aš parduodu savo nikon d3000 kūnelį...gal kam reik, grįždama į LT parvežčiau
QUOTE(Ka @ 2012 08 22, 11:21)
Leisk vaikui būti savimi. Leisk žaisti, tai jie mėgsta labiausiai. O kai žais, gaudyk, gaudyk kadrus. Fotografuojant vaiką negali tikėtis, kad jis darys taip kaip pasakysi, pakartos kažką, ką geriau norėtum įamžinti, taip kaip suaugęs žmogus. Jei pavargs, nebenorės kažko daryti, neversk - paprasčiausiai nieko nesigaus. Aišku gali gudrauti, sakyti, kad skaičiuotų iki 10 ar mažiau, kad duosi kažką už tiek ir tiek mygtuko paspaudimų ar už tai kur atsistos, atsisės ir pan. Bet čia, kaip ir per kitas fotosesijas, turi tiesiog pajausti akimirkas, tapti jų dalimi.
pritariu...šeimos fotosesijose visad stengiamės kartu su tėveliais vaiką kažkuo sudominti...tam reikalui turim visokių dalykų - jei parke - kažką voverėms paimam, tėveliai kokį vėjo malūnėlį pagriebia, muilo burbulų ir pan.. einam uostyt gėlių, žiūrėt, kur nutūpė paukštis. Išbandom, kaip smagu ant tėčio pečių pasėdėti ...su jau daugiau suprantančiais vaikiukais visad sutariam, kad parodysiu, kaip nufotografavau juos - ne visi, bet daugelis tikrai susidomi vaizdu ekranėlyje, tada eina pozuoti, kad po to galėtų save pažiūrėti.. jei tik vaikas rodo ožiukus, verkti pradeda, kažko nenori, jokiais būdais neverčiam daryti kažko... visad džiaugiuosi, kai tėvai bendradarbiauja, o ne atvirkščiai - tarkim rodo tokią priverstinę iniciatyvą, kaip tą vaiką pastatyt į trokštamą pozą, nes tada gaunasi labai blogas rezultatas...