Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 14 tema

QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 22, 11:04)
šlifuoti ir tepti klijus storiau galima, bet blin blin kiek darbo  doh.gif ne pigiau/paprasčiau "pasidulkinti su nuimamu/laikinu karkasu? ir sumuštinis gautųsi superinis ir sandarumas  thumbup.gif


Karkasas kainuos tikrai nemažai, be to purškėjai už ženkliai ilgiau truksiantį darbą irgi užsiprašytu atitinkamai daugiau. Kai stataisi maksimaliai taupydamas, toks sprendimas atrodo per daug išlaidus, nors galutinis rezultatas turėtų būti tikrai aukšto lygio. Nors ir vėl, kai pagalvoji, gal dar geresnis variantas tokiu atveju iškart užpurkšti vien tik norimą PUR sluoksnį su atsarga šlifavimams, nušlifuoti nelygumus ir nutinkuoti. Spėju net pigiau gautųsi smile.gif. O dabar kai taupai, tai ir eksperimentuoji smile.gif.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2012 09 22, 12:58)
Karkasas kainuos tikrai nemažai, be to purškėjai už ženkliai ilgiau truksiantį darbą irgi užsiprašytu atitinkamai daugiau. Kai stataisi maksimaliai taupydamas, toks sprendimas atrodo per daug išlaidus, nors galutinis rezultatas turėtų būti tikrai aukšto lygio. Nors ir vėl, kai pagalvoji, gal dar geresnis variantas tokiu atveju iškart užpurkšti vien tik norimą PUR sluoksnį su atsarga šlifavimams, nušlifuoti nelygumus ir nutinkuoti. Spėju net  pigiau gautųsi smile.gif. O dabar kai taupai, tai ir eksperimentuoji smile.gif.


na tu dar pagalvok. Vien Pur sluoksnis skamba tikrai viliojančiai, pasigundyk dar mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 22, 13:07)
na tu dar pagalvok. Vien Pur sluoksnis skamba tikrai viliojančiai, pasigundyk dar  mirksiukas.gif


pagal purškėjų pasiūlymus mano fasado apšiltinimui vien PUR kainuotų virš 40.000,00 Lt. EPS sluoksnio tai pačiai varžai gauti kaina apie 15.000,00 LT plius klijai ir smeigės ~20.000,00 Lt. Kai pinigus skaičiuoji, tokios prabangos negali sau leisti. Bet mažu sluoksniu PUR vis tik viliojuosi. Kad nesudėsi EPS be tarpelių - faktas.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2012 09 22, 13:25)
pagal purškėjų pasiūlymus mano fasado apšiltinimui vien PUR kainuotų virš 40.000,00 Lt. EPS sluoksnio tai pačiai varžai gauti kaina apie 15.000,00 LT plius klijai ir smeigės ~20.000,00 Lt. Kai pinigus skaičiuoji, tokios prabangos negali sau leisti. Bet mažu sluoksniu PUR vis tik viliojuosi. Kad nesudėsi EPS be  tarpelių - faktas.

nu jo, kai pasižiūri biudžetus, skirtumas labai jau kandžiojasi, bet, vardan svajonės gal verta pakovot?
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2012 09 22, 11:26)
Tik nepamirškime, kad sienos lubos grindys tai ne vieninteliai akumuliatoriai, todėl labai nesureikšminčiau kažkurio iš jų "nedirbimo",


Sienų, lubų ir grindų kontakto su oru plotas ženkliai didesnis už visų kitų galinčių akumuliuoti šilumą daiktų plotus, jau vien dėl to, konstrukcijos galinčios akumuliuoti šilumą žiūrisi patraukliai. Jei gerai pamenu, "pagyvenusios" nurodytame moksliniame darbe šia tema, to darbo autorius nustatė, kad "darbingas" akumuliacijos atžvilgiu paros laikotarpiui sienų gylis paprastai nesiekia 5 cm, kas dar labiau rodo kontakto ploto svarbą. Antras dalykas, masė. Net tų 5cm konstrukcijų gylio masė ženkliai didesnė už visų galimų kitų daiktų patalpose masę, tame tarpe ir 1000l akvariumo (kad ir padauginto iš 4 kartų, sulyginant didesnę vandens šiluminę talpą su betono talpa), kas ir vėl rodo ženkliai didesnę potenciją sienoms akumuliuoti šilumą, lyginant su visais kitais galimais daiktais namuose.

Yra sprendimas. Šiame forume buvo įmesta nuoroda į BASF parafino "pilulių" primaišytas gipskartonio plokštes, kurios bet kokį pastatą paverstų superiniu šilumos akumuliatoriumi, bet ir vėl viskas remiasi į kainą.
Papildyta:
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 22, 14:05)
nu jo, kai pasižiūri biudžetus, skirtumas labai jau kandžiojasi, bet, vardan svajonės gal verta pakovot?


Dėl svajonės verta kovoti, bet viskas turi savas ribas ir kaina labai aiškiai jas nubrėžia.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 22 rugsėjo 2012 - 14:26
QUOTE(mintas @ 2012 09 22, 10:17)
Labai taikliai pastebėta. Kai atsakinėjau, buvau užsiciklinęs ant šildomų grindų. Jei nebus šildomų grindų, visai įmanoma išsiversti ir be antro betono sluoksnio. Tik čia vienas niuansas. Mes labai ilgai su Viliene ginčijomės dėl termo akumuliacinės masės poreikio name, bet taip ir nepriėjome prie vieningos nuomonės. Aš prisilaikau nuomonės, kad termoakumuliacinė masė namo konstrukcijoje yra būtina. įrengus grindis tiesiai ant polistirolo, tokiame name nelieka jokios konstrukcinės masės galinčios akumuliuoti šilumą. Na nebent lubos, bet ir tai ne visais atvejais. Bus labai nepatogu gyventi tokiame name. Pašvietus saulutei per langus iškart bus per karšta, nustojus bet kaip šildyti patalpas, iškart per šalta.



g.gif siaip, buciau dekingas uz jusu visu pamastymus mano konkreciu atveju dvejais aspektais: grindu "sumustinis" ir termo-akumuliacines mases poreikis.

- kaip ir minejau: name - plokstuminis pamatas be sildomu grindu ir visur klojamas naturalus linoleumas (ant juodgrindziu?.. tuomet antras betono sluoksnis reikalingas?..)

- akmeniniai elektriniai radiatoriai (jie yra pusiau akumuliaciniai)

- lauko sienos - ICF, pertvarines sienos is silikatiniu plytu, visos sienos viduje tinkuojamos termoizoliaciniu tinku (http://termofasadai.lt/?page_id=75) + dazoma termo dazais (http://termofasadai.lt/?p=305)

- lubos: ICF perdanga, namo viduje rekuperacijos ortakynas, kuris uzsidengia gipsu ar kt. pakabinamomis lubomis (tad kaip termo akumuliacine mase lubos atkrenta?..)

aciu.


Atsakyti
QUOTE(==== @ 2012 09 22, 16:01)
g.gif  siaip, buciau dekingas uz jusu visu pamastymus mano konkreciu atveju dvejais aspektais: grindu "sumustinis" ir termo-akumuliacines mases poreikis.

- kaip ir minejau: name - plokstuminis pamatas be sildomu grindu ir visur klojamas naturalus linoleumas (ant juodgrindziu?.. tuomet antras betono sluoksnis reikalingas?..)

- akmeniniai elektriniai radiatoriai (jie yra pusiau akumuliaciniai)

- lauko sienos - ICF, pertvarines sienos is silikatiniu plytu, visos sienos viduje tinkuojamos termoizoliaciniu tinku (http://termofasadai.lt/?page_id=75) + dazoma termo dazais (http://termofasadai.lt/?p=305)

- lubos: ICF perdanga, namo viduje rekuperacijos ortakynas, kuris uzsidengia gipsu ar kt. pakabinamomis lubomis (tad kaip termo akumuliacine mase lubos atkrenta?..)

aciu.


nežinau ką ir pridurti. termo dažai? uždarantys drėgmę sienoje, kuri yra iš polistirolo? nežinau, kažkaip man skamba truputi "perspaustas" variantas, nors mano žinios čia labai paviršinės.
pasikonsultuokite su tais, kurie klos Jums linoleumą, kokio pagrindo jiems reikia. Jei betonas - tuomet atskirkite plokštės betoną nuo grindų betono ir klokite. Dėl termomasės - čia Jums spręsti, bet Jūsų atveju ja didinti būtų galima tik nulupant tuos 5cm vidinio polistirolo nuo sienų. Nežinau ar tai būtų gera idėja. Gal grindų dangai naudoti keramines plyteles? o gal ta termomasė Jums nereikalinga?
Atsakyti
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 22, 16:19)
... termo dažai? uždarantys drėgmę sienoje, kuri yra iš polistirolo?..


dabar tiksliai nepamenu, ka kalbejo TermoShield atstovas, bet lyg ir minejo, jog taip nebus. www puslapyje apie siuos dazus rasoma:

"... ThermoShield Interieur yra nepastoviai atviras difuzijai (kvėpuojantis). Jis reguliuoja drėgmės kapiliarinį judėjimą iš sienos..."
Atsakyti
Pribrendo laikas užsakyti namo projektą. Esu sugalvojęs tokią namo komplektaciją.

Pamatai
Rinkiausi tarp dviejų variantų: plokščiųjų ir gręžtinių. Linkstu link gręžtinių, nes toje vietoje, kur stovės namas yra apie 1 m storiu piltas gruntas. Be to už plokščiųjų pamatų projektą konstruktoiai nori papildomai 1000-1500 Lt.

Sienos
Rinkausi tarp trijų variantų: silikatinių Arko M-18 blokelių, keraminių plytų ir liktinių klojinių. Šiuo atveju linkstu link keraminių plytų.
Sienų apšilitinimui galvoju panaudoti neoporą.

Stogas
Jis dvišlaitis su 45 laipsnių šlaitu. Rinkausi tarp užpurškimo tarp gegnių poliuretano putomis, sudėti neoporą, akmens vatą ir ekovatą. Linkstu link varianto stogą tarp gegnių apšiltinti ekovatą, nes mano supratimu, ji padeda pasiekti neblogą sandarumą. Papildomai dar galvoju, kad iš vidinės pusės ne pro šal būtų poliuretano plokštės.

Sienų apdaila - mineralinis tinkas, stogas - molinės čerpės (arba klasikinė stogo skarda - dėl sandarumo).

Susiradau atestuotą PHPP namų planuotoją, kuris apsiima architekto kūribynes kančias suskaičiuoti PHPP programa ir atsakyti į visus klausimus: šiltinimo medžiagų storiai, šešelėvimai, perkaitimai ir t.t. Už papildomą mokestį jis taip pat gali paruošti ir namo vėdimo projektą.

Neapsisprendžiau tik dėl kelių dalykų:
1. Su garažu statyti ar be garažo, bet su stogine.
2. Dėl šildymo šaltinio.
3. Ar skaičuojant namą PHPP programa siekti tikro pasyvaus namo (energijos sąnaudos iki 15 kWh/1 m2) ar nuleisti kartelę šiek tiek žemiau: 20-25 kWh/1 m2.

Atsakant sau pačiam į užduotus klausimus:
1. Kadangi pasyvus namas brangenis už paprastą, tai taupant pinigus labiau apsimoka be garažo. Be to, mano supratimu pasyvus namas yra tik namas šildomu savo plotu, t.y. tikrame pasyviame name neturėtų būti rūsio ar prie jo prišlieto garažo.
2. Šiuo atveju yra 2 variantai: šilumos siurbliai ir kietas kuras: malkos, granulės. ŠS labai patogu ir mano supratimu labai tinka PN, kuris yra technologinis namas, kurį taip pat technlogiškai papildo ir ŠS. Malkos ir granulės labiau priimtinos dėl mažesnių investicijų, pigaus kuro, patikimos, primityvios technologijos.
3. Šiuo atveju manau, kad verta siekti 15 kWh, nes bet kuriuo atveju lieka ir statybinio broko paklaida, kuri gali pabloginti galutinį variantą.

Ką manote dėl mano pamąstymų ir idėjų?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 22 rugsėjo 2012 - 18:46
QUOTE(==== @ 2012 09 22, 17:03)
dabar tiksliai nepamenu, ka kalbejo TermoShield atstovas, bet lyg ir minejo, jog taip nebus. www puslapyje apie siuos dazus rasoma:

"... ThermoShield Interieur yra nepastoviai atviras difuzijai (kvėpuojantis). Jis reguliuoja drėgmės kapiliarinį judėjimą iš sienos..."

o taip pat sako:
Oras vasarą yra drėgnesnis nei žiemą. ThremoShield Interieur sugeria drėgmę iš oro ir saugo ją savo membranoje ir sienoje.
Atsakyti
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 22, 13:12)
gerai, klok visą tiesą apie tą PCM technologiją. Kas tai per daiktas ir su kuo valgomas?

PCM - Phase change material. Šilumos akumuliavimas paremtas agregatinės būsenos keitimu, t.y. tirpimu. Medžiagai išlydyti reikia žymiai daugiau energijos nei jai sušildyti, todėl medžiaga keisdama agregatinę būseną sukaupia arba atiduoda energiją. Jei medžiaga lydosi prie +23C tai kambario orui pasiekus +23 ši medžiaga absorbuoja šilumą ir lydosi, o atvėsus orui - vėl kristalizuojasi ir atiduoda šilumą aplinkai.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2012 09 22, 19:45)
...
Neapsisprendžiau tik dėl kelių dalykų:
1. Su garažu statyti ar be garažo, bet su stogine.
2. Dėl šildymo šaltinio.
3. Ar skaičuojant namą PHPP programa siekti tikro pasyvaus namo (energijos sąnaudos iki 15 kWh/1 m2) ar nuleisti kartelę šiek tiek žemiau: 20-25 kWh/1 m2.

Atsakant sau pačiam į užduotus klausimus:
1. Kadangi  pasyvus namas brangenis už paprastą, tai taupant pinigus labiau apsimoka be garažo. Be to, mano supratimu pasyvus namas yra tik namas šildomu savo plotu, t.y. tikrame pasyviame name neturėtų būti rūsio ar prie jo prišlieto garažo.
2. Šiuo atveju yra 2 variantai: šilumos siurbliai ir kietas kuras: malkos, granulės. ŠS labai patogu ir mano supratimu labai tinka PN, kuris yra technologinis namas, kurį taip pat technlogiškai papildo ir ŠS. Malkos ir granulės labiau priimtinos dėl mažesnių investicijų, pigaus kuro, patikimos, primityvios technologijos.
3. Šiuo atveju manau, kad verta siekti 15 kWh, nes bet kuriuo atveju lieka ir statybinio broko paklaida, kuri gali pabloginti galutinį variantą.

Ką manote dėl mano pamąstymų ir idėjų?


1. Rinkčiausi stoginę:
Nereikia sukti galvos dėl pamatų, kurie turi būti atskirti nuo namo pamato.
Pigiau įrengiama
Stoginėje automobilio neapsnigs, jis neapšals.
Atvažiavus žymiai greičiau pastatomas automobilis(nėra vartų). Tas pats išvažiuojant.
Be to stoginę galima įrenginėti vėliau, kai bus baigtas visas namas. Taip optimaliau paskirstant finansinius resursus (jei aktualu)
2. ir 3. Jus primeskit: 15kWh kvadratiniam metrui, dėl darbo kokybė gali pablogėti iki 20-25 (pesimistiniu variantu). Taigi per metus suvartosite 2550 kWh(prie 15) 3400(prie 20) - 4200(prie 25)
Jeigu paverti pinigai šildantis elektra 1275Lt (15), 1700Lt (20), 2125Lt (25)
O dabar pagalvokit kokia šildymo sistema rinktis , kad atsipirktų su tokiais energijos poreikiais. Bet koks tradicinis šildymas pareikalaus ~ 20 000Lt (skaitant kaminus, katilines, katilus), tai netgi prie 25kWh vienam kvadratiniam metrui, per 10 metų man atsipirk šildymo sistema, jeigu kuras nieko nekainuotų. O pripliusavus kurą, tas atsipirkimas nusikelia 15 metų.
Todėl mano manymu daugiausia ką galima įsirengti, tai oras-oras ar oras-vanduo sistemas, skiriant tam max. iki 10 000 Lt. Elektra kaip ir visos kitos energijos rūšys brangs, tad įranga, kuri sugeba geriau išnaudoti elektra tikrai svarstytinas variantas.
Atsakyti