuoja, jog šeimoje (Jūsų ar Jūsų vyro) yra buvę žmonių su tragiškais likimais, ar kažkokių tragiškų mirčių, tarkim gimdymo metu mirusi moteris, ar dar kūdikystėje mirę vaikai... kurie yra pamiršti.. apie kuriuos nebeprimenama.. apie kitus (tarkim savižudžius) gal net specialiai nutylima. Kurie (tie mirusieji) „traukia“ gyvus šeimos narius eiti paskui...

Tas vadinamasis Dievas anot Hellingerio (kuris beje labai ilgą laiką nuvo dvasiniu misionieriumi) nesėdi dausose ant debesėlio.. jis yra čia .. labai labai grubiai ir supaprastinai išsireiškus – jis yra mūsų šeimos matrica.. ir kartais mūsų tragiškas likimas nėra mums tiesiogiai nuleidžiamas, o veikia mus priklausomai nuo to, kaip šeima gyvena savo viduje...Visą šeimą krūvoje laiko taip vainama šeimos sąžinė, kuri visada siekia atstatyti pusiausvyra ir tesingumą. Niekas negali būti išstumtas ar užmirštas...jei taip nutinka, šeimos sąžinė „užkrauna“ to užmirštojo likimą kitam, dabar gyvenančiam šeimos nariui ant pečių. O tam labiausiai priešintis negali vaikai, nes jie hierarchiškai yra silpniausioje pozcijoje – jie atėjo paskutiniais į šeimą. Va apytikriai apie tokius dalykus eina kalba pas B.Hellinger... net ne kalba.. o tokiu būdu jis sprendžia žmonių problemas. Konkrečiai Jūsų atveju (aš galiu tik spėti...) jog ligą Jūsų vaikelis „prisiėmė“ už kažkokį kitą šeimos narį, kurį šeimos matricoje „traukia“ į mirtį paskui kažkokį mirusį šeimos narį. Vaikai, vedami meilės, prisiima tą naštą sau, nebyliai sakydami: „geriau AŠ, nei tu (mama ar tėti)...“
Sakau dar kartą – nieko neteigiu ir nediagnuozuoju.. Vaikai turi (atsineša į gyvenimą) ir savo asmeninius likimus...tik siūlau į susidariusią situacija pažiūreti per B.Hellingerio prizmę.

Nenoriu labai išsiplėsti, bet paskaitykit žinutes (taip pat ir mano) šio forumo temoje „Bertas Hellingeris“, suprasit tarkim į kokias likimo peripetijas aš pakliuvus... Mano sūnus, tarkim taip pat nešė kažkokią šeimos naštą, jis būdamas 3 mėn kūdikėliu ėmė atsisakinėti maisto...kaskart būdavo isterikos...ir taip 10-metų... Aš jau nekalbu apie jo prenetalinį laikotarpį.. nuo 5- mėn man buvo inkstų infekcija, aš net gimdžiau su įvestu „gelžgaliu“ instuose ... ir vandenis gydytoja per apžiūrėjimą „nuleido“ 6-tą nėštumo mėn... ir 3-čią dieną po gimimo mano sūnui mėnesį laiko prisiėjo pragulėti inkubatoriuje...jo maisto atsisakymo priežasties man negalėjo paaiškinti nė vienas psichologas... nė vienas...O tai liovėsi beje, kai ištekėjau antrą kartą... į kitą šeimą...

pabndykit pasikonsultuoti su šeimos sustatymo specialistais.

Žiūrėkit: atsakymas yra Jūsų frazėje: "po nelaimės viskas ir prasidėjo" ... Kas tai per nelaimė? Išėjo artimas žmogus?

O va čia - kitas signalas: "prisipazinsiu, nebuvo nei dienos, kad negalvociau apie JA." apie nelaimę galvojat ??? vaikas tai jaučia viską...

Babaisa, zinot skaiciau toki dalyka... na, tipo sielos, kurios viena kita labai myli, pries gimimus cia, is anksto susitaria, kokias pamokas prades viena kitai praeiti zemej. kuo labiau myli, tuo labiau "aukojasi", tuo sunkesne pamoka sudaro salygas ismokti. ziurint is tos pozicijos, Jums gal cia galimybe isgyventi vaiko netekti geriausiai kaip galite. vaikas atsisake gyvenimo vardan to, kad Jus tai patirtumet del savo tobulejimo. vaiko sielai analogiskai sudetinga patirtis - negyventi vardan sunkiai suvokiamu is zemiskos pozicijos patirciu. bent man tai padejo sita teorija su kai kuriais dalykais susitaikyt ne taip skausmingai.

Teta Danute,
stipriai parašėte.

Galvoju, kad tai gali labai padėti tiems, kas turi tokį skausmą.

Juk tai sielos skausmas.
Ir tam skausmui reikia specifinių vaistų.

Pagarba

trumpai:
Лейкемия - Вдохновение жестоко подавляется. «Кому это надо?»

galiu pacituoti apie Baltuosius Kraujo Kunelius.. gal pades ka nors izvelgti
Избыток белых кровяных телец показывает, что человек очень хочет сражаться, драться и постоянно ищет для этого повод.
Если у тебя слишком много белых кровяных телец, ты непрерывно сражаешься, чтобы доказать окружающим, что ты существуешь. Это бессмысленно, особенно если эти люди и так любят тебя таким, как ты есть. Кроме того, это бесконечное сражение отнимает много сил. Пересмотри свое отношение к себе и поверь в свою ценность, прежде чем уныние полностью охватит твою душу, а болезнь – твое физическое тело.

Turbut dar tiktu pasiskaityti apie Vezio priezastis... gal dar Bluznis ?

Atleiskit, nelabai supratau ... gal jau nebera prasmes analizuoti?

Aš tarkim, visą savo gyvenimą kovoju su mažakraujyste.. tai yra per žemas hemoglobinas... tos kovos paaiškinimas gali būti toks: mano mama iš dvynių, kurios porininkė mirė, kai jai buvo tik 6 men. Kaip žinia pagal B.Hellinger likusį gyventi dvynį traukia "eiti paskui".. tokie žmonės .. moterys... jos "nemato" savo vaikų.. vakai jaučiasi lyg jų nemylėtų...na iš čia ir kova... jog juos galų gale pastebėtų...

Aciu, menuli, labai Sivakar pasidarysiu vonele.
Kazkaip vidum jauciu, kad klaida buvo antibiotikai. Bet paskaiciau, kad flukonozolis veiksmingas pienliges gydyme...
Savo gydytoja pasitikiu, ji priziurejo ir nestumus... Kai nuejau, susakiau, kas yra, ji sako, israsysiu iskart zvakuciu, kad palengvetu, kol tyrymu atsakymai bus. Kai paskambinau suzinot tyrimu rezultatu, sako, nereikia jokiu zvakuciu, visi tyrimai puikus. Bet zvakutes jau sunaudojusi buvau, pokyciu jokiu. Bandziau ir maista keist, ir dar keleta liaudisku budu, nieko absoliuciai. Kazkodel pas gydytoja daugiau eiti nenoriu, nes jauciu, kad tai kazkaip susije su gilesnemis priezastimis... Pati suvokt, surast ju dar negaliu....
Nors dabar galvoju, gal visdelto dar nueisiu pas kita gydytoja.

Aciu