yra ir daugiau variantų pvz http://www.youtube.c...h?v=6e1Swd2_Tvs
http://nomiteksas.lt...p;category_id=1 pn tėma bet niekas net nesigilina į medžiagų Šiluminė talpa http://www.merodax.c...cio-vasara.html visi užsiciklinia tik ant varžos, nors mano nuomonė tai ir gana svarbus parametras. dabar po ranka nerandu bet iš atminties eps šiltintas namas jau po maždauk 1h, paprasta vata apie 4h kieta vata (2100j) apie 8-12 pradeda jaust staigiai kritusia oro temperaturą. tai smarkiai turėtu itakot šiluminius nuostolius ypač pavasari kai nakti krinta iki -25 o diena pašvietus saulutei pakila iki -10 ar dar daugiau. http://www.klasteris...ulioid=290&id=1 .
taipat aš statičiau už medinius langus su u-1 prieš plastika su u-0,8 kad bus mažesni metiniai pritekėjimai šalčio/šilumos kai to nereik.
QUOTE(narvid @ 2012 08 20, 12:34)
bet niekas net nesigilina į medžiagų Šiluminė talpa
Klysti, koks mėnuo ar du atgal, šilumos akumuliacijos tema buvo diskutuota gana daug.
Aš ir statau už šilumos akumuliaciją, tik vienas dalykas, iš lengvų apšiltinimo medžiagų tikėtis šilumos akumuliacijos šiek tiek naivu. Padauginus iš jų svorio šiluminę talpą termoakumuliacinė talpa bus niekingai maža.
Norint kalbėti apie šilumos akumuliacija reikia orientuotis į sunkiasias statybines konstrukcijas esančias name, tai būtų betoninės grindys, sunkaus mūro ar betono sienos (čia minusas karkasinukams), betoninės gelžbetonio perdangos lubose. Vat čia tai tikrai nemaža termoakumuliacinė talpa.
O iš medinių langų tikėtis daugiau termoakumuliacinės talpos tikrai neverta, šiuo atžvilgiu skirtumas tarp plastiko ir medienos nepastebimai mažas.
Papildyta:
Nors iš kitos pusės, jei kalbėt apie patalpų šiltinimą, šiltinant iš vidinės sienų pusės, tai teisingiau naudoti geresnes termoakumuliacines savybes turinčias apšiltinimo medžiagas. Beje, ir tas pats EPS turi geresnį šiluminės talpos santykį lyginant su betonu, bet jau masės trūkumas
.
QUOTE(narvid @ 2012 08 20, 12:34)
Tikrai įdomus straipsnis, tik man užkliuvo jame aptarinėtos varžos.
QUOTE
Pastatas Nr.1. Apšiltintas karkasinis namas, nominali R-faktoriaus vertė R-12 (nevertinant masės efekto) su 16 mm išorine apkala, 5x10 cm karkasas, 9 cm storio stiklo vatos apšiltinimas, garo polietileno plėvelė, 13 mm vidinė .gipso plokštė
Teigiama, kad tokios sienos varža R12 aš neskaičiuodamas karkaso varžos, kuris šiluminę varžą dar sumažintų suskaičiavau tik R=2,58
QUOTE
Pastatas Nr. 2. Neapšiltintas karkasinis namas, nominalus R-4 (nevertinant masės efekto), toks pat namas, kaip aukščiau aprašytas, tik neapšiltintas.
Čia mažiau nei 1,022.
QUOTE
Pastatas Nr. 3. Apšiltintas mūrinis namas, mominalus R-14, (įskaitant sienų masės efektą), 10 cm plytos, 10 cm blokelis, 5 cm polistireno apšiltinimas, garo polietileno plėvelė, balanų apkala, gipso plokštė.
čia R=2,557
ir t.t.
QUOTE(DEU @ 2012 08 20, 10:35)
Kalbame apie 400 mm storio polistirolo sluoksnį. Norint, kad 200 mm gegnės vienas kraštas liktų atviras iš apačios,
O kuo jums netinka viršutinė kraštinė? Kas geriau: ar atvira kraštinė gulinti ant garo izoliacijos (ir ar atvira ji tada?) ar atvira uždengta difuzine ir ventiliacinis tarpas?
U-wer garantuotai už šiltinimą po gegnėm, savo sumuštinius patikrinau ir niekad nedėčiau PIR ant gegnių, tik po jom.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2012 08 20, 11:28)
ant EPS jau rasa dedas. Ant pievos rasa iškrenta ženkliai vėliau nei ant EPS.
Normalu, nes EPS paviršius šalčiausias
QUOTE(Vilienė @ 2012 08 20, 14:15)
O kuo jums netinka viršutinė kraštinė? Kas geriau: ar atvira kraštinė gulinti ant garo izoliacijos (ir ar atvira ji tada?) ar atvira uždengta difuzine ir ventiliacinis tarpas?
U-wer garantuotai už šiltinimą po gegnėm, savo sumuštinius patikrinau ir niekad nedėčiau PIR ant gegnių, tik po jom.
Papildyta:
U-wer garantuotai už šiltinimą po gegnėm, savo sumuštinius patikrinau ir niekad nedėčiau PIR ant gegnių, tik po jom.
Papildyta:
Po "kraštas liktų atviras" praleidau kablelį.
Žinoma, kad atviras kraštas gali būti tik viršutinis, bet tokiu atveju turime iš apačios prisukti nemažą šiltinimo sluoksnį.
QUOTE(narvid @ 2012 08 20, 13:34)
yra ir daugiau variantų pvz http://www.youtube.c...h?v=6e1Swd2_Tvs
http://nomiteksas.lt...p;category_id=1 pn tėma bet niekas net nesigilina į medžiagų Šiluminė talpa
http://nomiteksas.lt...p;category_id=1 pn tėma bet niekas net nesigilina į medžiagų Šiluminė talpa
Nepavyko surasti lambdos, ar kas matėt?
Trys šilumos perdavimo būdai: konvekcija(kietuose medžiagose nėra) šilumos laidumas ir spinduliavimas. Nematau didelio poreikio šiltinimo medžiagai dar ir talpiai būti - termomasę gali užtikrinti pastato konstruktyvas. Todėl dėmesį kreipčiau būtent į taip, kaip medžiaga tvarkosi su trim perdavimo būdais - čia esmė.
Papildyta:
QUOTE(narvid @ 2012 08 20, 13:34)
taipat aš statičiau už medinius langus su u-1 prieš plastika su u-0,8 kad bus mažesni metiniai pritekėjimai šalčio/šilumos kai to nereik.
Čia galėtumėt plačiau išdėstyti nuomonę, neaišku kuom argumentuojate. Negi talpumas? Keletas kilogramų skirtumo?
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2012 08 20, 15:42)
Po "kraštas liktų atviras" praleidau kablelį.
Žinoma, kad atviras kraštas gali būti tik viršutinis, bet tokiu atveju turime iš apačios prisukti nemažą šiltinimo sluoksnį.
Žinoma, kad atviras kraštas gali būti tik viršutinis, bet tokiu atveju turime iš apačios prisukti nemažą šiltinimo sluoksnį.
Sluoksnio storis priklauso nuo medžiagos laidumo. Nors ir 50cm sukti įmanoma - aišku ne standartiniais tvirtinimo elementais, bet tikrai įmanoma. Man 120mm PIR prisukti buvo labai paprasta, sraigtai 150mm tikrai ne paskutiniai pagal ilgį. Čia problemos namatau, nebent minėtas murloto mazgas - bet tikrai galima pakelti murlotą ir pastorinti šiltalą virš sienos. Manau net EPS/XPS 150-200 po murlotu galima būtų dėti.
Va kaip kablelis iškraipo mintį, toks mažiukas bet svarbus
liamda ant namuko 4 atsistok šonia parodis.
šiluminis talpumas tai ne akumuliavimas betonia, nors veikimas kogero akumuliaciniu pagrindu. esmė tamia kad tokios medžiagos kaip eps plastikas su oro kamerom paričiais ipatingai rudeni ir pavasari keliom h kristelėjus temperaturai vos ne iškart ir pradeda švaistit vatus pagal lauko ir vidaus t. skirtuma ir R nors ir mažesni kieki. tuo tarpu medis ir kietos vatos nespėja ir sureguoti į atšalima, pradeda švaistit vatus tik po kokiu 8h bet ritiniai atšalimai saulei tekant trunka tik kokias 3h.
panagrinėkit nuoroda į klasteri, nors ten toks vaizdas kad vertėjas nelabai suprato ką verčia ir kaip mintas rašė R visiškai į pievas bet koks buvo tirimas ir ka parodė suprast galima.
šiluminis talpumas tai ne akumuliavimas betonia, nors veikimas kogero akumuliaciniu pagrindu. esmė tamia kad tokios medžiagos kaip eps plastikas su oro kamerom paričiais ipatingai rudeni ir pavasari keliom h kristelėjus temperaturai vos ne iškart ir pradeda švaistit vatus pagal lauko ir vidaus t. skirtuma ir R nors ir mažesni kieki. tuo tarpu medis ir kietos vatos nespėja ir sureguoti į atšalima, pradeda švaistit vatus tik po kokiu 8h bet ritiniai atšalimai saulei tekant trunka tik kokias 3h.
panagrinėkit nuoroda į klasteri, nors ten toks vaizdas kad vertėjas nelabai suprato ką verčia ir kaip mintas rašė R visiškai į pievas bet koks buvo tirimas ir ka parodė suprast galima.
QUOTE(narvid @ 2012 08 20, 17:51)
panagrinėkit nuoroda į klasteri, nors ten toks vaizdas kad vertėjas nelabai suprato ką verčia ir kaip mintas rašė R visiškai į pievas bet koks buvo tirimas ir ka parodė suprast galima.
Lambdas radau - neblogos, bet tikrai nerevoliucinės. Reiktų peržvelgt ir kitas charakteristikas - įgeriamumą, laidumą orui, dar galima būtų palyginti kainas su kitomis kietosiomis šiltinimo medžiagomis, bet - tingiu...Kadangi ekopsichoze nesergu, toleruoju trijų raidžių kombinacijas
tai esu patenkintas ir sintetinių medžiagų pasiūla.Dėl klasterio:
1. R ten yra ne SI vienetais, blin kokiais coliais per farengeitus, todėl ir nesueina galai.
2. Atkreipkite į eksperimento metus: 1980m kažko geresnio R nei suskaičiavo Mintas tikėtis nereikėtų, čia dar amerikoj
kur galonas tuo metu baksą kainavo.3. Kas pakels katinui uodegą jei ne pats - skaitydami "rąstinių" psl ko nors kitokio nei "kaip yra zjb rąstiniai namai jums net nesisapnavo" perskaityti nesitikėkime.
Nieks nesikeičia. Toliau statome šiltus ir sandarius namus
QUOTE(narvid @ 2012 08 20, 16:51)
Tada prašyčiau paaiškinti smulkiau apie man asmeniškai tikrai naują fizikinę savybę.
meskit is galvos siltinimus polistirolu tarp gegniu- nebent kaifuojat nuo remontu... Personaliai Viliui - gerbiu zmones ieskancius naujoviu , bet is gero tukstancio patentu koks vienas buna realiai reiksmingas /naudingas/pritaikomas...Tie 5 cm gegnes virsuj (tipo kvepavimui) yra visiskas nulis, kaip ir deklaruojamas polistirolo laidumas garams.Siaip , jei turi laisvu litu ir vietos sandeliavimui , jau gali pirktis gegnes per nauja - ir cia ne joks senas mastymas ar inercija- tiesiog isradai kvadratini rata...
As kazko linstu i stogo siltinima,vata. Nepatinka man gegnes tarp pulistirolo.
QUOTE(biesas66 @ 2012 08 21, 07:10)
jei gegnės iš OSB tai nemanau, kad putplastis blogai.
