Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 14 tema

QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 22, 00:10)
o kokios putos? jei ne firma tai bent jau uždaros ar atviros poros (nors įtariu rinkaisi uždarų porų putas)

dėl hidroizoliacijos tai geeras  lotuliukas.gif  kaip tik su jais šiandien kalbėjausi  lotuliukas.gif
manau juos irgi rinksiuos. tuo labiau, jog ant tos dangos gali dėti/lipdyti kas patinka ir ji tipo laidi garui


Purškė Likon, pasiūlė geriausią kainos/kokybės variantą. Apklausęs buvau visus, apie kuriuos tiktai buvau radęs informaciją kad purškia. Purškė uždarų porų putomis, kaip jie sakė stoginėmis, kurios yra kietesnės nei fasadinės, pagal purškėjus ~50kg/m3. Po purškimo spaudžiant putų kietumas tikrai didesnis nei finfoam`o XPS plokščių. Spėju bus koks 300. Su pirštu neįspausi, tik su nagu.

Tikrai likau patenkintas jų darbu visais aspektais. Žinoma putų kokybę parodys tik laikas. Tiesa, dėl fasado purškimo pasiūlymo, jais nusivyliau sad.gif.

Hidroizoliacijos laidumas garui, tai tikrai ne problema, midoje išpjovei skylę prilydei ventiliacinį kaminėlį ir garų išleidimo problema išspręsta. O mano nuorodoje pateikta hidroizoliacinė medžiaga irgi ne stebūklas. Nors pradinė kaina 20Lt/kg su išeiga 1kg/1m atrodo patraukliai, bet mano antroji pusė paskambinus išsiaiškino, kad su visomis gamintojo rekomendacijomis padengto hidroizoliacijos sluoksnio 1m2 kaina ~37 Lt, o tai jau visai panašu į Poliurėjos kainą, kurią užpurškia PUR purškėjai, tau net piršto pajudinti nereikia. Kažkas ten negerai su kainomis. Sudomino tik pats gruntas skirtas betonui. Gal sakau juo padengus ir drėgnesnius paviršius PUR putomis būtų galima išpurkšti. Beje, jei atmintis nepaveda, lygtai purškėjai minėjo, kad poliurėja dar jautresnė drėgniems paviršiams nei PUR.


Papildyta:
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 21, 23:54)
Viskas, ką pradžioje dariau aklai, taip kaip jie rekomendavo ir "architektas" pribraižė - dabar daryčiau kardinaliai kitaip, o tai ką aš atstovėjau (greičiau intuityviai, negu remdamasis informacija ar faktais) - manau padariau teisingai, todėl spjoviau aš jiems į barzdą ir bandysiu kaparnotis pats. Klausyt jų galima, bet negalima jiems leisti nuspręsti.


labai gerai išsireiškiai smile.gif, tą patį pasakyčiau, mintis tinkamai išreikšti žodžiais irgi menas smile.gif.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 22 rugsėjo 2012 - 00:41
QUOTE(mintas @ 2012 09 21, 22:00)
Pagrindinė to putplasčio dėjimo priežastis jau įvardinta "kad ji kur galas" ankstesniame poste. Dar galėčiau paminėti vieną priežastį, kodėl toks sprendimas tikslingas statant namą iš liktinių klojinių.

Statant namą iš liktinių klojinių, kur nors ir nedidelis apšiltinimo sluoksnis dedamas betono vidinėje pusėje, pasiekiama situacija, kai namo patalpų vidaus temperatūra ženkliai skirsis nuo sienų betono temperatūros. Nelogiška būtų šildomas grindis sujungti su tokiomis sienomis, nes tokiu atveju eliminuojamas vidinio apšiltinimo sluoksnio bonusas ir skaičiuojant sienos šiluminę varžą, vidinio apšiltinimo sluoksnio jau nereikėtų vertinti.

Šildomas grindis atskyrus putplasčio sluoksniu nuo plokščiųjų pamatų plokštės, išvengiama šilumos nutekėjimo į apšiltinimo sluoksnyje paslėptas sienas.

Taigi, kai yra sienų statybai naudojami liktiniai klojiniai, o pamatams naudojami plokštieji pamatai, toks šildomų grindų sprendimas yra teisingesnis.



taip, KJKG tai ivardino, kas liecia grindini sildyma. as gal netiksliai issireiskiau, pameginsiu aiskiau, kiek mano diletantiskas "konstruktoriaus" suvokimas leidzia smile.gif

namas: BP ICF liktiniai klojiniai + plokstuminiai pamatai. grindinio sildymo nebus - suplanuoti elektriniai radiatoriai. pamato konstruktyvo dar nesu mates, konstruktorius tik pradejo savo darba. taciau, kiek suprantu, pamato plokstes betonas siuo atveju tures "susisiekima" su lauko sienu betonu, taip siluma per grindis keliaus i sienas? kaip to isvengti?
Atsakyti
4. jeigu langai/durų angos dar leidžia, kilstelčiau tavo vietoje dar min 50mm visą grindų sumuštinį ir laimėčiau:


Nesuprantu, tai grindu virsus butinai turi buti +150 virs? O tai leisti zemyn negalima?

QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 21, 17:04)
minimalios rekomendacijos betono sluoksniui yra ~4cm virš vamzduko, o realybėje daroma 5-6cm + vamzdukas (nežinau kokio skersmens imsi)
teoriškai į 7cm tilpsi. Tuomet kyla klausimai:
1. ar tų teorinių 3cm užteks perdengti cokolio linijai?
2. dar nematau įskaičiuotų ~2cm grindų dangos? ar ji dėsis ant tų 100mm nuo nulio? t.y. bus 120mm nuo nulio?
3. vis tiek nesuprantu kam tau juodgrindės
4. jeigu langai/durų angos dar leidžia, kilstelčiau tavo vietoje dar min 50mm visą grindų sumuštinį ir laimėčiau:
a. mažiau žvyro išvežti
b. geriau persidengtų cokolio linija (~6-8cm) t.y. eliminuojasi šalčio/drėgmės tiltas (labai dažnai pamato šiltinimą su sienos šiltinimu suleidžia nekokybiškai, o jei dar visokių metalinių apsaugų/laikiklių prideda ...)
5. jei dėtum ne EPS, o extrūdinį ar neoporą ar kažką panašaus į grindis, tai gal ir su 25cm pasiektum tą patį ką su EPS 100 klodamas 30cm. vėlgi mažiau žvyro išvežt  mirksiukas.gif

Atsakyti
QUOTE(==== @ 2012 09 22, 08:12)
taip, KJKG tai ivardino, kas liecia grindini sildyma. as gal netiksliai issireiskiau, pameginsiu aiskiau, kiek mano diletantiskas "konstruktoriaus" suvokimas leidzia smile.gif

namas: BP ICF liktiniai klojiniai + plokstuminiai pamatai. grindinio sildymo nebus - suplanuoti elektriniai radiatoriai. pamato konstruktyvo dar nesu mates, konstruktorius tik pradejo savo darba. taciau, kiek suprantu, pamato plokstes betonas siuo atveju tures "susisiekima" su lauko sienu betonu, taip siluma per grindis keliaus i sienas? kaip to isvengti?


tai kaip ir minėjau tavo pacituotam laiške, geriausia daryti, kaip pavaizduota tame paveikslėlyje. Ant plokščiųjų pamatų dėti putplastį ir šildomas grindis daryti antrame betono sluoksnyje. To sluoksnio armuoti jau nereikėtų.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2012 09 22, 08:54)
4. jeigu langai/durų angos dar leidžia, kilstelčiau tavo vietoje dar min 50mm visą grindų sumuštinį ir laimėčiau:


Nesuprantu, tai grindu virsus butinai turi buti +150 virs? O tai leisti zemyn negalima?


kodėl negalima, praktiškai tai visai nesunkiai įgyvendinama, bet ar yra poreikis? Ar taip būtų geriau?
Atsakyti
Purskiant sienas bus reikalingas kazkoks karkasas?


QUOTE(mintas @ 2012 09 21, 23:44)
Sienos iškeltos iš keraminių plytų. Apšiltinti ketinau 30cm Neoporu 70, bet kai apsipurškiau stogą PUR putomis, labai noriu ir sienas apsipurkšti, bet čia plotai jau kiti, ir kaina stipriai kandžiojasi. Tad šiuo momentu nusiteikęs daryti kombinaciją iš PUR ir neoporo. Po žaidimų su U-wertu supratau, kad į patalpų vidų medžiagos turi būti mažiau laidžios drėgmei, į išorę labiau, tad sumuštinį daryčiau priešingai nei rekomenduoja PUR purškėjai, pirmiau užpurkščiau PUR, o po to galvočiau kaip prilipdyti neoporą. Putplasčio klijavimo darbų neketinu patikėti niekam kitam, planuoju daryti pats, tad klausimas, kad niekas nesiims apšiltinti tokiu būdu atkrenta.

Užkniso klausyti patyrusių statybininkų. Dėl jų patarimų kurių paklausęs nukrypau nuo anksčiau apmastytų sprendimų, vėliau teko nusivilti, todėl dabar kuo toliau tuo mažiau keičiu savo planus. Tiesa, kadangi šioje srityje esu naujokas, klausausi visko, ką jie sako, tik jų patarimais aklai neskubu pasikliauti. Visad bandau išsiaiškinti, kodėl jų manymu taip daryti yra tikslingiau. Energetiškai efektyvaus namo statybos ir patyrusiems statybininkams yra neaiški sritis.

Kadangi statybų srityje vis dar esu žalias, pats čia ieškau išminties ir patirties, tad tikrai dar nežadu niekur pabėgti smile.gif. O patirties, tai sorry, turiu labai mažai, pakolkas daugiau teorijomis maitinuosi smile.gif.

Atsakyti
QUOTE(==== @ 2012 09 22, 08:12)
taip, KJKG tai ivardino, kas liecia grindini sildyma. as gal netiksliai issireiskiau, pameginsiu aiskiau, kiek mano diletantiskas "konstruktoriaus" suvokimas leidzia smile.gif

namas: BP ICF liktiniai klojiniai + plokstuminiai pamatai. grindinio sildymo nebus - suplanuoti elektriniai radiatoriai. pamato konstruktyvo dar nesu mates, konstruktorius tik pradejo savo darba. taciau, kiek suprantu, pamato plokstes betonas siuo atveju tures "susisiekima" su lauko sienu betonu, taip siluma per grindis keliaus i sienas? kaip to isvengti?

labai teisingai statote, apart Minto paminėto išorinių sienų apšiltinimo iš vidaus momento, na bet čia irgi klausimas diskutuotinas. laikas parodys, Vilienė pasidalins patirtimi :-)
tai nesupratau ko sau sukate galvą? jei nebus grindinio šildymo - be problemų ant pamato plokštės klojate polistirolą ar kitą kietą šiltinimo medžiagą ir ant jos grindų dangą.
jeigu labai norisi grindų dangą kloti ant betono - išliekite dar betono ant to šiltalo.
Taip užkirsite kelią šilumai per grindis nutekėti į potencialiai šaltesnius sluoksnius.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2012 09 22, 08:54)
4. jeigu langai/durų angos dar leidžia, kilstelčiau tavo vietoje dar min 50mm visą grindų sumuštinį ir laimėčiau:


Nesuprantu, tai grindu virsus butinai turi buti +150 virs? O tai leisti zemyn negalima?

galima, ***, žmonės ir rūsius darosi mirksiukas.gif aišku kad galima. Tik Jūs esate temoje, kuri kertasi su namo su rūsiu filosofija bei siekia kuo geresnio/efektyvesnio sprendimo kovai su šilumos nuostoliais.
Todėl ir aš ir Mintas patarė kelt grindis ir "0" kuo aukščiau.
teko užtikti precedentų, kai pradeda pelyti plintusai ir ne vien dėl prastos ventiliacijos, bet dar ir dėl to, kad cokolio linija sutapo su "0", o šiltinimo medžiagų (pamato ir sienos) nebuvo atlikta kokybiškai.
ir dar - palyginkite pamato/rostverko šiltinimo sluoksnio storį ir sienos šiltinimo storį. kuo vidaus grindis pakeliate aukščiau cokolio atžvilgiu - tuo mažesni potencialūs šilumos nuostoliai bei drėgmės patekimo galimybė per šį, gana jautrų mazgą.
Esi tikrai protingas ir ne iš kelmo spirtas, netgi pats mane galėtum daug ko pamokyti, todėl manau pats tą puikiai supranti, tik gal raštu ne visada susikalbam 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2012 09 22, 09:07)
Purskiant sienas bus reikalingas kazkoks karkasas?


iš fantastikos srities - kai būtų nerealu, jei kas nors įvaldytų technologiją, kai ant tik ką supurkštų putų sudėti polistirolą/neoporą - sukibimas būtų fantastiškas ir be jokio karkaso lotuliukas.gif
dabar klausimas gana aktualus, nes kiekvienas karkasas sudalina šiltinimo sluoksnio vientisumą.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kad ji kur galas: 22 rugsėjo 2012 - 09:28
QUOTE(*** @ 2012 09 22, 09:07)
Purskiant sienas bus reikalingas kazkoks karkasas?

aš esu nusistatęs prieš karkasus. Karkasas reikalingas laikyti sunkias apdailines medžiagas. PUR prie sienų puikiausiai limpa ir be jokio karkaso, nenukrapštysi net norėdamas, o pats yra pakankamai kietas, kaip jau minėjau, stoginis yra ženkliai, net kelis kartus kietesnis, nei stogams rekomenduojamas EPS100, taip kad ir su fasadu manau bus kažkas panašaus. Kodėl manot, kad jei minkštesnis EPS gali laikyti armavimo sluoksnį ir tinką, PUR nesugebės to padaryti? Esu įsitikines, kad kuo puikiausiai, net geriau nei EPS.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2012 09 22, 09:57)
aš esu nusistatęs prieš karkasus. Karkasas reikalingas laikyti sunkias apdailines medžiagas. PUR prie sienų puikiausiai limpa ir be jokio karkaso, nenukrapštysi net norėdamas, o pats yra pakankamai kietas, kaip jau minėjau, stoginis yra ženkliai, net kelis kartus kietesnis, nei stogams rekomenduojamas EPS100, taip kad ir su fasadu manau bus kažkas panašaus. Kodėl manot, kad jei minkštesnis EPS gali laikyti armavimo sluoksnį ir tinką, PUR nesugebės to padaryti? Esu įsitikines, kad kuo puikiausiai, net geriau nei EPS.

Mau *** turėjo mintyje kaip pritvirtinti EPS ant PUR putų, juk jos išsipurškia nelygiu paviršiumi. kad jo prilips be karkaso - niekas neabejoja, bet kaip kokybiškai prie jų pritvirtinti EPS?
karkasa aišku sprendimas, bet jis labai jau sudalina šiltinimo sluoksnio vientisumą
Atsakyti
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 22, 09:31)
jei nebus grindinio šildymo - be problemų ant pamato plokštės klojate polistirolą ar kitą kietą šiltinimo medžiagą ir ant jos grindų dangą.


Labai taikliai pastebėta. Kai atsakinėjau, buvau užsiciklinęs ant šildomų grindų. Jei nebus šildomų grindų, visai įmanoma išsiversti ir be antro betono sluoksnio. Tik čia vienas niuansas. Mes labai ilgai su Viliene ginčijomės dėl termo akumuliacinės masės poreikio name, bet taip ir nepriėjome prie vieningos nuomonės. Aš prisilaikau nuomonės, kad termoakumuliacinė masė namo konstrukcijoje yra būtina. įrengus grindis tiesiai ant polistirolo, tokiame name nelieka jokios konstrukcinės masės galinčios akumuliuoti šilumą. Na nebent lubos, bet ir tai ne visais atvejais. Bus labai nepatogu gyventi tokiame name. Pašvietus saulutei per langus iškart bus per karšta, nustojus bet kaip šildyti patalpas, iškart per šalta.

Vilienė peikia pečių, remdamasis tėvų patirtimi, kaip ten iškart tampa per karšta, tik jį užkūrus. Tai vat, jei taip pat apšiltintas namas viduje turėtų daugiau šilumą akumuliuoti galinčių konstrukcijų, to nebūtų. Galėtų pilnai pečių iškūrenti ir "mėnesiui" pamiršti šildymą.


QUOTE
Tik Jūs esate temoje, kuri kertasi su namo su rūsiu filosofija bei siekia kuo geresnio/efektyvesnio sprendimo kovai su šilumos nuostoliais.


Vat čia Jūs esate ne visai tikslus. Evoy šios temos SM pradininkas visomis keturiomis laikėsi įsikibęs į rūsio idėją. Iš tikrųjų, kai gerai permąstai, rūsys nėra jau toks nesuderinamas su PN idėja, reikia tik iš naujo permąstyti rūsio mazgus, ar statytis karkasinuką.


QUOTE
iš fantastikos srities - kai būtų nerealu, jei kas nors įvaldytų technologiją, kai ant tik ką supurkštų putų sudėti polistirolą/neoporą - sukibimas būtų fantastiškas ir be jokio karkaso  lotuliukas.gif
dabar klausimas gana aktualus, nes kiekvienas karkasas sudalina šiltinimo sluoksnio vientisumą.


Pasidarai karkasą EPS sudėti 10 cm atstumu nuo sienos. Pasikvieti purškėjus, jie užpurškia PUR į tą tarpą, nuimi karkasą. Štai tau sumuštinis be jokių klijų, idealiai susiklijavęs su EPS, idealiai lygus ir pan. be jokio karkaso. Klausimas tik ant kiek išbrangsta tokia konstrukcija, nes purkšti reikėtų kas metrą dedant naują EPS sluoksnį. Viskas įmanoma, tereikia idėjos ir pinigų jos įgyvendinimui.

Papildyta:
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 22, 10:13)
Mau *** turėjo mintyje kaip pritvirtinti EPS ant PUR putų, juk jos išsipurškia nelygiu paviršiumi. kad jo prilips be karkaso - niekas neabejoja, bet kaip kokybiškai prie jų pritvirtinti EPS?
karkasa aišku sprendimas, bet jis labai jau sudalina šiltinimo sluoksnio vientisumą


aš manau, šlifuoti per daug išlindusius PUR kauburėlius, o į gilesnes duobutes dėti storesnį klijų sluoksnį.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2012 09 22, 10:17)
Mes labai ilgai su Viliene ginčijomės dėl termo akumuliacinės masės poreikio name, bet taip ir nepriėjome prie vieningos nuomonės.

Vat čia Jūs esate ne visai tikslus. Evoy šios temos SM pradininkas visomis keturiomis laikėsi įsikibęs į rūsio idėją. Iš tikrųjų, kai gerai permąstai, rūsys nėra jau toks nesuderinamas su PN idėja, reikia tik iš naujo permąstyti rūsio mazgus, ar statytis karkasinuką.

Pasidarai karkasą EPS sudėti 10 cm atstumu nuo sienos. Pasikvieti purškėjus, jie užpurškia PUR į tą tarpą, nuimi karkasą. Štai tau sumuštinis be jokių klijų, idealiai susiklijavęs su EPS, idealiai lygus ir pan. be jokio karkaso. Klausimas tik ant kiek išbrangsta tokia konstrukcija, nes purkšti reikėtų kas metrą dedant naują EPS sluoksnį. Viskas įmanoma, tereikia idėjos ir pinigų jos įgyvendinimui.

Papildyta:
aš manau, šlifuoti per daug išlindusius PUR kauburėlius, o į gilesnes duobutes dėti storesnį klijų sluoksnį.


dėl akumuliacinės masės - aš esu jos šalininkas ir savo namo statybą grindžiau šia filosofija. Bet jeigu renkiesi liktinių klojinių sistemą iš EPS, kai betonas lieka uždarytas ir nedirba" akumuliacine prasme - manau išbetonavus grindis tai mažai padės, nebent visur iškloti plyteles (beje, jei neklystu Vilienė taip ir darė Ia, todėl kažkuria prasme pas jį ta problema bus praspręsta. Žodžiu, jei statybų filosofija remiasi įdėja, jog betono akumuliacinis darbas nereikalingas - tuomet dedi grindis and kieto šiltalo ir nėr problemos 4u.gif

dėl rūsio - turėjau galvoje standartinio rūsio sprendimą ir šiaip, esu plokščiųjų pamatų šalininkas ir rūsio priešas iš esmės smile.gif todėl mintis įsirengti rūsį gerai, taip kad atitiktų PN filosofiją ir pagrindus man yra keista ir per brangi. Investicija gausis nemaža, o kokia galėtų būti tų patalpų paskirtis? Na nebent sklypas stipriai šlaitinis ir nori nenori dalis namo taps rūsiu - tuomet sutinku, bet tada bandyčiau ieškoti kaip įdarbinti gruntą esantį už sienų lotuliukas.gif vėl galvos skausmas

šlifuoti ir tepti klijus storiau galima, bet blin blin kiek darbo doh.gif ne pigiau/paprasčiau "pasidulkinti su nuimamu/laikinu karkasu? ir sumuštinis gautųsi superinis ir sandarumas thumbup.gif
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2012 09 22, 11:17)
Vilienė peikia pečių, remdamasis tėvų patirtimi, kaip ten iškart tampa per karšta, tik jį užkūrus. Tai vat, jei taip pat apšiltintas namas viduje turėtų daugiau šilumą akumuliuoti galinčių konstrukcijų, to nebūtų. Galėtų pilnai pečių iškūrenti ir "mėnesiui" pamiršti šildymą. 

Gerai kad mėnesiui parašyta kabutėse biggrin.gif nes realiai tai max 24val. o gal ir mažiau, nėr labai sunku paskaičiuoti.
Bijau, kad "čainikai" nepriimtų to už tikrą pinigą 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 22, 12:04)
nedirba" akumuliacine prasme

Kaip sako "sviestu košės nepagadinsi" todėl jei galima išnaudoti akumuliaciją - kodėl gi ne? Tik nepamirškime, kad sienos lubos grindys tai ne vieninteliai akumuliatoriai, todėl labai nesureikšminčiau kažkurio iš jų "nedirbimo", kas nori super rezultato - statosi 1000l akvariumą, naudoja PCM technilogiją.
ICF vidinis 5cm sulėtina šilumokaitą, bet nesustabdo, sienos inertiškesnės, bet akumuliavimo visiškai nepraranda. Tik nevertėtų ICF naudoti vidinėms pertvaroms - ir per brangu, ir akumuliaciniu požiūriu.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2012 09 22, 11:26)
Gerai kad mėnesiui parašyta kabutėse biggrin.gif  nes realiai tai max 24val. o gal ir mažiau, nėr labai sunku paskaičiuoti.
Bijau, kad "čainikai" nepriimtų to už tikrą pinigą 4u.gif
Papildyta:

Kaip sako "sviestu košės nepagadinsi" todėl jei galima išnaudoti akumuliaciją - kodėl gi ne? Tik nepamirškime, kad sienos lubos grindys tai ne vieninteliai akumuliatoriai, todėl labai nesureikšminčiau kažkurio iš jų "nedirbimo", kas nori super rezultato - statosi 1000l akvariumą, naudoja PCM technilogiją.
ICF vidinis 5cm sulėtina šilumokaitą, bet nesustabdo, sienos inertiškesnės, bet akumuliavimo visiškai nepraranda. Tik nevertėtų ICF naudoti vidinėms pertvaroms - ir per brangu, ir akumuliaciniu požiūriu.


gerai, klok visą tiesą apie tą PCM technologiją. Kas tai per daiktas ir su kuo valgomas?
Atsakyti