Pasyvus namas - 14 tema

PCM - Phase change material. Šilumos akumuliavimas paremtas agregatinės būsenos keitimu, t.y. tirpimu. Medžiagai išlydyti reikia žymiai daugiau energijos nei jai sušildyti, todėl medžiaga  keisdama agregatinę būseną sukaupia arba atiduoda energiją. Jei medžiaga lydosi prie +23C tai kambario orui pasiekus +23 ši medžiaga absorbuoja šilumą ir lydosi, o atvėsus orui - vėl kristalizuojasi ir atiduoda šilumą aplinkai.

tai kodėl pas save jų nepanaudojai? jei jau apie jas žinojai? ????

Niekada ne vėlu. Aišku Dupont'o jau į tinką nebepribersiu, bet parafino bačką gal dar sukonstruosiu. Tokie darbai-išradimai-eksperimentai yra tikras malonumas   reikia pasitaupyti ir ateičiai, ką gi veiksime išsistatę?
Wiki yra ne mažai info, ypač apačioje pateiktame literatūros sąraše, kurį protinga būtų perskaityti ir gerai susipažinti su galimybėmis prieš pradedant eksperimentus, o tam reikia laiko...pasibaigt tokias buitines smulkmenas kaip durys ir tada jau stačia galva į eksperimentus...

2. ir 3.  Jus primeskit: 15kWh kvadratiniam metrui, dėl darbo kokybė gali pablogėti iki 20-25 (pesimistiniu variantu). Taigi per metus suvartosite  2550 kWh(prie 15)  3400(prie 20) - 4200(prie 25)
Jeigu paverti pinigai šildantis elektra  1275Lt (15), 1700Lt (20), 2125Lt (25)
O dabar pagalvokit kokia šildymo sistema rinktis , kad atsipirktų su tokiais energijos poreikiais. Bet koks tradicinis šildymas pareikalaus ~ 20 000Lt (skaitant kaminus, katilines, katilus), tai netgi prie 25kWh vienam kvadratiniam metrui, per 10 metų man atsipirk šildymo sistema, jeigu kuras nieko nekainuotų. O pripliusavus kurą, tas atsipirkimas nusikelia 15 metų.

Pribrendo laikas užsakyti namo projektą. Esu sugalvojęs tokią namo komplektaciją.

Pamatai
Rinkiausi tarp dviejų variantų: plokščiųjų ir gręžtinių. Linkstu link gręžtinių, nes toje vietoje, kur stovės namas yra apie 1 m storiu piltas gruntas. Be to už plokščiųjų pamatų projektą konstruktoiai nori papildomai 1000-1500 Lt.

Sienos
Rinkausi tarp trijų variantų: silikatinių Arko M-18 blokelių, keraminių plytų ir liktinių klojinių. Šiuo atveju linkstu link keraminių plytų.
Sienų apšilitinimui galvoju panaudoti neoporą.

Stogas
Jis dvišlaitis su 45 laipsnių šlaitu. Rinkausi tarp užpurškimo tarp gegnių poliuretano putomis, sudėti neoporą, akmens vatą ir ekovatą. Linkstu link varianto stogą tarp gegnių apšiltinti ekovatą, nes mano supratimu, ji padeda pasiekti neblogą sandarumą. Papildomai dar galvoju, kad iš vidinės pusės ne pro šal būtų poliuretano plokštės.

Sienų apdaila - mineralinis tinkas, stogas - molinės čerpės (arba klasikinė stogo skarda - dėl sandarumo).

Susiradau atestuotą PHPP namų planuotoją, kuris apsiima architekto kūribynes kančias suskaičiuoti PHPP programa ir atsakyti į visus klausimus: šiltinimo medžiagų storiai, šešelėvimai, perkaitimai ir t.t. Už papildomą mokestį jis taip pat gali paruošti ir namo vėdimo projektą.

Neapsisprendžiau tik dėl kelių dalykų:
1. Su garažu statyti ar be garažo, bet su stogine.
2. Dėl šildymo šaltinio.
3. Ar skaičuojant namą PHPP programa siekti tikro pasyvaus namo (energijos sąnaudos iki 15 kWh/1 m2) ar nuleisti kartelę šiek tiek žemiau: 20-25 kWh/1 m2.

Atsakant sau pačiam į užduotus klausimus:
1. Kadangi  pasyvus namas brangenis už paprastą, tai taupant pinigus labiau apsimoka be garažo. Be to, mano supratimu pasyvus namas yra tik namas šildomu savo plotu, t.y. tikrame pasyviame name neturėtų būti rūsio ar prie jo prišlieto garažo.
2. Šiuo atveju yra 2 variantai: šilumos siurbliai ir kietas kuras: malkos, granulės. ŠS labai patogu ir mano supratimu labai tinka PN, kuris yra technologinis namas, kurį taip pat technlogiškai papildo ir ŠS. Malkos ir granulės labiau priimtinos dėl mažesnių investicijų, pigaus kuro, patikimos, primityvios technologijos.
3. Šiuo atveju manau, kad verta siekti 15 kWh, nes bet kuriuo atveju lieka ir statybinio broko paklaida, kuri gali pabloginti galutinį variantą.

Ką manote dėl mano pamąstymų ir idėjų?

1. Staciau is keraminiu blokeliu. Siandien statyciau is keraminiu plytu. Nevelnio negreiciau is tu blokeliu o ir daug vargo su kampais ir panasiai..

2. Daryciau su garazu be praejimo i nama. Garazas nesildomas, priblokuotas. Gal net su galimybe pradzioi statyt nama o veliau prilokuoti garaza... Manau anksciau ar veliau jo visvien prireiks.

visos sienos viduje tinkuojamos termoizoliaciniu tinku (http://termofasadai.lt/?page_id=75) + dazoma termo dazais (http://termofasadai.lt/?p=305)

Pirmo eile kas per gruntas, piltinis jei tai zvyras tik i nauda plokstiniams.Antra per polius siluminiai nuostoliai  gali sudaryti ne 1000 ir ne  1500 lt. Kai yra salcio tiltas gretimus mazgus siltink nesiltines, labai menkas efektas .

Aš jau seniai neklausau, ką kiti kalba. Pradedu kalbėt su kokiu "žinovu" ir jis man aškina kokis gėris yra malkos, statybų tema su juo daugiau nebekalbu, nematau reikalo gadinti nervus įrodinėjant, kad ir tos pačios malkos po kiek tai laiko brangs ženkliai, ir po kokių 5-10 metų aš vien elektra šildyčiausi pigiau nei jis malkomis. Taip elektra irgi brangs, bet kai šildymo poreikis nedidelis, tai šildymo energijos kainos pokyčiai mažiau skausmingi.

Nors elektra tikrai greitai labai pabrangs. Juk elektromobiliai ne už kalnų. Tad aš savo ateitį žadu rišti su saulės kolektoriais, o su jų patalpų šildymo galimybėm ir vėl laimi storesnį šiltinimo sluoksnį dedantys.

Dėl proporcijų, tai jei grindys nešildomos, tai daugiausiai dedi stogui, vidutiniškai sienoms ir mažiausiai grindims. Jei grindys šildomos, tai stogui ir grindims daugiausiai, sienoms mažiausiai.

Pas mane su EPS100 30cm sluoksnio grindų šiluminė varža gaunasi mažiausia.

Dėl garažo irgi pritariu. Galvoju, kad visai nebloga mintis, jog į garažą galima patekti tik per lauką. Prarandi šiek tiek komforto, nes reikia eiti per lauką, bet namas dėl tokio sprendimo tikrai bus šiltesnis.

nemanau, kad durys garaže labai pablogina šilumines namo savybes. Kaip tik, atidarius duris į nešildoma garažą vis tiek prarandama mažiau šilumos nei einant į garažą atidarai duris į lauką.