Turiu 2, tiksliau turejau 1, deja jo tarp gyvuju jau nebera, dabar jo broliukas musu krikstasunis. Bet vistiek turiu du, kuriuos aplankau visad, nuvaziuodama pas tevus.
Pirmajam nuo pat gimimo rinkau informacija, uzrasinejau jo pasakojimus, pirmuosius zodelius, piesinukus, nuotraukas, norejau iteikti 18to gimtadienio proga, deja, teko ta albuma iteikti 1uju mirties metiniu proga jo tevams.
Dabar antrajam bijau ka nors rinkti, be to gyvenam atskirai, nei pirmuju zodeliu girdziu, nei matau tiek daznai, kiek matydavau pirmaji. Bijau, kad viskas nepasikartotu. Mano sirdyje jie abu vienodai mylimi...
Aš turiu du, berniuką ir mergaitę. Na ką čia mergaitė, jai jau 22 metai ir gyvena ji ne Lietuvoje. Kai ją krikštijo man tebuvo 14, o jai - 4 metukai. Na krikštamote tapau galima sakyti iš mirtino reikalo, nes daugiau tikrai nebuvo kam. Atsimenu, kad labai bijojau būti krikšto mamyte, bet visai be reikalo, nes ir tada viskas pavyko puikiai. Tik bėda ta, kad matomės su ja labai jau retai, o norėtųsi... Berniukui jau aštuoneri, su juo matausi dažniau, bet irgi ne per dažniausiai. Jis mano pusseserės sūnus, bet su ja santykiai nepasakyčiau, kad geri, tai ir vaikas truputuką dėl to kenčia. Kai tik galiu per močiutę ar dėdę visada perduodu dovanėlių, linkėjimų, tačiau nei iš mamytės, nei iš krikštasūnio niekada nesu už tai "ačiū" išgirdusi. Tad tokia vat istorija. Yra du, bet pasidžiaugti tiek, kiek norėčiau, ar bent tiek kiek reikėtų būnant krikšto mama, netenka nė su vienu 
Aš turiu 2 krikšto vaikus: dukrytę ir sūnelį. Krikšto dukrytę krikštijau būdama 12-oje klasėje. Bendraujame ne taip jau dažnai, nes ji nėra iš mano giminės, bet visada pasveikinu su gimtadieniu, taip pat dovanėles nunešu per Kalėdas ir Velykas. Su krikšto sūnumi bendraujame dfar rečiau (krikštasūnio krikšto tėvas mano vyras), nes santykiai su krikšto sūnaus tėvais įtempti.... Nors norėtųsi dažniau pabendrauti, nes aki retokai susitinkam, tai tas vaikas nelabai ir kreipia dėmesį į mus, kažkaip nebendrauja....
aktuali tema ir man pasidare, kiek kartu matotes su kriksto vaikas..., mes juos turim tris 
dar sutikciau ir daugiau pakrikstinti jei gimines kuriuos myliu paprasytu, butu garbė, tik yra viena mergaitė, kurios tėvai nėra mums giminės bet kazkaip daug tikisi is musu, jie nori kad mes taptumem vos ne seimos nariais... kazkaip keistai man atrodo, nes mes nesam giminės, gyvenam toli vieni nuo kitų ir mergytė dar tik 4 metų bus, tai tas bendravimas su tokio amziaus vaiku yra nelengvas, tuo labiau kai mes savo vaiku niekaip susilaukti negalim 
kazkaip kai prase kad krikstyti tai net i galva neatėjo kad jie is musu tiek tikėsis, ir keista kad zmonės nesusimasto kad mum širdį skauda kai matai toki vaiką ir žinai kad gal savo neturėsi...
o savo kriksto vaikus manau reikėtų pasveikinti su kalėdomis ir gimtadieniais... bet mes su saviskiais dazniau susimatom smagu kai zinai kad tave myli maza sirdutė ir taves laukia 
dar sutikciau ir daugiau pakrikstinti jei gimines kuriuos myliu paprasytu, butu garbė, tik yra viena mergaitė, kurios tėvai nėra mums giminės bet kazkaip daug tikisi is musu, jie nori kad mes taptumem vos ne seimos nariais... kazkaip keistai man atrodo, nes mes nesam giminės, gyvenam toli vieni nuo kitų ir mergytė dar tik 4 metų bus, tai tas bendravimas su tokio amziaus vaiku yra nelengvas, tuo labiau kai mes savo vaiku niekaip susilaukti negalim kazkaip kai prase kad krikstyti tai net i galva neatėjo kad jie is musu tiek tikėsis, ir keista kad zmonės nesusimasto kad mum širdį skauda kai matai toki vaiką ir žinai kad gal savo neturėsi... o savo kriksto vaikus manau reikėtų pasveikinti su kalėdomis ir gimtadieniais... bet mes su saviskiais dazniau susimatom
smagu kai zinai kad tave myli maza sirdutė ir taves laukia
Aš turiu 3. Pirmą krikštijom su broliu, jai jau greitai bus 16. Kitus su vyru - jiems 6 ir 2. Mažylius matau dažniau, nes jų šeimos arčiau gyvena ir dažniau, artimiau bendraujam. Vyresniąją matau dažniausiai per gimtadienius, jei jau negalim nuvažiuoti tai siunčiu kokią dovanėlę ir sveikinu telefonu. Dar dalyvavau pirmos komunijos šventėje.
Mes su vyru turim bendrą krikštasūnį, kuris ir mus dažnai aplanko, ir mes jį (jam 4 metai, gyvena už 25 km) 
Vyras dar turi krikštadukrą (irgi 4 metų), tai ir aš kaipo antra krikštomama esu (tikroji - mano geriausia draugė, o mergytė jos sesers, tai žodžiu susigiminiaut bandom) 
Vyras dar turi krikštadukrą (irgi 4 metų), tai ir aš kaipo antra krikštomama esu (tikroji - mano geriausia draugė, o mergytė jos sesers, tai žodžiu susigiminiaut bandom)
Aš turiu berniuką beveik 9 metų ir mergaitę 2,5 metukų. Berniukas mano brolio sunus, o mergaitė vyro brolio. Mergaitė turi sesę 7 metų, nors nekrikštijau jos bet myliu kaip ir tuos. Musų šešiametis sunus labai draugauja su jais. Tai pas juos susidarė hebrytė . Mes gyvenam Kaune, o jie Vilniaus užmiestyje, bet labai dažnai matomes. Susirenkam visi kartu dažniausiai pas mano tėvus, nes pas juos durys atviri visiems ir gyvena nuosavam name. Laukiam nesulaukiam Kalėdu 
. Irgi švenčiam kartu 
. Mes gyvenam Kaune, o jie Vilniaus užmiestyje, bet labai dažnai matomes. Susirenkam visi kartu dažniausiai pas mano tėvus, nes pas juos durys atviri visiems ir gyvena nuosavam name. Laukiam nesulaukiam Kalėdu . Irgi švenčiam kartu
Su B turime, vieną bendrą krikšto dukrytę.
Savo turiu tris krikšto vaikus, dar viena - vyro krikšto dukrytę...
Tik su vienu, pačiu pirmuoju krikšto sūnumi bendrauju laaabai mažai, dabar jis jau paauglys, jo gyvenimu domiuosi, bet tik iš "antrų lūpų"... norėtusi dažniau susitikt, deja aplinkybės yra tokios kokios yra...
o va likusios trys mergaitės (nes vyro krikštadukra vis vien gauasi kaip sava) - matom, bendraujam labai dažnai; viena jų gyvena užsienyje, bet juk yra internetas (Skype) - tai mano sesės dukrytė, kalbama, susimatom (kamera) bent jau pora kartų savaitėje...o tos kurios Lt gyvena - matomos "gyvai" bent jau mėn kartą...žodžiu, stengiames susitikti dažnai, išlaikyti ryšį, būti draugais su krikšto vaikais.
Dalyvavimas šiems vaikams svarbiuose gyvenmo įvykiuose mums taip pat atrodo privalomas: gimtadienieniai, lopšelio, daželio, pirmos klasės pirmoji diena, pirmos komunijos ceremonijos, atliekamų koncertų ar vaidinimų lankymas...vaikai visad džiaugiasi jei ateini...
To paties noriu ir iš savo vaikų krikšto tėvelių...deja ne visi galvoja taip kaip mes...džiaugiuosi kad bent "kūmos" supratingos..."kūminai" - kaip jau išeina
Aš visad pamąstau: jei kurios nors iš jų gyvenime atsitiktų tragedija - juk pas mus gyventi vaikas turėtų, būtų dar didesnis šokas jei mūsų nepažinotų, būtume svetimi...tai nebendrauti negalima...
Tik su vienu, pačiu pirmuoju krikšto sūnumi bendrauju laaabai mažai, dabar jis jau paauglys, jo gyvenimu domiuosi, bet tik iš "antrų lūpų"... norėtusi dažniau susitikt, deja aplinkybės yra tokios kokios yra...
o va likusios trys mergaitės (nes vyro krikštadukra vis vien gauasi kaip sava) - matom, bendraujam labai dažnai; viena jų gyvena užsienyje, bet juk yra internetas (Skype) - tai mano sesės dukrytė, kalbama, susimatom (kamera) bent jau pora kartų savaitėje...o tos kurios Lt gyvena - matomos "gyvai" bent jau mėn kartą...žodžiu, stengiames susitikti dažnai, išlaikyti ryšį, būti draugais su krikšto vaikais.
Dalyvavimas šiems vaikams svarbiuose gyvenmo įvykiuose mums taip pat atrodo privalomas: gimtadienieniai, lopšelio, daželio, pirmos klasės pirmoji diena, pirmos komunijos ceremonijos, atliekamų koncertų ar vaidinimų lankymas...vaikai visad džiaugiasi jei ateini...
To paties noriu ir iš savo vaikų krikšto tėvelių...deja ne visi galvoja taip kaip mes...džiaugiuosi kad bent "kūmos" supratingos..."kūminai" - kaip jau išeina
Aš visad pamąstau: jei kurios nors iš jų gyvenime atsitiktų tragedija - juk pas mus gyventi vaikas turėtų, būtų dar didesnis šokas jei mūsų nepažinotų, būtume svetimi...tai nebendrauti negalima...
Mes su b turim du bendrus kristo vaikiukus - poryte ir man rodos gana, nes tai yra gan atsakingas zingsnis gyvenime. Savo turim du, o dar du kriksto, per akis 
Mergaitės, o ar gali krikštatėviu būti 13 metų vaikinas? Jei mama būtų pilnametė, o krištatėvis 13m.? Labai norėčiau jo savo vaikui į krikštatėvius, bet bijau pas kunigą eiti klausti
O aš turiu vieną krikštadukrę ir vieną krikštasūnį. Su dukra bendrauju dažniau, bet domiuosi abiem. Jie patus šauniausi, tiesiog nuostabūs žmonės užaugo
O aš turiu vieną krikštadukrę ir vieną krikštasūnį. Su dukra bendrauju dažniau, bet domiuosi abiem. Jie patus šauniausi, tiesiog nuostabūs žmonės užaugo
Turime tris krikšto vaikus, o netrukus krikštysime ir ketvirtąją
