As turiu du krikstasunius. Pirmajam, pusbrolio sunui, jau 11m., o brolio sunui 2,5 m. Daugiau nebesiruosiu krikstyti vaiku, nes kaip kriksto mama prisiemu atsakomybe buti jiems kaip antra mama. Didziajam visada organizuoju originalius gimtadienius, lydejau vaika i pirmaja rugsejo 1, parsivezdavau savaitgaliais pas save, eidavom i parka, cirka, visada pasiimdavau prie ezero ar juros.
Ahh, kaip gaila, kad dabar to nebegaliu vaikui duoti, nes gyvenam ne Lt, bet labai vyliuos, kad kai gryziu, jis nebus dar nuo manes nutoles, ir mes vel linksmai leisim laika, ir turbut jau apie panas kalbesim.
Na, ir aisku reiks atsigriebti uz prabegusi laika ir mazajam mano krikstasuniui, nes jam is vis dar jokio demesio nebuvo, nebuvau ne vienam gimtadieni.
Vyras dar turi krikštavaikį. Tai anksčiau su juo dažnai bendraudavo, bet pastaraisiais metais labai atšalo santykiai su jo tėvais (vyro pusbrolio šeima), tai ir su krikštasūniu susitinka tik per jo gimtadienį, nuvažiuoja pasveikint ir viskas. 
su juo daznai susibegam, nes tame paciame kaime gyvenam 
Savo krikstomamos dukryte krikstijau, todel visos labai graziai bendraujam ir daznai susitinkam 
