As ir uz vata, ypac atvejais kai vatos storio neriboja nesildoma palepe..
Šiek tiek informacijos apie purškiamą poliuretaną. Išsiunčiau užklausas man atrodo, kad visoms firmoms, kurios purškia PIR putas. Jų atsakymai labai jau prieštaringi:
UAB Unipuras: "O kas geriau ar uzdaru ar atviru poru,
negaliu atsakyti. Mano manymu stogui yra vienareiksmiskai geriau atviru
poru paprastam namui".
UAB Tremolitas: "Naudoti reiketu uzdaru poru (nuo 30 kg i viena kubini metra tankumo) putas kurios yra geras termoizolitorius.
Atviru poru (nuo 8 kg i viena kubini metra) putos yra naudojamos kaip gera garso izoliacija.
Jeigu is praktines puses, tai atviru poru yra kaip kempine minksta medziaga, o uzdaru poru tvirta ir neobsorbuojati vandeni.
Abi sios medziagos raleidzia garus.
Puvimas galimas kai purskiama atviru poru putomis, nes jos kaip kempine sugeria dregme.".
Dar viena neprisistačiusi firma: "Geriausiai naudoti vadinama sumustini, kai sluoksnis atviru poru ir uzdaru poru".
Žodžiu, peršasi išvada, kad PIR putų paskirtis - techninė, t.y. laivų, šildymo boilerių, mašinų ir kitų įrenginių šiltinimui bei sandarinimui sukurta medžiaga. Kažkas pabandė sandarinti ir namus, tačiau ta medžiaga nebūtinai tam tinkama, o dažnu atveju Lietuvoje net nesertifikuota.
UAB Unipuras: "O kas geriau ar uzdaru ar atviru poru,
negaliu atsakyti. Mano manymu stogui yra vienareiksmiskai geriau atviru
poru paprastam namui".
UAB Tremolitas: "Naudoti reiketu uzdaru poru (nuo 30 kg i viena kubini metra tankumo) putas kurios yra geras termoizolitorius.
Atviru poru (nuo 8 kg i viena kubini metra) putos yra naudojamos kaip gera garso izoliacija.
Jeigu is praktines puses, tai atviru poru yra kaip kempine minksta medziaga, o uzdaru poru tvirta ir neobsorbuojati vandeni.
Abi sios medziagos raleidzia garus.
Puvimas galimas kai purskiama atviru poru putomis, nes jos kaip kempine sugeria dregme.".
Dar viena neprisistačiusi firma: "Geriausiai naudoti vadinama sumustini, kai sluoksnis atviru poru ir uzdaru poru".
Žodžiu, peršasi išvada, kad PIR putų paskirtis - techninė, t.y. laivų, šildymo boilerių, mašinų ir kitų įrenginių šiltinimui bei sandarinimui sukurta medžiaga. Kažkas pabandė sandarinti ir namus, tačiau ta medžiaga nebūtinai tam tinkama, o dažnu atveju Lietuvoje net nesertifikuota.
QUOTE(cibulis @ 2012 08 21, 07:36)
Žodžiu, peršasi išvada, kad PIR putų paskirtis - techninė, t.y. laivų, šildymo boilerių, mašinų ir kitų įrenginių šiltinimui bei sandarinimui sukurta medžiaga. Kažkas pabandė sandarinti ir namus, tačiau ta medžiaga nebūtinai tam tinkama, o dažnu atveju Lietuvoje net nesertifikuota.
neskubėk su išvadom
.man užkliuvo pasakymas "Kažkas pabandė sandarinti ir namus".
Sutinku, kad visos medžiagos netinka absoliučiai viskam. Vienos medžiagos labiau tinkamos vinomis salygomis, kitos - kitomis, bet PUR tikrai viena geriausių medžiagų ir namų šiltinime.
QUOTE(cibulis @ 2012 08 21, 07:36)
Žodžiu, peršasi išvada, kad PIR putų paskirtis - techninė, t.y. laivų, šildymo boilerių, mašinų ir kitų įrenginių šiltinimui bei sandarinimui sukurta medžiaga. Kažkas pabandė sandarinti ir namus, tačiau ta medžiaga nebūtinai tam tinkama, o dažnu atveju Lietuvoje net nesertifikuota.
Netinka naudot su mediena. Daryk stoga kaip minto su perdengimo plokstem galesi naudot ka tik nori
Nelabai suprantu kodel nori padaryti sudetinga namuka pasyvu, o ne pradedi pati projektavima kaip sprendimu visuma. Asmeniskai jai man detalus butu leides statyt plokscia stoga buciau states kaip minto tik kiek didesni ir nesukes galvos del stoglangiu, gegniu ir tt
QUOTE(mintas @ 2012 08 21, 07:54)
bet PUR tikrai viena geriausių medžiagų ir namų šiltinime.
Jos gėris tik tas, kad garantuoja sandarumą ir mažą šilumos laidumo koeficientą. Tačiau manau, kad PUR putos tinkamos tik plokščiam stogui šiltinant jį iš išorės - kaip pats darai. O jei supurkši PUR putas tarp gegnių, tai anksčiau ar vėliau remontuosi visą palėpę. O be to PUR yra labai degi medžiaga - E ar F klasės, t.y. vienos žemiausios klasės. Dar vienas dalykas - jei šią medžiagą purškia su respiratoriumi, tai irgi šį tą pasako apie jos "naudą" sveikatai/aplinkai. Aišku, per kažkiek laiko visi (ar dalis) chemikalų iš jos išgaruos, bet pradžia bus kai Aušvico dujų kameroje.
Todėl ir sakau, kad PUR putos yra techniniams dalykams sukurta šiltinimo medžiaga, kuria bandoma pritempti ir pastatų šiltinimui.
Be to, atvirų porų PUR šilumos laidumo koeficientas 0.035-0.040. O tai nei kiek negeriau už akmens vatą. Pvz., Paroc Extra Plus šilumos laidumo koeficientas - 0,034.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2012 08 21, 08:04)
Nelabai suprantu kodel nori padaryti sudetinga namuka pasyvu, o ne pradedi pati projektavima kaip sprendimu visuma. Asmeniskai jai man detalus butu leides statyt plokscia stoga buciau states kaip minto tik kiek didesni ir nesukes galvos del stoglangiu, gegniu ir tt
Plokščias stogas ilguoju laikotarpiu gauna į kaulus nuo normalaus dvišlaičio. Žinoma, šiandieną yra begalės puikių medžiagų ir kitų sprendimų plokščiam stogui, bet lygiai taip pat yra begalė sprendimų ir dvišlaičiui stogui. Todėl manau, kad per, pvz., 50 metų laikotarpį eksploatuojant namą plokščias stogas suvalgys daugiau pinigų nei status (kokių 35-45 laipsnių) dvišlaitis padengtas čerpiamis.
Be to namas plokščiu stogu man primena daugiabutį: tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Taip, taip, jūs sakysite, galima išnaudoti visą erdvę, nesidaužo galva ir t.t., bet juk kiekvienam savaip.
QUOTE(cibulis @ 2012 08 21, 07:36)
Šiek tiek informacijos apie purškiamą poliuretaną. Išsiunčiau užklausas man atrodo, kad visoms firmoms, kurios purškia PIR putas. Jų atsakymai labai jau prieštaringi:
Žodžiu, peršasi išvada, kad PIR putų paskirtis - techninė, t.y. laivų, šildymo boilerių, mašinų ir kitų įrenginių šiltinimui bei sandarinimui sukurta medžiaga. Kažkas pabandė sandarinti ir namus, tačiau ta medžiaga nebūtinai tam tinkama, o dažnu atveju Lietuvoje net nesertifikuota.
Žodžiu, peršasi išvada, kad PIR putų paskirtis - techninė, t.y. laivų, šildymo boilerių, mašinų ir kitų įrenginių šiltinimui bei sandarinimui sukurta medžiaga. Kažkas pabandė sandarinti ir namus, tačiau ta medžiaga nebūtinai tam tinkama, o dažnu atveju Lietuvoje net nesertifikuota.
Jūs vyručiai per daug info tikitės iš tų firmų. Biznis gana nesudėtingas. Nusipirko pora vyrukų purškimo įrangą, keletą statinių chemikalų ir kanistrą benzino. Važinėja ir purškinėja sau. Labai naivu tikėtis, kad jie žinotų kas bus su medžiu po 10 metų apipurškus kietomis putomis ar kokių plėvelių reikia purškiant minkštomis putomis. Tu tik pirk, o mes pasakysim kaip ponuliui patogiau.
Aš labiau rūpinčiausi kiek tos jų deklaruojamos techninės charakteristikos atitinka realybę. Kuo putos tankesnės tuo brangesnės. Patikrinti tankumą nelabai realu. Taigi labai abejoju ar tikrai gausi tai ko tikiesi. Ypač jei susirasi pigesnius ar nusiderėsi kainą. Net gamyklinio polistirolo kokybė kartais kelia abejonių, tai ką kalbėti apie tokias kontorėles, kurie viską sumaišo vietoje ir nieko ten nepatikrinsi. O ir kaina tokia, kad pamakliavot oi kaip norisi.
Supaprastintai minkštos purškiamos putos +- tas pat kas vata. Kietos + - tas pat kas polistirolas. Pagrindinis skirtumas, kad purškiant užpildo visus tarpelius ir konstrukcija gaunasi sandaresnė. Tačiau dedant polistirolą su tarpeliais ir juos apipurškiant putomis iš balionėlių gaunasi lygiai tas pat. Darbo daugiau, bet kaina ženkliai mažesnė.
Dėliot sumuštinį reikia patiems arba tarti su rimtesniais ir patirties turinčiais statybininkais.
QUOTE(DEU @ 2012 08 21, 09:47)
Supaprastintai minkštos purškiamos putos +- tas pat kas vata. Kietos + - tas pat kas polistirolas.
Nepamirškime įgeriamumo ir laidumo orui - čia kaip ir nekorektiška putas prilyginti vatai.
Dėl chebrytės su purškimo įranga palaikau. Reiktų pasitikėti tik rimčiau atrodančiai įstaigai, net jei tai daugiau kainuos nes ką jie ten primaiįšys ir pripurkš velniai žino.
Nežinau kodėl, bet visai nesvartote PIR plokščių kaip super alternatyvos bet kuriai purškiamai putai - kaina plokščių tikrai gera ir vienintelis putų privalumas lieka galimybė purkšti į sudėtingų erdvių vidų.
Kas čia labai žavisi vata - tegaliu tik palinkėti sėkmės...tiek prirašyta ir pridiskutuota, jei nedaėjo tai nebepadėsim.
QUOTE(Vilienė @ 2012 08 21, 08:54)
Nežinau kodėl, bet visai nesvartote PIR plokščių kaip super alternatyvos bet kuriai purškiamai putai - kaina plokščių tikrai gera ir vienintelis putų privalumas lieka galimybė purkšti į sudėtingų erdvių vidų.
Svarstome. O kokį variantą siūlai - kaip pas patį. Tarp gegnių neoporas, o iš vidinės pusės PIR plokštė. O gal tarp gegnių vata ir iš vidinės pusės PIR plokštės.
QUOTE(apievata @ 2012 08 20, 23:37)
meskit is galvos siltinimus polistirolu tarp gegniu- nebent kaifuojat nuo remontu... Personaliai Viliui - gerbiu zmones ieskancius naujoviu , bet is gero tukstancio patentu koks vienas buna realiai reiksmingas /naudingas/pritaikomas...Tie 5 cm gegnes virsuj (tipo kvepavimui) yra visiskas nulis, kaip ir deklaruojamas polistirolo laidumas garams.Siaip , jei turi laisvu litu ir vietos sandeliavimui , jau gali pirktis gegnes per nauja - ir cia ne joks senas mastymas ar inercija- tiesiog isradai kvadratini rata...
aha, Viliau, man irgi idomu pasidare, kaip tu isskaiciavai, kad palikus virsutine gegenes plokstuma atvira, mediena gyvens ilgai ir laimingai, nes kaip suprantu jokie LT konstruktoriai ant tokio sprendimo nepasiraso. Ar kur nors pries tai matei tokius sprendinius ?
QUOTE(cibulis @ 2012 08 21, 08:14)
Plokščias stogas ilguoju laikotarpiu gauna į kaulus nuo normalaus dvišlaičio. Žinoma, šiandieną yra begalės puikių medžiagų ir kitų sprendimų plokščiam stogui, bet lygiai taip pat yra begalė sprendimų ir dvišlaičiui stogui. Todėl manau, kad per, pvz., 50 metų laikotarpį eksploatuojant namą plokščias stogas suvalgys daugiau pinigų nei status (kokių 35-45 laipsnių) dvišlaitis padengtas čerpiamis.
Be to namas plokščiu stogu man primena daugiabutį: tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Taip, taip, jūs sakysite, galima išnaudoti visą erdvę, nesidaužo galva ir t.t., bet juk kiekvienam savaip.
Be to namas plokščiu stogu man primena daugiabutį: tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Taip, taip, jūs sakysite, galima išnaudoti visą erdvę, nesidaužo galva ir t.t., bet juk kiekvienam savaip.
nesek pasaku - mano buto mansarda uzdeta ant 2 laiptiniu 8 butu tokio kaimisko tipo mazabucio plokscio stogo, gyvenu as jau ten kokie 10 metu ir matau visus tuos "darbus" ant to plokscio stogo. Taigi, iki atsikraustant tas stogas kapitaliai nebuvo tvarkytas nuo pat namo pastatymo 1972 metais, o kaip state sovietu laikais visi zinom. Beto reik ivertint kad statant mansarda statybibinkai prie dangos stovio geraja prasme neprisisdejo (as ta buta pirkau jau su masarda, todel nekaltas
). taigi visa ta danga keliais gabaliukais lopyta taip is stovejo iki kokiu 2009 metu, kol pora kaimynu susimete kelias kapeikas, su vienu samdytu vietiniu per viena diena ! paeme ir perdenge, ta prasme uzlyde ant virsaus nauja sluoksni. Ir viskas, po visu remontu, nei stelazu, nei sunkvezimiu su medziagom. Paprasta ir greita. Ir ant stogo dirbt nebaisu net aukscio baime turintiems, jau nekabant apie galimybe irengt terasa ar dar net soda, kas aktualu maziems sklypams.O del grozio tai ner prasmes gincytis, pvz man slaitiniai namai tik tvartus arba naujuju rusu nesamones primena, cia aisku gerokai hiperbolizuota, tenesupyksta tokius namus turintys ar statantys.
Ir dar, slaitiniai stogai buvo vos ne vienintelis variantas kai zmogus turejo tik kirvi ir miska. bet dabar su siuolaikinem medziagom kokia prasme dantimis laikytis sitos konstrukcijos ?
