Peržiūrėjau nemažai Vokietijoje naujais pastatytų pasyvių namų.
Daugiausiai žiūrėjau dvišlaičius su dideliu nuolydžiu stogus. Dauguma atveju vokiečiai tokius stogus šiltina akmens vata - man atrodo apie 50 proc. Toliau eina ekovata - manau, kad apie kokius 20-25 proc.
Dar atkreipiau dėmesį, kad jie gegnes dažniausiai daro iš vat tokių sijų.
QUOTE
Tai pradžiai ir reikia imtis atitinkamų, vatos apsaugos nuo vėjo, priemonių, o ne mąstyti apie storesnį vatos sluoksnį. Jei uždės storesnį vatos sluoksnį, o nepasirūpins apsauga nuo vėjo, tai absoliučiai nepajus skirtumo, o vien plėveles atsakingiau perdėjus, greičiausiai pasijaus.
Tuo vatos ir prastesnės už putplastį. Putplastį gerai sudėjai ir jau namas šiltas, su vatomis, vien vatas gerai sudėti neužtenka, nesudėsi vatos apsaugų ir nebus jokios naudos iš vatos, o vatos apsaugas sudėti gerai, dar net sudėtingiau nei sudėti pačią vatą. Norint iš vis eliminuoti, ne tik tikėtiną, bet vos ne garantuotą, darbo broką, nėra nieko geriau už purškiamas apšiltinimo medžiagas.
Konkrečiu atveju, kai kalba eina apie rastinuką, PUR purkšti rekomenduoti gal pabijočiau, bet kokią eko vatą šlapiuoju būdu, išgaunant 45kg/m3 tankumą, tai drąsiai. Gal net ant dabar sudėtos vatos viršaus užpurkšti galima, bet čia jau su purškėjais reikėtų pasikonsultuoti.
Beje, ekovata, tarp gegnių taip pat labai gerai tiktų.
Tuo vatos ir prastesnės už putplastį. Putplastį gerai sudėjai ir jau namas šiltas, su vatomis, vien vatas gerai sudėti neužtenka, nesudėsi vatos apsaugų ir nebus jokios naudos iš vatos, o vatos apsaugas sudėti gerai, dar net sudėtingiau nei sudėti pačią vatą. Norint iš vis eliminuoti, ne tik tikėtiną, bet vos ne garantuotą, darbo broką, nėra nieko geriau už purškiamas apšiltinimo medžiagas.
Konkrečiu atveju, kai kalba eina apie rastinuką, PUR purkšti rekomenduoti gal pabijočiau, bet kokią eko vatą šlapiuoju būdu, išgaunant 45kg/m3 tankumą, tai drąsiai. Gal net ant dabar sudėtos vatos viršaus užpurkšti galima, bet čia jau su purškėjais reikėtų pasikonsultuoti.
Beje, ekovata, tarp gegnių taip pat labai gerai tiktų.
Deja pas mane jau yra užkalta nauja išorės apdaila. Priešvėjinę pakeisti daug darbo, reiktų atsukti visas dailylentes
.Masčiau irgi apie ekovatą, kaip tinkamą medžiagą, įpatingai pirmam aukštui, kur nelygios sienos yra. Ant kurių netgi būtų sudėtingiau tvarkingai sumontuoti bet kokią kietą šiltinimo medžiagą.
QUOTE(*** @ 2012 08 31, 16:15)
Su viskuo sutinku, bet moketi 600-800 Lt/m3 vien uz folija tai... Lyginant neoporas 200Lt/m3 + ~1.5lt/m2 popierius/folija skirta pirtims
galima ir taip, bet tokio sumuštinio patikimumas krenta, o turint omenį, kad kubų daug tikrai nereikėtų, užtektų ir 2cm storio plokščių, tai ir sutaupymas neatrodys ženklus.
Papildyta:
QUOTE(kailiukas @ 2012 08 31, 20:20)
Deja pas mane jau yra užkalta nauja išorės apdaila. Priešvėjinę pakeisti daug darbo, reiktų atsukti visas dailylentes .
Masčiau irgi apie ekovatą, kaip tinkamą medžiagą, įpatingai pirmam aukštui, kur nelygios sienos yra. Ant kurių netgi būtų sudėtingiau tvarkingai sumontuoti bet kokią kietą šiltinimo medžiagą.
.Masčiau irgi apie ekovatą, kaip tinkamą medžiagą, įpatingai pirmam aukštui, kur nelygios sienos yra. Ant kurių netgi būtų sudėtingiau tvarkingai sumontuoti bet kokią kietą šiltinimo medžiagą.
Jei ketini šiltintis iš vidaus, tai rastinuką šiltinčiau tik ekovata. Ekovata tikrai nesiūlyčiau šiltinti mūrinio namo, mūrui mano nuomone nieko geriau už putplasčius ar PUR nerasi.
QUOTE(mintas @ 2012 08 31, 22:18)
galima ir taip, bet tokio sumuštinio patikimumas krenta, o turint omenį, kad kubų daug tikrai nereikėtų, užtektų ir 2cm storio plokščių, tai ir sutaupymas neatrodys ženklus.
Papildyta:
Jei ketini šiltintis iš vidaus, tai rastinuką šiltinčiau tik ekovata.
Papildyta:
Jei ketini šiltintis iš vidaus, tai rastinuką šiltinčiau tik ekovata.
idomumo delei paskaiciavau kiek ekovata kainuoja.. ta pati praktiskai ka neoporas
ir as netikiu kad jai nebereikia garo izoliacijos.. Tiesa,kas pasakytu kiek bus 30 cm paroc extra ,R varza?
QUOTE(biesas66 @ 2012 08 31, 21:20)
idomumo delei paskaiciavau kiek ekovata kainuoja.. ta pati praktiskai ka neoporas ir as netikiu kad jai nebereikia garo izoliacijos..
Tiesa,kas pasakytu kiek bus 30 cm paroc extra ,R varza?
ir as netikiu kad jai nebereikia garo izoliacijos.. Tiesa,kas pasakytu kiek bus 30 cm paroc extra ,R varza?
Jei jau mastai apie neoporą, tai jau geriau lyginti su PUR, ekovatą reikėtų lyginti su vatomis.
QUOTE(biesas66 @ 2012 08 31, 22:20)
idomumo delei paskaiciavau kiek ekovata kainuoja.. ta pati praktiskai ka neoporas ir as netikiu kad jai nebereikia garo izoliacijos..
Tiesa,kas pasakytu kiek bus 30 cm paroc extra ,R varza?
ir as netikiu kad jai nebereikia garo izoliacijos.. Tiesa,kas pasakytu kiek bus 30 cm paroc extra ,R varza?
0,30/0,036-8,333333333 R
QUOTE(mintas @ 2012 08 31, 22:33)
Jei jau mastai apie neoporą, tai jau geriau lyginti su PUR, ekovatą reikėtų lyginti su vatomis.
o kodel ne?
QUOTE(mintas @ 2012 08 31, 22:18)
Jei ketini šiltintis iš vidaus, tai rastinuką šiltinčiau tik ekovata. Ekovata tikrai nesiūlyčiau šiltinti mūrinio namo, mūrui mano nuomone nieko geriau už putplasčius ar PUR nerasi.
Mintai, gal žinot kokios Lietuvoje būna pačios blogiausios oro sąlygos kondensato susidarymui, ta prasme pastato vidaus ir lauko temperatūros ir drėgmės vertės? Čia daugiau klausimas dėl lauko oro sąlygų, nes viduje pas mane žiemą prie +22 laipsnių būna 25-35% drėgmės. Nes bandau pamodeliuoti situacijas u-wert programoje dėl kondensato susidarymo, šiltinimo iš vidaus atveju. Ir tiesa, toje programoje ekovata tai tikriausiai cellulose?
Ir dar, nesuprantu, kurioje vietoje (u-wert programoje) rašo pastato šildymo poreikį (spėju, kad vienas iš skaiačių ten tą turėtų parodyti)?
QUOTE(kailiukas @ 2012 09 01, 07:10)
nes viduje pas mane žiemą prie +22 laipsnių būna 25-35% drėgmės
Tai blogai, nesveika - turėtumėt jaustis ne kaip tokiam klimate, slogos ir pan.
QUOTE(biesas66 @ 2012 08 31, 21:20)
Tiesa,kas pasakytu kiek bus 30 cm paroc extra ,R varza?
Šios vatos deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas, λD 0,036 W/mK. Taigi 30 cm R išeina 8,33333333.
Dar pastudijavau, kaip vokiečiai daro naujai statomo (ne rekonstruojamo) pasyvaus namo dvišlaitį stogą. Kalbėsiu apie tokio stogo šiltinimą ekovata.
Gegnės - dvitėjos sijos. Dažniausias jų storis apie 40,6 cm.
Tarp gegnių pila ekovatą, kurios šilumos laidumo koeficientas - 0,04.
Prieš tai gegnes iš vidinės pusės iškala OSB plokšte. Kiek suprantu daro ištisą per visą vidinį stogą OSB paklotą. Tuomet išgręžia kažkiek skylių OSB ploktšėse ir per jas stogą užpildo (pripučia) ekovata.
Galiausiai dar visą stogo vidinę pusė iškala gipskartonio plokštėmis.
Išorinėje pusėje deda difuzine plėvelę, grebėstus, tašus ir stogo danga.
Arba ir išorinę gegnių pusę irgi iškala OSB plokštėmis.
Dar iš vidinės pusės (tarp OSB plokštės ir gispkartonio) deda garams nelaidžią plėvelę.
Štai čia pavyzdys.
Man atrodo, kad tokiu būdu suformuojamas vientisas, pakankamai šiltas, ekologiškas ir ugniai atsparus stogas. Norėjau pasakyti, kad su ekovata galima pasiekti tokį patį sandarumą kaip su purškiamomis PIR putomis, tačiau ekovata nepūdys ir nekraipys gegnių bei neskleis kenksmingų medžiagų.
Ką manote?
Gegnės - dvitėjos sijos. Dažniausias jų storis apie 40,6 cm.
Tarp gegnių pila ekovatą, kurios šilumos laidumo koeficientas - 0,04.
Prieš tai gegnes iš vidinės pusės iškala OSB plokšte. Kiek suprantu daro ištisą per visą vidinį stogą OSB paklotą. Tuomet išgręžia kažkiek skylių OSB ploktšėse ir per jas stogą užpildo (pripučia) ekovata.
Galiausiai dar visą stogo vidinę pusė iškala gipskartonio plokštėmis.
Išorinėje pusėje deda difuzine plėvelę, grebėstus, tašus ir stogo danga.
Arba ir išorinę gegnių pusę irgi iškala OSB plokštėmis.
Dar iš vidinės pusės (tarp OSB plokštės ir gispkartonio) deda garams nelaidžią plėvelę.
Štai čia pavyzdys.
Man atrodo, kad tokiu būdu suformuojamas vientisas, pakankamai šiltas, ekologiškas ir ugniai atsparus stogas. Norėjau pasakyti, kad su ekovata galima pasiekti tokį patį sandarumą kaip su purškiamomis PIR putomis, tačiau ekovata nepūdys ir nekraipys gegnių bei neskleis kenksmingų medžiagų.
Ką manote?
