Pasyvus namas - 14 tema

#385
QUOTE(cibulis @ 2012 09 23, 09:52)

Trumpiau, tikrą PN optimaliausią šildyti orine sistemą per ventiliacinius kanalus. Juk vėdinimas PN yra privalomas, todėl ortakiai bus išvedžioti. Panaudoję jų vamzdyną, turime pigiausią šildymo rūšį PN - orinį šildymą. O tą orą, galima pašildyti keliais būdais, pvz., elektros tenu arba statyti vandens kaloriferį ir pan.


panagrinek sita sistema.pvz cia.
Atsakyti
#386
QUOTE(cibulis @ 2012 09 23, 14:17)
Gruntas - priesmėlis. O ką reiškia nuostoliai 1000-1500 Lt. Čia per šildymo sezoną, per metus ar per 20 metų? Be to iš kur žinai, kokie nuostoliai siekia per polius? Kaip juos apskaičiuoja? Gal gali pateikti formulę ar nuorodą, ar dar kažką? Būtų tikrai įdomu sužinoti.


Yra stebuklinga Narvid skaiciuokle smile.gif tik dabar jau reikia koreguoti turbut duju kaina,ji keitesi zinoma neatpigo.
Daug kas darosi greztinius, i grindis sumeti koki 30cm polistirolo ir grazu.Bet teoriskai kai skaiciuoji bendra atitvaros varza, plota grindu apsiltinta ir neapsiltinta stataisi santyki, tokie palyginus nedideli galbut 3-4 m2 salcio tiltu per polius, labai stipriai numusa bendra varza.
As nezinau del tu formuliu reiketu biski paskaityti, tai netu neisaiskinsiu, kaip ka skaiciuoti. Siaip yra daug teorijos STR jei konkreciai STR2-05-01-2005Pr01 Pagooglink turetum rast .O vadinasi Šilumos perdavimo per pastatu atitvaras skaiciavimo metodai.
Atsakyti
#387
QUOTE(Kaunas2011 @ 2012 09 23, 19:54)
Daug kas darosi greztinius, i grindis sumeti koki 30cm polistirolo ir grazu.Bet teoriskai kai  skaiciuoji bendra atitvaros  varza, plota grindu apsiltinta ir neapsiltinta stataisi santyki, tokie palyginus nedideli  galbut 3-4 m2 salcio tiltu per polius, labai stipriai numusa bendra varza.

Gerai. Pasirenku namą su garažu. Šiltai namo daliai darau plokštę, o šaltai (garažui ir sandėliukui) - gręžtinius. Ar sueis šie du skirtingi pamatų tipai? Kiek žinau, tai Veikmė viename paskutinių namų taip darė: šilta dalis ant plokštės, o garažas - ant gręžtinių.

Man tik kažkaip baisokai atrodo toks momentas: ant putplasčio su armatūra ir betonu (pamatų plokštė) pastatyti mūrinį namą su monolitine perdanga ir molinių čerpių stogu. Ne per daug sunki apkrova plokštei? Nebent ten, kur bus laikančios sienos, dėti EPS-300 ar dar didesnės klasės. O toks brangus ir retas Lietuvoje.
Atsakyti
#388
QUOTE(cibulis @ 2012 09 24, 07:55)
Gerai. Pasirenku namą su garažu. Šiltai namo daliai darau plokštę, o šaltai (garažui ir sandėliukui) - gręžtinius. Ar sueis šie du skirtingi pamatų tipai? Kiek žinau, tai Veikmė viename paskutinių namų taip darė: šilta dalis ant plokštės, o garažas - ant gręžtinių.

Man tik kažkaip baisokai atrodo toks momentas: ant putplasčio su armatūra ir betonu (pamatų plokštė) pastatyti mūrinį namą su monolitine perdanga ir molinių čerpių stogu. Ne per daug sunki apkrova plokštei? Nebent ten, kur bus laikančios sienos, dėti EPS-300 ar dar didesnės klasės. O toks brangus ir retas Lietuvoje.


Pamato plokste slegia vienoda jega visa plota, tai cia rizikos kaip ir nera. Klausimas ar gruntas is apacios sukris ar sukris arba kaip saltis iskilnos. Paciai plokstei pripaisyti belenkokio storio armaturos irgi nematau problemos. Problema bus kai ja reiks nupirkt, vat tada ishsiziosi... O jai dar perdanga bus su kokiu balkoniu cia bus astronomines islaidos tavo paprastam namukui.

Jai pas tave gruntas tinkamas grestiniam, ty nereik kokiu spraustiniu poliu, darai tuos ir nesuki galvos. Dargi rimtai patarciau kazkaip prasisukt su perdengimo ploksem, neisivaizduoji kiek sutaupysi laiko ir streso bei pinigu...
Atsakyti
#389
QUOTE(biesas66 @ 2012 09 21, 08:36)
nueik i statau savo rankom tema/debilu isvadins  lotuliukas.gif ,as galvoju maziau deti,nes ir sienos plonesnes. Beje,kokiom proporcijom geriausia deti siltinima imant grindis,sienas,stoga ?


Sveiki,

Isover PN rekomenduoja
Išorinės sienos min R 7,7
Lubos-stogas min R 10
Pamatas min R 6,7
Langai min R 1,25

Aš savo name planuoju (R paskaičiuota su u-wert):

Išorinės sienos R9,814
Arko M15
Neoporas, EPS70N - 30 cm

Lubos-perdanga R12,315
Neoporas, EPS70N - 20 cm
EPS50 - 30 cm

Pamatas R8,396 (pamato plokštė)
EPS100 - 10 cm
EPS100 - 20 cm

Langai plastikiniai, trijų stiklų - R1,66

Namas vieno aukšto su nešildoma palėpe, 133m2 šildomo ploto, šilumos nuostoliai ~2,5kwh prie -23 lauko temperatūros, viduje +22. Planuojamas šildymas šilumos siurbliu oras-vanduo.
Atsakyti
#390
QUOTE(*** @ 2012 09 24, 08:09)
Pamato plokste slegia vienoda jega visa plota, tai cia rizikos kaip ir nera. Klausimas ar gruntas is apacios sukris ar sukris arba kaip saltis iskilnos. Paciai plokstei pripaisyti belenkokio storio armaturos irgi nematau problemos. Problema bus kai ja reiks nupirkt, vat tada ishsiziosi... O jai dar perdanga bus su kokiu balkoniu cia bus astronomines islaidos tavo paprastam namukui.

Labai teisingos pastabos. Man viena firma, kuri daro plokščių pamatų projektus, sakė, kad jei dalis grunto sklype pilta (o mano atveju būtent taip ir yra), tai teks jį iškasinėti, trambuoti vibro plokšte ir pilti pakankamai storą skaldos sluoksnį. Visi šie darbai, anot jų, smarkiai išbrangins plokščius pamatus palyginti su gręžtiniais pamatais.

Bet jei padarius mano minėtus dalykus, greičiausiai šaltis jau nekilnotų plokščių pamatų. O ir gruntas jau būtų sukritęs. Beje, tuoj bus metai, kaip gruntas supiltas, tai irgi sakau, kad jau šios toks sėdimas įvykęs. O dar prieš akis laukia viena žiema, todėl gruntas dar labiau pasės.
Atsakyti
#391
Man irgi atrode kad po kanalizacijos meistru bobcat kasinejimo viskas sukrito per metus kol neivazavo atbulas 14m3 sunkvezimis, ismigo daugiau nei pusmetri. Reikalu ji iskelt buvo.

Pamegink pasiskaiciuot kiek sveria vien monolitine kokiu 15cm perdanga. Nepametu tiksliai bet vien armaturos ~140m2 plotui suejo gal koks ~6t, betono viena ~7m3 ir dvi pilnos didziosios kriauses. Bandysiu spet kad kokia 40t viskas. Tai dabar jai langai nemenkos vitrinos, kur dedas metalines kolonos ar kokie kampiniai langai su kolona cia jau turim taskine apkrova. Tokias projektuoja konstruktoriai tik ten kur poliaus galva, net nzn kaip plokstuminiu atveju..

Speciau is akies kad jai darytum greztinius + perdengimo plokstes vs monolitine perdanga ir PP kainos skirtumas bus bent x3. Pinigais PP turbut koks 30-40kLt, gb perdanga koks 20-25kLt (cia jai armatura su atsarba, kvadratuojant po ~20cm2). Greztiniai su rostverku koks 15-20kLt cia taip netaupant ~100m2 ploto ~60m rostverko. Koks 10kLt plokstes.

Seip butu idomu jai kur parodytu kaip atrodo epsas atkastas po kokiu 10m, ty kas is jo like po visokiu grunto vaiksciojimu. Ir seip butu idomu suzinot, tarkim grindu temperatura +27 paduodamas vanduo, oro sakykim +22, o kiek temperatura betono pacioje zemiausioje pamato, pado vietoje.

PS auksciau visi skaiciai taip is akies smile.gif
Atsakyti
#392
QUOTE(MCH @ 2012 09 24, 08:28)
Langai plastikiniai, trijų stiklų - R1,66


Viskas puiku, bet langai per prasti. Dėk šiltesnius.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2012 09 24, 09:19)
Seip butu idomu jai kur parodytu kaip atrodo epsas atkastas po kokiu 10m, ty kas is jo like po visokiu grunto vaiksciojimu. Ir seip butu idomu suzinot, tarkim grindu temperatura +27 paduodamas vanduo, oro sakykim +22, o kiek temperatura betono pacioje zemiausioje pamato, pado vietoje.

Ir vėl pritariu 100 proc. Aš irgi ieškojau info, kas būna su EPS'u po kažkiek metų. Iš esmės nieko neradau. Tik patys gamintojai sako, kad jam 50 metų nieko neatsitiks. Bet kas ten žino įvertinant visus minėtus grunto vaikščiojimus, temperatūrų svyravimus ir t.t.

Beje, pvz., FinFoam apie savo EPS-400 rašo taip: trumpalaikis atsparumas 400 kPa, bet ilgalaikis - tik 200 kPa. Tai reiškia, kad ilgą laiką veikiant EPS, jo atsparumas gerokai sumažėja. Žinoma, jis yra pakankamas, bet sumažėjęs.

Todėl aš ir galvoju, ar žmonės, kurie naudojasi lietuvišku EPS, pvz., į plokščius pamatus deda EPS-150, ar ne per silpnas jis. Niekur nemačiau, kad lietuviai skelbtų vietinio EPS atsparumą ilgalaikiai apkrovai. Čia daugiau info apie Finfoam.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 24 rugsėjo 2012 - 09:31
#393
QUOTE(*** @ 2012 09 24, 09:19)
Man irgi atrode kad po kanalizacijos meistru bobcat kasinejimo viskas sukrito per metus kol neivazavo atbulas 14m3 sunkvezimis, ismigo daugiau nei pusmetri. Reikalu ji iskelt buvo.

Pamegink pasiskaiciuot kiek sveria vien monolitine kokiu 15cm perdanga. Nepametu tiksliai bet vien armaturos ~140m2 plotui suejo gal koks ~6t, betono viena ~7m3 ir dvi pilnos didziosios kriauses. Bandysiu spet kad kokia 40t viskas. Tai dabar jai langai nemenkos vitrinos, kur dedas metalines kolonos ar kokie kampiniai langai su kolona cia jau turim taskine apkrova. Tokias projektuoja konstruktoriai tik ten kur poliaus galva, net nzn kaip plokstuminiu atveju..

Speciau is akies kad jai darytum greztinius + perdengimo plokstes vs monolitine perdanga ir PP kainos skirtumas bus bent x3. Pinigais PP turbut koks 30-40kLt, gb perdanga koks 20-25kLt (cia jai armatura su atsarba, kvadratuojant po ~20cm2). Greztiniai su rostverku koks 15-20kLt cia taip netaupant ~100m2 ploto ~60m rostverko. Koks 10kLt plokstes.

Seip butu idomu jai kur parodytu kaip atrodo epsas atkastas po kokiu 10m, ty kas is jo like po visokiu grunto vaiksciojimu. Ir seip butu idomu suzinot, tarkim grindu temperatura +27 paduodamas vanduo, oro sakykim +22, o kiek temperatura betono pacioje zemiausioje pamato, pado vietoje.

PS auksciau visi skaiciai taip is akies smile.gif

demistifikuojant PP kaina: http://www.pasyvusnamas.klezys.lt/, komentaruose minima kad visas kainavo 35kLt! cia dar reikia nepamirst kad iskart ir grindis turi !
PP privalumas yra tas, kad dauguma paruosiamuju iki betono uzpylimo darbu gali nesunkiai pasidaryt pats, ka Simonas su zmona puikiai pademonstravo. O darbai sudaro tikrai nemaza kainos dali, beto ir nervas nelaiko kai 2 mokyklos nebaige berniukai uz 2 sav. darba 10-15kLt uzsipraso. Juolab kad tikrai prie to objekto jie istisai po 8val 2 savaites neatidirba.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 24 rugsėjo 2012 - 10:02
#394
QUOTE(madwifi @ 2012 09 24, 10:01)
demistifikuojant PP kaina: http://www.pasyvusnamas.klezys.lt/, komentaruose minima kad visas kainavo 35kLt! cia dar reikia nepamirst kad iskart ir grindis turi !
PP privalumas yra tas, kad dauguma paruosiamuju iki betono uzpylimo darbu gali nesunkiai pasidaryt pats, ka Simonas su zmona puikiai pademonstravo. O darbai sudaro tikrai nemaza kainos dali, beto ir nervas nelaiko kai 2 mokyklos nebaige berniukai uz 2 sav. darba 10-15kLt uzsipraso. Juolab kad tikrai prie to objekto jie istisai po 8val 2 savaites neatidirba.

Nori pasakyti, kad čia labai pigu. Jo namo plotas - apie 136 kv. Taigi už 1 kv. išeina 257 Lt. O jei įvertintum ir darbą, kaina išeitų tokia pati kaip ir gręžtinių.
Atsakyti
#395
QUOTE(cibulis @ 2012 09 24, 10:46)
Nori pasakyti, kad čia labai pigu. Jo namo plotas - apie 136 kv. Taigi už 1 kv. išeina 257 Lt. O jei įvertintum ir darbą, kaina išeitų tokia pati kaip ir gręžtinių.

plotas tai berods didesnis gaunasi vien tik susumavus atskiru patalpu plotus, dadek sienas, beto namas ilgas, taigi perimetras netoks jau ir mazas gausis. Priskaiciuok dar juodgrindes, plius garazo grindys jau visiskai iki galo padarytos. Mano galva nebrangu, na bent jau nieks nepasakys kad 2x bangiau uz alternatyvius sprendimus, o kad 2x geriau, tai faktas.
Atsakyti
#396
QUOTE(cibulis @ 2012 09 24, 07:55)
Gerai. Pasirenku namą su garažu. Šiltai namo daliai darau plokštę, o šaltai (garažui ir sandėliukui) - gręžtinius. Ar sueis šie du skirtingi pamatų tipai? Kiek žinau, tai Veikmė viename paskutinių namų taip darė: šilta dalis ant plokštės, o garažas - ant gręžtinių.



mano identisku atveju tam kad sios dvi skirtingos konstrukcijos "neisplauktu" viena nuo kitos, konstruktore numate dvi pamatu plokstes, kurios bus apjungtos.
Atsakyti