QUOTE(Ilgaplaukė @ 2012 09 02, 22:23)
Anksciau buvo viskas privaloma,o dabar zmogus turi buti samoningas,ir suprasti,kad jam tai reikia(jo vaikeliui)...
Bet ar tai blogai?
QUOTE(alfija @ 2012 09 02, 22:25)
tėvai savais vaikais rūpinosi labiau, auklėjo griežčiau, matė ir žinojo apie savus vaikus daugiau. Žinojo kas valia, kas nelabai. Daugiabutyje gyvenantys galėjo ramiai trimečius palikti kieme, puikiai žinodami jog ten jam nieko nenutiks. Niekas no nenuskriaus, jokio švirkšto jis neras, turėjo gebėjimą išaiškinti vaikams, kad nuo kiemo nė kojos. Iš savo ir aplinkinių augimo patirties niekaip negalėčiau pasakyti, kad diržas buvo populiariausia baudimo priemonė. Net gi retesnė.
Kiek paaugę vaikai turėjo savas pareigas, savus pavedimus, viską atlikdavo, nebūdavo kaip dabar izoliuoti nuo šeimos gyvenimo. Ir nuo visuomenės. Daug dalykų vaikas galėjo padaryti. Daug daugiau pavedimų atlikti. Sumokėti mokesčius, vienas nueiti į polikliniką. Tai labai daug duodavo savarnkiškėjimo prasme. Viskas tai buvo grįsta pasitikėjimu tuo vaiku- ir iš tėvų pusės ir iš visuomenės. Dalyvauti lygia dalim su visais tam gyvenime. O dabar kad vaikutis nenuvargtų yra auklės, namų darbininkės ir dar visoks biesas. Kada Aistė baigė savo čiurlionkę, jos draugė jai su sunkiu tokiu pavydu sakė- Aiste, kaip tau gerai, tu viską moki ir viską žinai, o pas mus darbininkė namuose yra, ir sesės auklė ir aš nemoku nieko, o ryt jau man reiks gyventi savarankiškai. Stojo į Berlyno akademiją. Tėvams stresas, jai stresas, visiems stresas. Mokytis neišėjo, neišėjo pritapti. Normalu.
Kaip gi yra dabar- vaikutis gali pavargti, vaikutis gali suplukti, vaikučiui gali būti sunku- o tam vaikučiui- jau visi 15.
Kiek paaugę vaikai turėjo savas pareigas, savus pavedimus, viską atlikdavo, nebūdavo kaip dabar izoliuoti nuo šeimos gyvenimo. Ir nuo visuomenės. Daug dalykų vaikas galėjo padaryti. Daug daugiau pavedimų atlikti. Sumokėti mokesčius, vienas nueiti į polikliniką. Tai labai daug duodavo savarnkiškėjimo prasme. Viskas tai buvo grįsta pasitikėjimu tuo vaiku- ir iš tėvų pusės ir iš visuomenės. Dalyvauti lygia dalim su visais tam gyvenime. O dabar kad vaikutis nenuvargtų yra auklės, namų darbininkės ir dar visoks biesas. Kada Aistė baigė savo čiurlionkę, jos draugė jai su sunkiu tokiu pavydu sakė- Aiste, kaip tau gerai, tu viską moki ir viską žinai, o pas mus darbininkė namuose yra, ir sesės auklė ir aš nemoku nieko, o ryt jau man reiks gyventi savarankiškai. Stojo į Berlyno akademiją. Tėvams stresas, jai stresas, visiems stresas. Mokytis neišėjo, neišėjo pritapti. Normalu.
Kaip gi yra dabar- vaikutis gali pavargti, vaikutis gali suplukti, vaikučiui gali būti sunku- o tam vaikučiui- jau visi 15.
Na tas tai taip, bet buvo ir tais laikais minusų savų, šiais laikais yra kitų. Taip, šiais laikais visuomenė mažiau padės auginti savarankišką vaiką, bet tėvams niekas netrukdo to daryti.
Papildyta:
QUOTE(dange @ 2012 09 02, 22:26)
Visiškai nesupratote, ką norėjo pasakyti alfija Vaikus saugesniais padaro ne šiuolaikinės žaidimų aikštelės ir ne vaikų virtuvėlės. Tiesiog tuo laikotarpiu vaikai nebuvo kažkieno ar niekieno. Nekildavo klausimo, kas gali sudrausminti netinkamai besielgiantį vaiką. O vienam iš kiemo pašaukus mamą(kartais šaukdavom choru ), pro langus išlįsdavo bent penkių mamų galvos.
Mano klausimas nerodė nesupratimo, tam ir buvo klausimas, kad pasitikslinčiau Nes pagalvojau tik apie aikšteles ir akivaizdu, kad ne iš to buvo saugumas,todėl ir paklausiau plačiau. Žodžiu, iš nieko jūs negalėjote imti ir nuspręsti apie mano supratimą
Gal baikim jau su tom išankstinėm nuostatom ir pagaliau pradėkim normaliai diskutuoti.