sveikos,
įlendu po šimto metų ir OHOHO kokios naujienos

aš nesilaukiu jei ką - prisiduodu iškart

bet tiesą sakant jau irgi atsiranda noras, nes anksčiau purčiaus ne ne ne, o dabar jau visai nieko

žiogas ne tai, kad pasifistas ar perdėtas gerietis, bet jetau kokios jautrios dūšios.... man kai rugpjūčio gale kaip ir kasmet
(vyriausio gimimo-mirimo datos) užeina liūdesys, savigrauža ir šiaip slogios mintys imu labai jo gailėti ir galvoti, ką aš galėčiau padaryti, kad jam būtų lengviau... viską laiko savyje, dėl visų pergyvena, už visus neša atsakomybę. mes su vyru toli gražu į tą pusę, bet mano sesė tokia ir jis susirinkęs labai daug panašių savybių. važiuojam į velomaratoną, o jis visą kelią nerimauja - ar žinos kur važiuot, ar mes jį matysim, ar jis nepasiklys, ar supras kur finišas. na visiškai neatsipalaiduoja. ir atrodo skatinam, palaikom, aiškinam, drąsinam... mažius už tai drąsuolis, narsuolis ir visoks koks - lengva jam gyvenime bus
jūs dar priminkit dėl rugsėjo 2, aš atlėkčiau, bet galiu per darbus užsimiršti, kad JAU rugsėjo 2