Juk pasirinko mus 
. Manau, kad nebereikalo, juk duodamas kitam gauni zymiai daugiau pats. Manau demesys kitam - stai ko mums visiems reiktu nepamirsti 
.
Turiu 3 krikstasunius :17 -7 -3m. Visi negiminaiciai, bet labai atsakingai ziuriu i si reikaliuka, na jei jau teko sita garbe... Juk pasirinko mus . Manau, kad nebereikalo, juk duodamas kitam gauni zymiai daugiau pats. Manau demesys kitam - stai ko mums visiems reiktu nepamirsti .
Juk pasirinko mus . Manau, kad nebereikalo, juk duodamas kitam gauni zymiai daugiau pats. Manau demesys kitam - stai ko mums visiems reiktu nepamirsti .
2 - mergaite (pusbrolio dukryte) ir berniukas (cia jau drauges sunus).
Turiu krikšto dukrą 15 metų, mano sesės mergaitė, bet jie gyvena užsienyje dabar, tai bendraujam per internetą, ir su vyru esam jo sesės sunaus 2m krikšto tėvai, gyvenam šalia, tai dažnai būnam kartu, pasiliekam prižiūrėti kai reikia.
Kadangi abiems esu teta, tai nemanau kad mažiau benrautume, jei nebučiau krikšto mama
Kadangi abiems esu teta, tai nemanau kad mažiau benrautume, jei nebučiau krikšto mama
dar nesu krikšto mama, bet jau ruošiuosi ja tapti 
turiu krikstasuni 7metu
turiu dvi kriksto dukrytes 
sveikutės,
turiu 3 krikštaduktes ir vieną krikštasūnį... du visai ne giminės ir netgi tolimoki ryšiai sieja... su vienos krikštadukrės mamyte taip jau mūsų bendravimas kiek vėsta... dėl jos pačios charakterio... bet kai ji mus rinkosi, tikrai su kilniu tikslu, nes mes ilgai neturėjom vaikučių, o ji .... buvo tokioj gilioj pogimdyvinėj depresijoj, kad jau manė, jog greitai pasitrauks iš šio gyvenimo ir .... mums liks jų dukrytė... bet mes jau turim ir savo dukrytę, o tai mamytei viskas susitvarkė... aišku, tai nereiškia, kad mes jau turim išsižadėti krikšto dukrytės... ne, anaiptol ne... vis palepinu siuntinukais švenčių proga... manau, kai mūsiškė paūgės, nuvažiuosim ir aplankyti...
kita krikštaduktė , mano buvusios mokinės dukra- MB labai spyriojos, nenorėjo eiti, nes jam visai nepažįstami žmonės, sakė: ,,tegul pasiima tuomet bet ką nuo gatvės")gal ir negražios mintys, kaip krikštatėvio) bet.... susibendravo per krikštynas su tėveliu, seneliu... o aš labai džiaugiaus, kad pasitikėjo mumis visai atrodo svetimais žmonėm iš pašalies, nors turėjo brolių, sesių visą pulką... na čia nesigiriant rinkosi pagal mane, nes mane labiau pažinojo...
aš ir pati labia gailiuos, kad ėmiau krikštatėvius tik dėl giminystės ryšio, kad neįsižeistų, o man visai ne mielus žmones... mieliau būčiau pasirinkus savo vieną draugę... bet ir vėl su tais draugais būna visko... nors tokie ryšiai jau susaisto visam gyvenimui... nors savo krikštatėvius seniai nemačius... aaišku, dbr jau aš pati kalta, kad jų neaplankau... bet jie tolimi giminės, dėl to taip gaunas... ir tėvai su jais nebendrauja...
taip, kad labai atsakingai reikia rinktis šiuos žmones... turbūt dažnai atrodo, kad iš vis nėra ką rinktis, kai pradedi viską apgalvoti...
linkiu pasirinkti šaunius krikštatėvius
turiu 3 krikštaduktes ir vieną krikštasūnį... du visai ne giminės ir netgi tolimoki ryšiai sieja... su vienos krikštadukrės mamyte taip jau mūsų bendravimas kiek vėsta... dėl jos pačios charakterio... bet kai ji mus rinkosi, tikrai su kilniu tikslu, nes mes ilgai neturėjom vaikučių, o ji .... buvo tokioj gilioj pogimdyvinėj depresijoj, kad jau manė, jog greitai pasitrauks iš šio gyvenimo ir .... mums liks jų dukrytė... bet mes jau turim ir savo dukrytę, o tai mamytei viskas susitvarkė... aišku, tai nereiškia, kad mes jau turim išsižadėti krikšto dukrytės... ne, anaiptol ne... vis palepinu siuntinukais švenčių proga... manau, kai mūsiškė paūgės, nuvažiuosim ir aplankyti...
kita krikštaduktė , mano buvusios mokinės dukra- MB labai spyriojos, nenorėjo eiti, nes jam visai nepažįstami žmonės, sakė: ,,tegul pasiima tuomet bet ką nuo gatvės")gal ir negražios mintys, kaip krikštatėvio) bet.... susibendravo per krikštynas su tėveliu, seneliu... o aš labai džiaugiaus, kad pasitikėjo mumis visai atrodo svetimais žmonėm iš pašalies, nors turėjo brolių, sesių visą pulką... na čia nesigiriant rinkosi pagal mane, nes mane labiau pažinojo...
aš ir pati labia gailiuos, kad ėmiau krikštatėvius tik dėl giminystės ryšio, kad neįsižeistų, o man visai ne mielus žmones... mieliau būčiau pasirinkus savo vieną draugę... bet ir vėl su tais draugais būna visko... nors tokie ryšiai jau susaisto visam gyvenimui... nors savo krikštatėvius seniai nemačius... aaišku, dbr jau aš pati kalta, kad jų neaplankau... bet jie tolimi giminės, dėl to taip gaunas... ir tėvai su jais nebendrauja...
taip, kad labai atsakingai reikia rinktis šiuos žmones... turbūt dažnai atrodo, kad iš vis nėra ką rinktis, kai pradedi viską apgalvoti...
linkiu pasirinkti šaunius krikštatėvius
Turiu krikštasūnį 7 metukų, esam patys geriausi draugai 
ir į pecirejas vaikštom, į kiną ir kitokius renginius, bei krikštaduktę 2 metukų, dar nespėjom labai susidraugauti, bet dažnai aplankom, dovanų nuvežam
ir į pecirejas vaikštom, į kiną ir kitokius renginius, bei krikštaduktę 2 metukų, dar nespėjom labai susidraugauti, bet dažnai aplankom, dovanų nuvežam
Siaip net norejau kurti nauja tema, ar pakankamai krikstateviai atsakingai ziuri i sia pareiga. Ar nepamirstat savo kriksto vaiku praejus 5-10 ir daugiau metu? Ar, tarkim, issiskyrus, atitolus nuo buvusiu giminieciu nepamirstat, kad yra kazkur zmogutis, kuriam reikia jusu demesio, dovaneliu, sveikinimu per gimtadienius ar Kaledas? Ar susipykus su tikraisiais tevais jusu krikstavaikis netampa nemaloniu priminimu?
Mano sunus turi "krikstatevius" is buvusio vyro gimines. Jie ne vyras ir zmona, siaip buvusio vyro pussesere ir brolis. Kazkur iki 5 metuku krikstamote dovanojo dovaneles, bendraudavom. Paskui viskas baigesi, ne zodelio (kazkuo, matyt, as ten jiems neitikau). Kriksto tetis apskritai nuo mazumes krikstasuni ignoravo. Pikta, nes maciau, kad vaikas kriksto tevus, ypac mama, mylejo, ilgejosi, lauke bent gimtadienio skambucio.
Beje, as taip pat turiu toje gimineje viena krikstadukre. Visus 13 m. ja sveikindavau, siusdavau dovaneles. Paskutiniu metu jau dingo noras rodyti jai demesi- i mano dovaneles ir sveikinimus- tyla. Nereikia man dekingumo, taciau butu malonu sulaukti atsakymo i kaledini sveikinima. Sia vasara pirma karta jos nepasveikinau su gimtadieniu.
Yra ir kita krikstadukre, 2m. Ji artima mano giminaite, nemanau, kad kada nors nutiks taip, kaip su pirmaja.
Mano sunus turi "krikstatevius" is buvusio vyro gimines. Jie ne vyras ir zmona, siaip buvusio vyro pussesere ir brolis. Kazkur iki 5 metuku krikstamote dovanojo dovaneles, bendraudavom. Paskui viskas baigesi, ne zodelio (kazkuo, matyt, as ten jiems neitikau). Kriksto tetis apskritai nuo mazumes krikstasuni ignoravo. Pikta, nes maciau, kad vaikas kriksto tevus, ypac mama, mylejo, ilgejosi, lauke bent gimtadienio skambucio.
Beje, as taip pat turiu toje gimineje viena krikstadukre. Visus 13 m. ja sveikindavau, siusdavau dovaneles. Paskutiniu metu jau dingo noras rodyti jai demesi- i mano dovaneles ir sveikinimus- tyla. Nereikia man dekingumo, taciau butu malonu sulaukti atsakymo i kaledini sveikinima. Sia vasara pirma karta jos nepasveikinau su gimtadieniu.
Yra ir kita krikstadukre, 2m. Ji artima mano giminaite, nemanau, kad kada nors nutiks taip, kaip su pirmaja.
aš turiu 1 krikštasūnį
triju vaiku
