Augintinis su dokumentais ar be jų?

Trukt uz vadziu, vel is pradziu...tai is kur gi atsiranda tie bedokumenciai suneliai? Ir kaip su sveikatos tyrimais...bent elementariais?
Siaip kas liecia dzeko raselo terjerus, tai man gal net labiau patinka kai kurie bedokiai arba LGAC veisti dzekiukai - jie neretai buna sveikai ilgesniu galuniu, nei kompaktiskieji stambus LKD parodose dalyvaujantys...Nu bet baisu butu toki imt del sveikatos, ir taip sita "sveika" veisle kaip reikiant nuveista
--------------------
Leiskit pasmalsaut, kas negerai su jusu grifoniukais...matau kad aktyviai dalyvaujat parodose, lygtai ir rezultatai neblogi, o esat nusivylus, nes negalit veist..tai kas ten ne taip?

Veisėjai suskaičiavo, kiek kainuoja šuo :

http://noriusuns.lt/...ek-kainuoja-suo

Manau, kad kai kalbama apie kainas, tai tinka ne tik rankdarbiams. O pvz. ir šunų veisimui.

"Kas įskaičiuojama į rankdarbių kainą?
Manau dažnam iš mūsų kyla klausimas-kodėl rankų darbo gaminys dažnai kainuoja daugiau nei parduotuvėje pirktas panašus daiktas. Ir iš viso, juk kai kurios gamybai naudotos medžiagos visai nebrangios, savikaina, atrodo, tėra keli litai. Tai kodėl už tą gaminį tenka pakloti keliasdešimt litų?
Labai gerai į šiuos klausimus atsako ši trumputė istorija. Ją radau jau senokai vienoje angliškoje Facebook grupėje. Tad pateikiu jums pagal save interpretuotą istorijos versiją

Viena ponia pamatė nuostabaus grožio rankų darbo papuošalą. Ji labai norėjo tą papuošalą įsigyti. Bet jos manymu to nuostabiojo kūrinio kaina buvo gerokai per aukšta. Tad ponia ilgai negalvojusi parašė papuošalo kūrėjui,-"Aš noriu nusipirkti šitą nuostabiąją apyrankę, bet manau, kad jos kaina gerokai per didelė."
Apyrankės kūrėjas buvo nustebintas tokios žinutės, bet atrašė,-"Gerai, o kiek jūs manote ši apyrankė yra verta?"
Ponia atsakė,-"Aš manau, kad ji turėtų kainuoti X pinigėlių, nes tikrinausi medžiagų kainas ir vielutė kainuoja tiek, karoliukai kainuoja tiek, užsegimas tiek, ir aš netgi įskaičiavau replyčių kainą, ir man gaunasi, kad apyrankė kainuoja X pinigų."
Ponios paskaičiuota kaina buvo gerokai mažesnė nei kūrėjo prašoma kaina. Kūrėjas nepasimetė ir atsakė,-"Gerai, gausite savo prekę už savaitės už tokią kainą, kokią jūs paskaičiavote."
Po savaitės ponia gauna labai gražiai supakuotą siuntinuką. Be galo patenkinta atidaro dėžutę ir joje randa vielutę, karoliukus, užsegimą apyrankei ir netgi dvejas replytes.
Visa įsiutusi puola rašyti pardavėjui, kaip šis drįso su ja šitaip pasielgti. Ji juk prašė apyrankės, o ne priemonių jai pasidaryti.
Pardavėjas atrašė,-"Miela ponia, jūs gavote tai už ką sumokėjote. Jei manote, kad kažko trūksta, turite už tai susimokėti."
Kas įeina į rankdarbio kainą?

Istorijos moralas:)
Kai įsigyjame rankų darbo gaminį, mes sumokame ne tik už priemones, naudotas jam pagaminti, bet mes sumokame ir už laiką, skirtą rankdarbiui padaryti, ir už kūrėjo pastangas, kad darbas būtų padarytas nepriekaištingai, ir už meilę bei pačius geriausius ir šilčiausius palinkėjimus, kuriuos kūrėjas sudeda į savo darbą.
Gal vis tik ne tokie jau ir brangūs tie rankų darbo gaminiai? "

Paskaičius susidaro įspūdis, kad labiausiai rėkauja būtent tos "veisėjos" ir tos, kurių "kilmingi dokumentiniai šunys". Susidarė įspūdis, kad gyvena paprasti žmogeliai, nusiperka tuos bedokumentinius, ateina į forumą, sako, va buldogą auginu, o jam iškart - MIŠRŪNĄ, MIŠRŪNĄ, TU DURNAS IR NIEKO NESUPRANTI.
Labai atsiprašau už savo nuomonę, jei ji kažkam nepatiko.
P.S. Šuo su dokumentais.

As irgi daznai paskaitau ir pamastau apie ta pati,toks keistas nepakantumas..bet tada labai greit suprantu is kur tas kantrybes neturejimas atsiranda..kai paskaitai kodel zmonems atrodo geriau pirkti be dokumentu,nes gi kam tie dokumentai jei i paroda neis..nuo tokiu ir panasiu pasisakymu net ausys linksta..tai koks pyktis turetu imti pacius veisejus,kai jie tiek darbo ir pastangu ideda i veisles puoselejima..Bet cia tikriausiai neissemiama tema ir visiem savos tiesos teisingiausios

Jūs labai teisi. O dar reikia paminėti ir tai, kad nusiperka "sau" ( nes juk į parodas neis ir dokumentų jiems nereikia) ir kai atsiranda problemų, rašo...kam? Galvojat tam, iš kurio pirko? Klystat. Rašo į veislyną arba į forumus su prašymu pakonsultuoti. Nes juk kiek sumokėjo, tiek iš pardavėjo ir gavo-šuniuką ( dėl to ir įdėjau tą pasakojimą apie rankdarbius). O konsultacijos ir pagalba į kainą neįeina ir labai dažnai būna, kad net ir telefonas būna išjungtas. Tai kodėl veisėjai turi konsultuoti ir visaip kaip gelbėti? Be abejo, nesunku ir negaila, tik - apmaudu...Tokie pirkėjai įsivaizduoja esą gudresni už kitus ( "kam mokėt tūkstančius, jei už pora šimtų nusipirksiu"), o paskui įsivaizduoja, kad kiti "locheliai" jiems ir toliau tarnaus. Beje, užsienyje jokios konsultacijos už dyką negausi, tai yra verslas kaip ir visi kiti, čia tik Lietuvoj įsivaizduojama, kad jei giminių kraštas, tai viską gausim dykai. Juk šuniūūūūūūkas tai sau, ne parodoms....Plokit katučių, juk aš taip savo šuniūūūūūką myliuuuuu....tik negeri tie veisėjai kabinėjasi.....

P.S jau nekalbant apie veislę ir kas tai yra. Ir kad tie šuniūūūūūkai be dokumentų yra tiesiog PLAGIATAI. Kai visuomenė brandi ir supranta, kas tai yra, pasidaro gėda vaikščioti su kinietiška Guchi rankine ar Adidass kedais. Neįperki tikro, tenkinkis vietinių meistrų gamyba. Tas pats ir su šunimis.

Man nepakantumas atsiranda, kai tokių grynaveislių, tik be dokumentų savininkai turėdami realiai "padielką" šaukia visa gerkle, kad jų šuo yra TOS veislės atstovas. Bet pokalbio metu išplaukia, kad jų "grynaveislis" pekinas/prancūzas/vestukas" yra atsiprašant DURNAS, loja ant visų, piktas (bet čia veislei būdingą tipo), šlubuoja, alergiškas ir t.t....pasaka be galo. O išvada kokia? Taigi VISI šios veislės atstovai tokie! Bet svarbiausia, kad jie tikro veislės atstovo neturi ir niekad neturėjo. Ko pasekoje išgirsti viešają nuomonę - visi pekinai agresyvūs! Visi prancūzai alergiški! Visi jokršyrai skalija! O kad jie įsigijo tik primenantį tą veislę šuo, kad jei žmogus įsigijo šunį nesuprasdamas skirtumo, ar jis pasidomėjo auklėjimo reikalais?
P.s. Man yra vienas žmogus drąskęs akis, kad tokie kaip mano šunsy ėda viską kas gyvą, kad jis įsivaizduoja, ką bulterjerė galėtų padaryti! Nes jo pekinė, kai supyksta, tai jam kelnes sudrasko... Būtų juokinga, kad savo nevaldomo šuns elgesį žmogus "klijuoja" visiems šunims. Bet deja, tai yra graudu...ir pikta

Yra zmoniu kurie isikale savas tiesas ir net neisgirsta kitu nuomones,bet taip pat tikiu kad,jei bent vienas zmogus perskaito ir susimasto,tai jau sis tas..Bent as asmeniskai manau,kad cia dar ir bendras tautos bruozas kazkokia dalim itakoja..visose srityse lietuviai galvoja,kad isigyje pigiau bus gudresni,bet deja tikrai nekart girdejau istoriju ir tikiu jomis,kad jei zmogus labai labai nori tam tikros veisles ir finansai neleidzia vienu kartu tokia suma isleist,net yra galimybe nusipirkti uz visai simboline kaina arba kad ir moketi dalimis..

Būtent Iš proto mane veda kai taip pasako apie pekiną, o kai einam lauke, tai ratu apeina, nes o "vdrug" suės:) mano tokia flegmiška pekinė Blondinė gryna protu, tik juodas plaukais.

Labai liūdna, kad 3 paskutiniai mano pažįstami žmonės įsigijo nedokumentuotus. Žinoma vienintelis paaiškinimas - į parodą neisiu. Lygtais visi su dokumentais vedžioja į parodas. Čia tokia kaip aš, nes buvau su saviške mažylių klasėj.

Įsiterpsiu. Tik už augintinį su dokumentais. Ir pilnai palaikau dėl to pasisakiusių merginų nuomonę. Gal būt anksčiau nesusimastydavom ir neteikėm tam didelės reikšmės, bet asmeninė patirtis viską pakeitė. Turėjom šunį, jokiu būdu tai nebuvo iš daugintojų pirktas šuo, o priglaustas pamestinukas a la airių seteris. Kas žino kaip ten buvo, ar pasimetęs, ar specialiai išmestas. Tai buvo meilus, ramus, paklusnus ir labai mylėtas šuo. Tik va, neapsieita be sveikatos problemų- baisi displazija. Šuns senatvė buvo sunki. Visa tai suformavo nuomonę ir privertė apsispręsti įsigyti šunį su dokumentais. Ir jokiu būdu ne dėl parodų (nors jose sėkmingai dalyvaujame), o tik dėl paties šuns.
Stebina tiek žmonių požiūris, kam reikalingi dokumentai, tiek neišprūsimas. Belaukiant šuns eksportinių kilmės dokumentų (Export Pedigree), pritrenkė ”haskių” šeimininkės replika: ”reikės ir man pasidaryti šunims dokumentus” , suprask tai tik popierėlis, kurį kada panorėjus gali susifabrikuot. Tiesa, tie ”haskiai” nė iš tolo neprimena parodose sutiktų grynaveislių haskių nei išvaizda, nei sakyčau, psichikos stabilumu

Visada atsiras kažkas kas pirks netikrą daiktą. Bet daiktai negyvi, nepatiko gali išmesti atiduoti kitam, ar paprasčiausiai jo nebenaudoti ir užkišti kur. Tačiau su šunimis yra kiek kitaip. Nenukiši, neatiduosi ir neišmesi, jei tau jo charakteris nepatiks
Šunis perkame su dokumentais tam, kad turėti būtent tam tikro charakterio ir tam tikrų savybių šunį. Manau nėra labai svarbu nedideli kailio, spalvos, kūno proporcijų neatitikimai, jei tas šuo be dokumentų. Mes jį mylime lygiai taip pat. Bet charakteris yra pagrindinis kriterijus. Nesvarbu gal tos paveldimos ligos, jei pirkai pigiau sutaupei tik tam kartui. Už gydymą gal vėliau daugiau susimokėsi, bet tai bus vėliau. Arba visai nebus.
Manau daug kas pirmą šunį perka visko neapgalvoję. Jie nesusidūrė su "sunkiais" šunimis. Gal perkant pirmą kart pasisekė ir gavo nuostabų šeimos draugą. Tačiau jie rizikuoja. Rizikuoja 10 ir daugiau metų auginti, tai kas nelabai patinka ir net nervuoja. Arba tikrai galvoja, kad toks tas šuo piktas, neramus ar dar koks ir turi būti. Žinoma, daug kas priklauso nuo šuns auklėjimo, bet norint perauklėti šunį, manau reikės ir dresūros pamokas imti. Čia jau konsultacijos nepadės, teks susimokėti.
Aš nesu prieš šunis atsidūrusius globos namuose. Juos pasiimdami jūs nemokate pinigų, jūs atliekate tikrai gerą darbą. Bet mokėti nei didelius, nei mažus pinigus už be dokumentinį šunį... nežinau. Geriau jau dar metus ar du pataupyti ir nusipirkti iš normalaus veislyno. Juk atėjęs į veislyną neperki, kaip Maximoje. Tu ten gali kelis kartus atvažiuoti, domėtis ne tik šuniukais, bet ir jų tėvais (na kartais tik vienu iš jų). Taip susižinai dar daugiau, jau ir apie tėvų charakterį. Netgi apie veisėjus susidarai kažkokią nuomonę.
Žinoma, šuns kaina priklauso nuo tėvų titulų, bet jei tu neisi į parodas gali rinktis neturinčius aibės titulų šunų palikuonis.

Mes saviske pirkom su dokumentais ir tie dokumentai "stalciui dulka" ,bet man vien kiek vertas bendravimas su veisejais aisku irgi,veisejas veisejui nelygus,bet net bendraujant laiskais galima pajaust ar yra kontaktas ar ne,man tai buvo labai didelis kriterijus renkantis..forumuose ir daug slamsto prirasyta,bet ir daug naudingos info yra! As dazniausiai tik skaitau,bet kazkaip siuo klausimu labai norejosi ir savo nuomone pasakyt,nes tai tikrai svarbus dalykas