QUOTE(Justesea @ 2012 09 02, 22:12)
Jau visai bus ne į temą, bet įdomu, dėl ko būtent saugesni? Aš tik apie įrengimą pagalvojau - na tie visi gaubliai ir metalinės konstrukcijos man toli gražu neatrodo saugios
O šiaip labiau ne apie tvarką, o apie bendrą suvokimą ir požiūrį kalbėjau. Nemanau, kad vien dėl įstatymų viskas. Tiesiog natūraliai žmonėms nekliūna verkiantis vaikas ir tiek, nes tai atrodo normalu.
tėvai savais vaikais rūpinosi labiau, auklėjo griežčiau, matė ir žinojo apie savus vaikus daugiau. Žinojo kas valia, kas nelabai. Daugiabutyje gyvenantys galėjo ramiai trimečius palikti kieme, puikiai žinodami jog ten jam nieko nenutiks. Niekas no nenuskriaus, jokio švirkšto jis neras, turėjo gebėjimą išaiškinti vaikams, kad nuo kiemo nė kojos. Iš savo ir aplinkinių augimo patirties niekaip negalėčiau pasakyti, kad diržas buvo populiariausia baudimo priemonė. Net gi retesnė.
Kiek paaugę vaikai turėjo savas pareigas, savus pavedimus, viską atlikdavo, nebūdavo kaip dabar izoliuoti nuo šeimos gyvenimo. Ir nuo visuomenės. Daug dalykų vaikas galėjo padaryti. Daug daugiau pavedimų atlikti. Sumokėti mokesčius, vienas nueiti į polikliniką. Tai labai daug duodavo savarnkiškėjimo prasme. Viskas tai buvo grįsta pasitikėjimu tuo vaiku- ir iš tėvų pusės ir iš visuomenės. Dalyvauti lygia dalim su visais tam gyvenime. O dabar kad vaikutis nenuvargtų yra auklės, namų darbininkės ir dar visoks biesas. Kada Aistė baigė savo čiurlionkę, jos draugė jai su sunkiu tokiu pavydu sakė- Aiste, kaip tau gerai, tu viską moki ir viską žinai, o pas mus darbininkė namuose yra, ir sesės auklė ir aš nemoku nieko, o ryt jau man reiks gyventi savarankiškai. Stojo į Berlyno akademiją. Tėvams stresas, jai stresas, visiems stresas. Mokytis neišėjo, neišėjo pritapti. Normalu.
Kaip gi yra dabar- vaikutis gali pavargti, vaikutis gali suplukti, vaikučiui gali būti sunku- o tam vaikučiui- jau visi 15.
