Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 14 tema

QUOTE(*** @ 2012 09 21, 12:34)
Jai neklystu pacio rostverkas 60cm, koks bus buterbrodas. Ty ar bus juodgrindes? Kur 0, +100 nuo rostverko ar lygiai su juom? Pas mane gaunas +100, atkasti ta sutrombuota zvyra juodgrindem ir dar 30cm polistirolo skamba skaudziai smile.gif

Kur ir kaip verdziosis komunikacijos, elektra?


Juodgrindžių dėti neketinu. 0 bus +10cm nuo rostverko viršaus.

Dėl langų aukščio reikėtų pačiam pasižiūrėti, jei jie ir lubų aukščiai leidžia, didink grindų aukštį +300 ir nesuk galvos, mažiau šalčio iš polių pasieks namo vidų.

Vidines komunikacijas visas žadu pravedinėti apšiltinimo sluoksnio vidinėje pusėje, kad nebūtų nei vienos kilpos išėjusios už apšiltinimo. Išsižiojau išgirdęs statybų vadovo pasiūlymą šildomų grindų vamzdelius iki šildomų plotų pravesti žeme po putplasčiu. Tikrai to nebus. Juos įvilksiu į apšiltinimo kevalą ir klosiu tame pačiame betone, jei tilps, jei netilps, ieškosiu kitų būdų, bet tikrai nešildysiu žemės po putplasčiu.

Kaip pravedinėsiu visas kitas vidines komunikacijas tiksliau dar nesigilinau. Išorinės komunikacijos iki konkrečių taškų pravestos rostverko smėlyje ir putplastį kirs būtent tose vietose, kuriose bus naudojamos. Stengiausi minimizuoti tokių kirtimų skaičių, todėl kanalizacijos įvadą į namą padariau tiktai vieną, ta prasme, putplastį kanalizacija kirs mano namo grindyse tiktai vienoje vietoje. Tiesa užkasiau kelis atlikusius vandentiekio vamzdžio galus iš namo vidaus į lauką. Jie iš tikrųjų šiuo metu be paskirties ir kaip ir prieštarauja mano siekiamybei sumažinti apšiltinimo sluoksnio kirtimų skaičių visokiais įvadais, bet juos palikau kaip rezervą, jei ateityje prireiktų išvesti kokį nors elektros laidelį į lauką. Jei ateitį dėl vieno laidelio prireiktų gręžti skylę, įtariu būtų padaryta dar didesnė žala apšiltinimo sluoksniui ir sandarumui.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2012 09 21, 21:20)
Aš jau seniai neklausau, ką kiti kalba. Pradedu kalbėt su kokiu "žinovu" ir jis man aškina kokis gėris yra malkos, statybų tema su juo daugiau nebekalbu, nematau reikalo gadinti nervus įrodinėjant, kad ir tos pačios malkos po kiek tai laiko brangs ženkliai, ir po kokių 5-10 metų aš vien elektra šildyčiausi pigiau nei jis malkomis. Taip elektra irgi brangs, bet kai šildymo poreikis nedidelis, tai šildymo energijos kainos pokyčiai mažiau skausmingi.

Nors elektra tikrai greitai labai pabrangs. Juk elektromobiliai ne už kalnų. Tad aš savo ateitį žadu rišti su saulės kolektoriais, o su jų patalpų šildymo galimybėm ir vėl laimi storesnį šiltinimo sluoksnį dedantys.

Dėl proporcijų, tai jei grindys nešildomos, tai daugiausiai dedi stogui, vidutiniškai sienoms ir mažiausiai grindims. Jei grindys šildomos, tai stogui ir grindims daugiausiai, sienoms mažiausiai.

Pas mane su EPS100 30cm sluoksnio grindų šiluminė varža gaunasi mažiausia.


hmmm, tai peršasi išvada jog šildymas pas tave ne grindinis, gal galima sužinoti koks?
Atsakyti
QUOTE(==== @ 2012 09 21, 13:09)
http://www.reidenipl...og_2012_rus.pdf

pirmo puslapio paveikslelyje, du grindu betono sluoksnius skiria TERMO plyteles (TERMO плита).



Pagrindinė to putplasčio dėjimo priežastis jau įvardinta "kad ji kur galas" ankstesniame poste. Dar galėčiau paminėti vieną priežastį, kodėl toks sprendimas tikslingas statant namą iš liktinių klojinių.

Statant namą iš liktinių klojinių, kur nors ir nedidelis apšiltinimo sluoksnis dedamas betono vidinėje pusėje, pasiekiama situacija, kai namo patalpų vidaus temperatūra ženkliai skirsis nuo sienų betono temperatūros. Nelogiška būtų šildomas grindis sujungti su tokiomis sienomis, nes tokiu atveju eliminuojamas vidinio apšiltinimo sluoksnio bonusas ir skaičiuojant sienos šiluminę varžą, vidinio apšiltinimo sluoksnio jau nereikėtų vertinti.

Šildomas grindis atskyrus putplasčio sluoksniu nuo plokščiųjų pamatų plokštės, išvengiama šilumos nutekėjimo į apšiltinimo sluoksnyje paslėptas sienas.

Taigi, kai yra sienų statybai naudojami liktiniai klojiniai, o pamatams naudojami plokštieji pamatai, toks šildomų grindų sprendimas yra teisingesnis.

Aš asmeniškai esu nusiteikęs prieš apšiltinimo sluoksnį lauko sienų vidinėje pusėje (išskyrus atspindinčiąją izoliaciją), tad man toks betono sluoksnių atskyrimas būtų netikslingas.
Atsakyti
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 21, 21:49)
hmmm, tai peršasi išvada jog šildymas pas tave ne grindinis, gal galima sužinoti koks?


Grindinis smile.gif, nusižengiu rekomendacijoms smile.gif. daugiau nei R7 man ir taip atrodo daug, be to kai skaičiavau nuostolius, ties grindim jie neatrodė nors kiek didesni nei per kitas atitvaras. Nereikėtų pamiršti, kad gerai apšiltintame name, šildomų grindų temperatūra būna vos keliais laipsniais didesnė už vidaus oro temperatūrą. Bandžiau sau pasiskaičiuoti šildomų grindų poreikį, tai man gavosi, kad šildomų grindų temperatūra bus vos 3 laipsniais didesnė nei patalpų vidaus oro temperatūra. Todėl padariau prielaidą, kad storesnis šiltinimo sluoksnis labiau aktualus standartams, kurių grindų temperatūra būna aukštesnė, o gerai apšiltintų namų, apšiltinimo sluoksnis po šildomomis grindimis gali būti daromas prisilaikant tokio pat principo, kaip kad standartams po nešildomomis grindimis smile.gif.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2012 09 21, 22:00)

Aš asmeniškai esu nusiteikęs prieš apšiltinimo sluoksnį lauko sienų vidinėje pusėje (išskyrus atspindinčiąją izoliaciją), tad man toks betono sluoksnių atskyrimas būtų netikslingas.



tai realiai Vilienės pasirinktas statybos būdas tau ne prie širdies?
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2012 09 21, 22:20)
Grindinis smile.gif, nusižengiu rekomendacijoms smile.gif. daugiau nei R7 man ir taip atrodo daug, be to kai skaičiavau nuostolius, ties grindim jie neatrodė nors kiek didesni nei per kitas atitvaras. Nereikėtų pamiršti, kad gerai apšiltintame name, šildomų grindų temperatūra būna vos keliais laipsniais didesnė už vidaus oro temperatūrą. Bandžiau sau pasiskaičiuoti šildomų grindų poreikį, tai man gavosi, kad šildomų grindų temperatūra bus vos 3 laipsniais didesnė nei patalpų vidaus oro temperatūra. Todėl padariau prielaidą, kad storesnis šiltinimo sluoksnis labiau aktualus standartams, kurių grindų temperatūra būna aukštesnė, o gerai apšiltintų namų, apšiltinimo sluoksnis po šildomomis grindimis gali būti daromas prisilaikant tokio pat principo, kaip kad standartams po nešildomomis grindimis smile.gif.

iš principo pritarčiau, gana logiška. Kuo "šaltesnis" šildančio betono sluoksnis, tuo potencialiai mažesni nuostoliai į gruntą. Buavu jau išsigandęs, jog egzistuoja dar geresni šildymo būdas, bet aš jo nežinau lotuliukas.gif

P.S. beje, labai grubiai "primečiau" - su R7 čia pasimažinai mirksiukas.gif manau turėsi neblogus R8
Atsakyti
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 21, 22:30)
tai realiai Vilienės pasirinktas statybos būdas tau ne prie širdies?


taip, todėl prie to pačio tikslo einu kitu keliu.

QUOTE
iš principo pritarčiau, gana logiška. Kuo "šaltesnis" šildančio betono sluoksnis, tuo potencialiai mažesni nuostoliai į gruntą. Buavu jau išsigandęs, jog egzistuoja dar geresni šildymo būdas, bet aš jo nežinau  lotuliukas.gif

P.S. beje, labai grubiai "primečiau" - su R7 čia pasimažinai  mirksiukas.gif  manau turėsi neblogus R8


Tai kad ne, grubei skaičiuojant, kaip apšiltinimo sluoksnį galima vertinti tiktai EPS, o jis sudarys tiktai R7.5. Na jei vadovautis u-wert`u ir į apšiltinimo sluoksnį įtraukti ir smėlį, tai išpešim ir R8 smile.gif.

Tiesa, EPS100 tikslios varžos nevertinau, gal šiek tiek ir apsiskaičiavau, bet neesmė. Vis tiek grindų varža bus mažesnė nei mano stogo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 21 rugsėjo 2012 - 22:44
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 21, 22:30)
P.S. beje, labai grubiai "primečiau" - su R7 čia pasimažinai  mirksiukas.gif  manau turėsi neblogus R8

Primečiau dar kartelį varžas patikslinęs EPS liambdą, varžą gavau juntamai geresnę smile.gif.

Bet jei rimtai, tai jau statau nelabai imdamas visą tai į galvą. Žinau ką noriu pasiekti, anksčiau apmąsčiau, kokiom priemonėm tai sieksiu, o dabar tiktai vykdau ką buvau suplanavęs.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2012 09 21, 22:41)
taip, todėl prie to pačio tikslo einu kitu keliu.
Tai kad ne, grubei skaičiuojant, kaip apšiltinimo sluoksnį galima vertinti tiktai EPS, o jis sudarys tiktai R7.5. Na jei vadovautis u-wert`u ir į apšiltinimo sluoksnį įtraukti ir smėlį, tai išpešim ir R8 smile.gif.

Tiesa, EPS100 tikslios varžos nevertinau, gal šiek tiek ir apsiskaičiavau, bet neesmė. Vis tiek grindų varža bus mažesnė nei mano stogo.


pastebėjau, jog U-wert eps ima ~70, su varža λ-0,040, kai tuo tarpu EPS100 λ-0,037 (na plius minus). imtum EPS150 λ būtų 0,035 mirksiukas.gif pasiektum R ne tik kad 7,5, bet ir 8,5. Vėlgi - ar to reikia drinks_cheers.gif

jei ne paslaptis, iš ko ir kaip kepsi sienas? suintrigavai. esu tikras kad minėjai ... šiaip seku tavo postus, bet neužstrigo blush2.gif
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2012 09 21, 23:01)
Primečiau dar kartelį varžas patikslinęs EPS liambdą, varžą gavau juntamai geresnę smile.gif.

Bet jei rimtai, tai jau statau nelabai imdamas visą tai į galvą. Žinau ką noriu pasiekti, anksčiau apmąsčiau, kokiom priemonėm tai sieksiu, o dabar tiktai vykdau ką buvau suplanavęs.


va va mirksiukas.gif sakau kad nusimažinai mirksiukas.gif
na būt smagu, jog pasidalintum patirtimi, neapleisk jau mūsų, net jei tau jau viskas aišku mirksiukas.gif nes bent jau pas mane tieeeek klaustukų galvoje, blogai, kad jie kyla jau statybų eigoje ir kai kas per vėlai, bet gerai, kad jie aplamai kyla mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 21, 23:12)
jei ne paslaptis, iš ko ir kaip kepsi sienas? suintrigavai. esu tikras kad minėjai ... šiaip seku tavo postus, bet neužstrigo  blush2.gif
Papildyta:
va va  mirksiukas.gif sakau kad nusimažinai  mirksiukas.gif 
na būt smagu, jog pasidalintum patirtimi, neapleisk jau mūsų, net jei tau jau viskas aišku  mirksiukas.gif  nes bent jau pas mane tieeeek klaustukų galvoje, blogai, kad jie kyla jau statybų eigoje ir kai kas per vėlai, bet gerai, kad jie aplamai kyla  mirksiukas.gif


Sienos iškeltos iš keraminių plytų. Apšiltinti ketinau 30cm Neoporu 70, bet kai apsipurškiau stogą PUR putomis, labai noriu ir sienas apsipurkšti, bet čia plotai jau kiti, ir kaina stipriai kandžiojasi. Tad šiuo momentu nusiteikęs daryti kombinaciją iš PUR ir neoporo. Po žaidimų su U-wertu supratau, kad į patalpų vidų medžiagos turi būti mažiau laidžios drėgmei, į išorę labiau, tad sumuštinį daryčiau priešingai nei rekomenduoja PUR purškėjai, pirmiau užpurkščiau PUR, o po to galvočiau kaip prilipdyti neoporą. Putplasčio klijavimo darbų neketinu patikėti niekam kitam, planuoju daryti pats, tad klausimas, kad niekas nesiims apšiltinti tokiu būdu atkrenta.

Užkniso klausyti patyrusių statybininkų. Dėl jų patarimų kurių paklausęs nukrypau nuo anksčiau apmastytų sprendimų, vėliau teko nusivilti, todėl dabar kuo toliau tuo mažiau keičiu savo planus. Tiesa, kadangi šioje srityje esu naujokas, klausausi visko, ką jie sako, tik jų patarimais aklai neskubu pasikliauti. Visad bandau išsiaiškinti, kodėl jų manymu taip daryti yra tikslingiau. Energetiškai efektyvaus namo statybos ir patyrusiems statybininkams yra neaiški sritis.

Kadangi statybų srityje vis dar esu žalias, pats čia ieškau išminties ir patirties, tad tikrai dar nežadu niekur pabėgti smile.gif. O patirties, tai sorry, turiu labai mažai, pakolkas daugiau teorijomis maitinuosi smile.gif.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 21 rugsėjo 2012 - 23:54
QUOTE(mintas @ 2012 09 21, 23:44)
Sienos iškeltos iš keraminių plytų. Apšiltinti ketinau 30cm Neoporu 70, bet kai apsipurškiau stogą PUR putomis, labai noriu ir sienas apsipurkšti, bet čia plotai jau kiti, ir kaina stipriai kandžiojasi. Tad šiuo momentu nusiteikęs daryti kombinaciją iš PUR ir neoporo. Po žaidimų su U-wertu supratau, kad į patalpų vidų medžiagos turi būti mažiau laidžios drėgmei, į išorę labiau, tad sumuštinį daryčiau priešingai nei rekomenduoja PUR purškėjai, pirmiau užpurkščiau PUR, o po to galvočiau kaip prilipdyti neoporą. Putplasčio klijavimo darbų neketinu patikėti niekam kitam, planuoju daryti pats, tad klausimas, kad niekas nesiims apšiltinti tokiu būdu atkrenta.

Užkniso klausyti patyrusių statybininkų. Dėl jų patarimų kurių paklausęs nukrypau nuo anksčiau apmastytų sprendimų, vėliau teko nusivilti, todėl dabar kuo toliau tuo mažiau keičiu savo planus. Tiesa, kadangi šioje srityje esu naujokas, klausausi visko, ką jie sako, tik jų patarimais aklai neskubu pasikliauti. Visad bandau išsiaiškinti, kodėl jų manymu taip daryti yra tikslingiau.

Kadangi statybų srity vis dar esu žalias, pats čia ieškau išminties ir patirties, tad tikrai dar nežadu niekur pabėgti smile.gif. O patirties, tai sorry, turiu labai mažai, pakolkas daugiau teorijomis maitinuosi smile.gif.


aš taip pat - tiek praktikoje, tiek teorijoje esu žalias. Kas link statybininkų - blin, sutinku 200%. Viskas, ką pradžioje dariau aklai, taip kaip jie rekomendavo ir "architektas" pribraižė - dabar daryčiau kardinaliai kitaip, o tai ką aš atstovėjau (greičiau intuityviai, negu remdamasis informacija ar faktais) - manau padariau teisingai, todėl spjoviau aš jiems į barzdą ir bandysiu kaparnotis pats. Klausyt jų galima, bet negalima jiems leisti nuspręsti.

kokiomis putomis purškei? ir kokiu storiu? 230mm, kaip u-werte? pas tave visur plokščias stogas? purškei ant EPS, o paskui betonavai?
Atsakyti
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 09 21, 23:54)
aš taip pat - tiek praktikoje, tiek teorijoje esu žalias. Kas link statybininkų - blin, sutinku 200%. Viskas, ką pradžioje dariau aklai, taip kaip jie rekomendavo ir "architektas" pribraižė - dabar daryčiau kardinaliai kitaip, o tai ką aš atstovėjau (greičiau intuityviai, negu remdamasis informacija ar faktais) - manau padariau teisingai, todėl spjoviau aš jiems į barzdą ir bandysiu kaparnotis pats. Klausyt jų galima, bet negalima jiems leisti nuspręsti.

kokiomis putomis purškei? ir kokiu storiu? 230mm, kaip u-werte? pas tave visur plokščias stogas? purškei ant EPS, o paskui betonavai?


Jo. Pas mane plokščias stogas, PUR purškėjų rekomendacijomis (jie nenorėjo purkšti tiesiai ant betono, nes betonas turi daug drėgmės ir labai didelė tikimybė, kad PUR neprilips, nors tai mątosi iškart tik nupurškus), pirkausi putplastį su nuolydžiu (nuo 15cm iki 2 cm, 2 cm vienam metrui), suformavau nuolydį, tada jie atvažiavo ir nupurškė ~23 cm storiu. Galiausiai visai neseniai užbetonavau, išlygindamas visus nelygumus, be kurių neįmanoma užpurkšti PUR. Liko klausimas, kokią hidroizoliacija pasirinkti prieš žiemą. Yra variantas prilydyti midą, nors labiau linkstu prie šios.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2012 09 22, 00:04)
Jo. Pas mane plokščias stogas, PUR purškėjų rekomendacijomis (jie nenorėjo purkšti tiesiai ant betono, nes betonas turi daug drėgmės ir labai didelė tikimybė, kad PUR neprilips, nors tai mątosi iškart tik nupurškus), pirkausi putplastį su nuolydžiu (nuo 15cm iki 2 cm, 2 cm vienam metrui), suformavau nuolydį, tada jie atvažiavo ir nupurškė ~23 cm storiu. Galiausiai visai neseniai užbetonavau, išlygindamas visus nelygumus, be kurių neįmanoma užpurkšti PUR. Liko klausimas, kokią hidroizoliacija pasirinkti prieš žiemą. Yra variantas prilydyti midą, nors labiau linkstu prie šios.

o kokios putos? jei ne firma tai bent jau uždaros ar atviros poros (nors įtariu rinkaisi uždarų porų putas)

dėl hidroizoliacijos tai geeras lotuliukas.gif kaip tik su jais šiandien kalbėjausi lotuliukas.gif
manau juos irgi rinksiuos. tuo labiau, jog ant tos dangos gali dėti/lipdyti kas patinka ir ji tipo laidi garui
Atsakyti