Pasyvus namas - 14 tema

Geria ta purškiama minkšta puta, kaip tikras budulis iš Lietuvos gilumos. Jei jau matuoja litrais į kv tai ką ten bekalbėt.
Man atrodo bet kuriuo atveju būtina įrengti gerą vandens garų izoliaciją. Ji savaime atlieka ir sandarumo oro laidumui funkciją.
Tuo medžiagos geriančios vandenį man ir ne prie širdies, kad užtikrinti, kad jos neišgers labai sunku. O tuomet būtina numatyti galimybę džiūti. O tai reiškia galimybę ventiliuotis. O tai reiškia pastovią ventiliaciją , net ir jei nereikia džiūti. O tai reiškia pastovius šilumos nuostolius.

O aš turiu kitokios patirties. Gyvenu apynaujame daugiabutyje. Jo stogas jau lopytas, šalia kaimynų stogas taip pat lopytas. Dėdės ir tetos seno namo šiferiukas laiko net nedejuodamas.

Tai ką dabar daryti?

tas tavo daugiabucio stogas visa laika buvo prachodnoj dvor, kas norejo lipo, bade antenas kaip papuole uztai ir turit ka turit, o dedes yra PRIVATUS ir SAUGOMAS kaip savo. Lygini nesulyginamus dalykus.
O ka daryt tai as galiu ir pasakyt - kapitaliai sutvarkot nueme naxrien senus stiebus antenu ir uzrakinat. Uzlipt leidimai ir raktai per atsakinga asmeni.

Man paprastas gegnes palankiau deti,plius noriu kad jos namo isoreje matytusi.

Jei būtume inžinieriškai tikslūs, toks teiginys "yra visiskas nulis" turi atrodyti 0,00 arba 0,000. O taip nėra - kam įdomu susiranda EPS laidumus
Lietuvos konstruktoriai yra pašerti "vatinių" ir iš inercijos štampuoja vatinių sukurtas konstrukcijų detales...nieks kitaip nemokė.
Kad ne aš pirmas - neabejoju, bet kur mačiau - neprisimenu.

Nesenai teko skaityti įdomią mintį apie du pastatų tipus: kvėpuojantieji (kiaurai praleidžiantys garą) ir sandarūs (garas uždaromas viduje). Kadangi iki ne taip senai visi konstruktoriai žinojo tik pirmąjį tipą, tai ir buvo vatos era su natūralia ventiliacija bet atitvaras. Dabar mes lyg supratome, kad "kvėpavimas" turi šalutinį efektą ir tai mus nebetenkina, norime sandarių namų o drėgmę spęsime ne laidumu per atitvaras o efektyvia vėdinimo sistema, mechanine su šilumos atgavimu, todėl lieka du keliai: arba naudoti "vėjo pamušalą" vatą ir viską pastatyti ant plėvelių kortos, arba naudoti kietasias šiltinimo medžiagas ir plėvėmis nerizikuoti. Kurį būdą aš pasirinkau - niekam ne paslaptis. Jei kam vis dar prie širdies vatos - pirmyn, aš asmeniškai užsip...au kartotis. Pasaulis margas, žmonės skirtingi ir tegul daro kaip kas nori

Dėl medienos. Beveik visi čia diskutuojantys namus stato popieriuje. Kas dabar trukdo nusipirkti 5-6 kūbus gegnių ir susištabeliuoti paliekant tarpelius natūraliam džiūvimui? Nepraeis nei metai-pusantrų kol tų gegnių prireiks ir dar pora mėnesių, kol jos "paskęs" šiltinime. Arba paaukoti papildomai 100-150Lt/m3 ir nusipirkti džiovintą kalibruotą medieną, jau nekalbant apie osb sijas, kurios mano manymu yra "pereboras". Dabar "išmesiu litus sijoms o atsigrosiu ant vatos"

Dėl putų - nebandžiau skandinti vandeny purškiamų, bet mano PIR atraižos gulėdamos ant dirvos niekuo nesiskyrė nuo gulinčių po stogu sausai. Čia reikia gilintis į gamintojo specifikacijas. Be pvz murloto perimetrinio užpurškimo putose nematau jokio privalumo. Aišku boileriui rinkausi ir labai patenkintas, apvalias formas kitomis medžiagomis dengti pasirinkimas minimalus.
Papildyta:

Kad matytųsi - teks obliuoti. Kad obliuoti - privalo būti sausa mediena. Va ir problemos sprendimas

Tai as tik apie dziovinta mediena ir tegalvoju.

Pradziai gal neplakim visko i viena katila, sienu lubu stogo kalbam tik apie medi siltale su salyga kad garas is apacios medzio nepasiekia..

Tarp kitko pas pati gi gegnes pamusalo zingsniu sudetos

100%



Labai rimtai apmąstau galimybę PUR apipurkšti visą namą. Taip, kad tikrai ne tik stogui. Operuodamas šiai dienai sukauptomis žiniomis PUR nenaudočiau medinėms konstrukcijoms apšiltinti. Turėčiau medinį namą, pagilinčiau savo žinias šioje srityje, gal ir kitaip mąstyčiau. O šiai dienai, kadangi statau mūrinį namą su stogu iš gelžbetoninių perdangų, tai mano viso namo apšiltinimui, ne tik stogo, idealiausia apšiltinimo medžiaga PUR.



Teko būti malūne, kuriame buvo tiktai sumaltų grūdų miltų dulkės. Nu sakyk ką nori, bet tikrai nemanau, kad ten rasi nors kiek toksiškų medžiagų, kurios vėliau gali turėti įtakos onkologiniams susirgimams, o žmonės su respiratoriais vaikščiojo. Taip pat ir PUR purškimo atveju. Ten purškiant labai daug būna purslų, kurie jei užtyška ant kūno, paskui labai sunkiai nusivalo. Pabandykite ant rakos užsipurkšti makroflekso leiskit apdžiūti ir paskui nusivalyti. Savaitę vaikščiosit nenusivalę. Tas pats ir su PUR, nori žmonės po darbo grįžti namo švarūs, tvarkingi.

Respiratoriaus naudojimas tikrai nerodo PUR kenksmingumo sveikatai.



Tikrai nemanau. Pats per metrą nuo purškėjo stovėjau, visą dieną, taip pat vaikščiojau po šviežiai supurkštą stogą. Tikrai nepastebėjau jokio neigiamo poveikio. Beje žmonės kurie purškia, pastoviai tuom kvėpuoja, ir ne sudžiuvusiu, kuris beveik jau nieko neskleidžia, bet šviežiu, dar džiūstančiu PUR ir iki šiol nesiskundė sveikata.



Todėl ir sakau, kad mano nuomone pacituotos išvados klaidingos.



Laboratorinėmis sąlygomis išmatuotą varža panaši, tik bėda, kad praktikoje putplasčių ir PUR savybės nelabai keičiasi kintat aplinkos sąlygoms, o vatos ženkliai, todėl vatą pastoviai reikia laikyti "laboratorinėse sąlygose", o tai iš esmės labai panašu į "misija neįmanoma".
Papildyta:


Man šioje srityje dirbantys žmonės įrodinėjo priešingai, ked gerai padarius plokščią stogą, jis taupys pinigus lyginant su šlaitinio stogo priežiūrą.

Papildyta:


Šiuo momentu taip, sutampa su siena, nes nėrą apšiltintas fasadas. Kai apšiltinsiu fasadą, reikės stogo kraštus apskardinti, skardas išnešant šiek tiek už sienos, kaip ir daroma plokščių stogų atveju.
Papildyta:


Pats gali sužinoti imdamas pavyzdžius ir veždamas į laboratorijas, na bet jo, tai nelabai panašu į realybę . Šeip tai nuo medžiagų maišymo santykio ten išgaunamas putų svoris, tad purškėjai tikrai gali bent jau apytiksliai koreguoti purškiamo PUR tankį.




Aš susidėjau iš putplasčio stogo nuolydį, tikrai kruopščiai bandžiau dirbti, ir plyšių nepalikinėti, juos užpurškinėjau. "Treniravausi" fasado apšiltinimui. Netikiu, kad klijais užpurkšti tarpeliai yra lygeverčiai ištisiniam apšiltinimo sluoksniui. Po to kai pats prie putplasčio pasėdėjau, nors užmušk netikiu.



Papildyta:


Mano nuomone idealus sumuštinis. PIR su aliuminio folija idealiausia garo izoliacija. Taip labai priartinamos vatos darbinės sąlygos prie laboratorinių. Beliktų tik gerą priešvėjinį sluoksnį uždėti, antikondensacines plėveles.

Papildyta:


Reikėtų atkreipti dėmesį į kelis niuansus.

Senas šiferiu dengtas namas, tik po statybų greičiausiai irgi buvo paremontuotas pašalinant statybų metu padarytą broką, o pašalinus broką jis jau atlieka savo funkcija kaip pridera. Su plokščiu stogu irgi, statybų metu, pasirinktos technologijos daleido statybininkų darbo broko, kuris pašalinamas pastebėjus broką po ekspluatacijos pradžios.

Madfifi atkreipė dėmesį į taip pat labai svarbų niuansą. Negalima stoginės dangos nepritaikytos vaikščiojimui badyti su visokiomis antenomis ar kondicionierių blokais.

Dar vienas niuansas. Atkreipkit dėmesį ir į broko toleranciją. Gal to šiferiu dengto namo gyventojams lašantis stogas yra natūralus dalykas, o naują butą įsigijusiam gyventojui net tamsesnė dėmelė lubose yra "pasaulio pabaiga".

Žinoma, kad ne tik stogui. Tinka viskam, kas bus lauke ir ne tarp medienos. Tą turėjau mintyje.

Ir ką tai keičia? Stebitės kad nešdami projektą leidimui nuo "vatinių" padarė copy/paste? Projekte ir kaminai yra, na ir kas?

Na va patirties jau yra. Sekantis žingsnis išsinuomoti tokią įrangą ir apsipūst namą. Jei viskas OK, aš antras eilėje.