Pasyvus namas - 14 tema

Pirma. Aš jums pritariu, bet jūs iš PN darote mitą, t.y. perspaudžiate su informaciją, jį mistifikuojate, sudievinate ir tokiais užaštrintais pasakymais bandote atbaidyti žmones nuo šilto namo statybos.

Antra. Aš taip pat esu matęs PHPP, kuri iš esmės yra Exellis. PHPP turi du skaičiavimo ratus: mažąjį ir didįjį. Mažajam pakanka suskaičiuoti: U-Values, Areas, Windows, Ventilation ir pan., t.y. nėra būtina skaičiuoti absoliučiai visko. O štai didysis PHPP ratas apima ir Ground, Shading, SummVent, Summer, Electricity, Solar DHW, Boiler ir t.t.

Trečia. Aš nesiekiu (ir net nesiruošiu) savo namo sertifikuoti PH institute Vokietijoje. Tam neturiu pinigų ir nenoriu visiškai girtis, kad turiu sertifikuotą pasyvų namą.

Ketvirta. Aš suprantu, kad popieriuje pasiektas PN visiškai nereiškia, kad jis toks bus ir realybėje, t.y. dėl statybos broko gali būti daug prastesnis rezultatas.

Penkta. Aš žadu daryti "pučiančių durų" testą ir matuoti namo sandarumą.

Ir esminis dalykas. Aš statau ne PN, o beveik nulinės energijos arba A++ klasės namą. Šiuo atveju linkstu link ES direktyvos 2010/31/ES. Be to, kalbant apie terminologiją, norėčiau pasakyti, kad sąvoka "pasyvus namas" tėra anksčiau pavartota ir labiau prigijusi nei ES ir Lietuvos institucijų peršami terminai "beveik nulinės energijos" ar A++ klasės namas.

viskas TAIP.. iškyrus PIRMA: asmeniškai visom keturiom UŽ PN, A++, už bet kuri energoefektyvų namo variantą.. už alternatyvią energetiką.. ir ne tik gyv.namu, o ir visuomeniniu, vokiečiai net pradeda gvildenti gamybinių(!) energoefektyvumo klausima.. kur kalbama apie MW, TW energijos.. va cia tai iššukis..
o tuo metu tevyneje minimumas C klase (rekonstrukcijoms D) yra laikoma topu topas.. ir tik del informacijos trukumo ir STR trukumo.. ir naudojam EU lesas renovacijai i "D", kas sakyciau netikslinga, ir neracionalu.. jau dabar turetu buti minimum A ir su EU parama, kurios veliau jau nebeturesim :/

tai nera mitai tai SAVOKOS su savo konkrečiais normatyvais.. o juos ivykdyti tikrai nera sunku kai atlieka tas kam priklauso..

TAIP musuose bet koki energoefektyvu varianta priimta vadinti PN.. tik norejau pabrežti kad tai iš principo tik neteisingai vartojama savoka..

ir TAIP deja sertifikavimas šiai dienai musuose daugumoj nutaupomas.. žinoma su tokiu sertifikatu namo vertė skaitoma kone trečdaliu didesnė,.. gal ir galima teigti kad nereikalinga kai darai pats sau, bet prireikus kada parduoti nama butu skirtumas.. niekam neirodysi be sertifikato, nes tai griezta procedura atspindinti kokybę, ne tik lentele ant vartu..

o ka turejau omeny apie projektavima is principo yra taikoma bet kokiam projektui, nebutinai net PN.. tai yra jau tvarkos savo kieme klausimas.. kas aisq atsispindi rezultatuose..

bet nepaisant visko tikrai lb stebina SM forumas, kur yra toks susidomejimas kuo lb dziaugiuosi

Kiek man yra žinoma pasyvaus namo sertifikavimas PH institute kainuoja apie 7000 Lt. Vokiečiui 2000 eurų gal ir nedideli pinigai, bet man - tai labai dideli pinigai.

Aš kol kas galvoju apie tokį pastato sertifikavimą. Žinoma, pučiančių durų testas taip pat bus.

Beje, gal jūs galite atsakyti į tokį klausimą. Projektuoju namą kaip minėjau (su PHPP planuotojais) ir gaunu statybos. O sertifikuoti namą PH institute (projektinė stadija) sugalvoju po kokių metų, kai jau gautas statybos leidimas. Ar taip įmanoma? Beje, gal žinote ir tikslesnes sertifikavimo kainas?

architektas gal Aurimas bus?
Papildyta:

turiu nuojauta kad cia butent toks zmogus ir raso

Kolega, su minimaliom IT žiniom ir sugebėjimais aš penkis kartus pigiau įrodysiu namo realias, ne projektines!!! energijos sąnaudas pateikdamas skaitiklių rodmenis online. Ir kuo labiau liaudis tikės, popiergaliu gautu už nerealią litų sumą, ar online pateikiamais skaitiklių rodmenimis?
Jūsų sertifikavimas turi privalumų tik komercinio objekto atveju - kai namas statomas pardavimui ir realiai bus išbandytas tik naujojo savininko. Iš SM narių postų susidarau nuomonę, kad veikmės chatos turėtų patirti fiasko? Tuomet klausimas katron vieton reiktų susikišt tūkstančius kainuojantį sertifikatą?
Papildyta:

O ko čia stebėtis? Jau metai šioje temoje ramu, atsikratėme "budulių" kuriems tikslas buvo bet kuriom priemonėm suvaryti PN, ir liko tik realiai besidomintieji ir besistatantieji/besiruošiantieji. Aš tikiuosi kad tai bent iš dalies atspindi realią padėtį naujų namų statybos rinkoje.

Gal ir nekorektiška mėgėjui koreguoti profesionalą (susidariau nuomonę, jog konstruktorius esat), bet nesusilaikiau.



Nesakau, kad šis būdas yra neteisingas, bet teiginys, jog jis "vienintelis" man skamba įtariai. Paprastai išgirdęs tokį kategorišką teiginį, pradedu abejoti teigiančiojo žinių lygiu. Iš principo, man žinomose srityse visuomet būna mažiausiai keli teisingi pasirinkimai ir jei atsiranda teigiantis, kad yra tik vienas būdas, tai dažniausiai reiškia, kad teigiantysis paprasčiausiai nežino kitų būdų, o ne tai kad kitų galimybių nėra.





Man pamatų projektą darė primetant pilnavidures silikatines plytas sienos konstrukcijoms. Taip, tai gavosi šiokia tokia atsarga, nes dariau iš kiaurymėtų keraminių plytų, bet svorio "atsarga" gavosi tikrai ne baisiai didelė, kaip kad dvigubas atsargos koeficientas. Sakyčiau, buvo pasirinktas labai teisingas variantas, nes darant pamatų projektą, nebuvau tvirtai apsisprendęs iš kokių blokelių kelsiu mūrą. Žinodamas apskaičiuotos medžiagos konstrukcijos svorį, turėjau laisvės renkantis visus lengvesnius mūrus.

Jei man būtų apskaičiuoti pamatai su vienu mūru, pavyzdžiui akytu betonu, būtų labai problematiška jį pakeisti kuo nors kitu, negavus geros kainos perkant, ar dar dėl kokių nors kitų priežasčių.





Jūs turbūt trakų pilies pamatus turėjot omenį . Čia apie privačius namus kalbama, Jūs greičiausiai ne tuo adresu.



Jo jo, pagal rozečių skaičių bus vertinamas namo elektros energijos sąnaudos .

O jei rimtai, tai kas per nesamonė, jei man dar projektavimo stadijoje bus nurodytas konkretus šaldytuvo ar skalbimo mašinos modelis su konkrečiomis elektros energijos sąnaudomis. Visais kitais atvejais energijos sąnaudos skirsis ir nesigaus tikslaus energijos vartojimo paskaičiavimo, tuo labiau, kad niekada neįmanoma nuspėti, kokiu intensyvumu ir kokiais režimais tie elektros prietaisai bus naudojami, o preliminariems skaičiavimams, tikrai nereikalingas elektros projektas.



Nesutinku nei dėl kainos, nei dėl trukmės.

Nors remiantis logiško mąstymo principais, teiginys ir turėtų būti teisingas, bet praktika jį daro labai abejotinu. Pirmiausiai kaina, labai priklauso nuo konkrečių sąlygų, kada ir kaip derimasi. Rinkoje pilna, vien tik logika nepaaiškinamų dalykų. Štai tariesi su vienu darbų vykdytoju dėl vienų darbų, tai jis sako, kad šį kartą mes jums kainos nenuleisim, bet kai darysit kitus darbus, tai būtinai, kaip pastoviam klientui, kainos bus žemesnės.

Skambini po kiek laiko, jau tų kitų darbų atlikimui, tikėdamasis žadėtos mažesnės kainos, o gauni atsakymą, kad jie gavo skambutį iš konkurentų, su prašymu neiškreipinėti rinkos mažomis kainomis, todėl jau kaina bus ženkliai didesnė ir esi priverstas kreiptis į konkurentus kad gautum mažesnę kainą.

Šią situaciją patyriau asmeniškai.

O dėl trukmės, tai čia net su logika pjaunasi. Negi 10 darbų bus atlikti vieno žmogaus greičiau, nei tas pats kiekis, bet dešimties žmonių, kurie kiekvienas atliks vis kitą darbą.



O Jūs atrodote "visažiniu" težinančiu tik vieną kelią, kuris dėl nedidelio žinių lygio atrodo vieninteliu teisingu. Nors iš tikrūjų, greičiausiai, suprantate kad taip nėra, bet reikia gauti klientų, kurių vis nėra, tai sakote plačiajame eteryje visokių nesamonių, kad suklaidintumėte žmones ir gautumėte naujų užsakymų.




Projektuoja tikrai ne tik jie, gal tik statybų leidimas bus išduodamas architekto pasirašytam projektui, stato irgi ne tik statybininkai, net ir profesorių statybų aikštelėje besidarbuojantį gali sutikti, siuva irgi ne tik siuvėjai, pats spėju irgi kokią sagą esi įsisiuvęs ne kartą, nors ir siuvėju nesi, kad šoka ne tik šokėjai, užtenka naujas televizijos laidas pažiūrėti ir t.t. ir pan.

Maždaug 5kg vs 3kg, ~40%!!! Inžinieriškai imant sakyčiau tikrai ne maža

Gal ne visai teisingai, jei vadovausimės "PN verslininkais". PN pavadinimo vartojimas nėra apsaugotas autorinėmis teisėmis, tad jo vartojimas negali būti apribotas tiktai "PN verslininkų" sertifikatais.
Papildyta:


Čia jei žiūrėti siaurai. Bet mūrą sudaro ne tik plytos svoris. Pilnavidurių silikatinių plytų su cemento skiediniu 25cm storio 1m2 svoris -450kg, skylėtųjų keraminių plytų - 400kg. Skirtumas iš 40% pasikeitė į 11%, o tai jau tikrai nėra daug.

Nesuprantu kam čia padėtas šauktukas? Jei šią info norima pateikti kaip naujieną, tai tikrai nėra taip. Apie tai jau tikrai teko girdėti prieš metus ar du.

Labai teisingos pastabos. Štai ką sako PN institutas:

The concept of the “Passive House” has deliberately not been protected. Every person who is authorised to present building documents is able to access this information and he/she is free to construct a Passive House on his/her own responsibility. However, the Passive House Institute advises that an experienced Passive House designer or expert should be consulted especially in the case of the first Passive House project.

Originalas čia, jei kas netiki.

Išsiunčiau užklausą akredituotiems pasyvių namų sertifikuotojams.

Vieno jų, dano, atsakymas toks: "A controle and certification costs around 1200 euro".

Lietuviškais pinigais išeitų apie 4152 Lt. Manyčiau, kad visgi didoka suma. Kaip manote?

As maniau geriausias sertifikatas mazi menesiniai komunaliniai mokesciai o pasirodo ne, sertifikatas besipuikuojantis virs zidinio oj tikrai gi pas dauguma zidinio ne nebus