Konkrečiai dėl vaikų- vaikai turi pritapti prie aplinkos, prisitaikyti- o ne jai vadovauti, ir būti ašimi.
O bažnyčia iš viso yra ta vieta, kur žmogus ateina būti atviras, būna pabūti tik pats su savim ir Dievu. Ir jei kažkas ateina su vaikais neišmokytais gerbti kitų asmenų privatumo, suprantama, kad jis bus priimtas neigiamai.
Tai tinka, bendrai, bet kokiai aplinkai.
Iš tieų tai kartais būna labai panašu į beždžionę su akiniais-, kuri juos radus visur bandė pritaikyti.
Papildyta:
QUOTE(Justesea @ 2012 09 02, 19:18)
Man rodos ada ne tiek apie savo vaikus kalbėjo, kiek apskritai apie visuomenės požiūrį į vaikus. Na pripažinkim - Lietuvoje ir, tarkim, kokioje Švedijoje situacija skiriasi kaip diena ir naktis.
Skiriasi, bet skandinavai savo vaikus auklėja, nepalieka visko savieigai. Ten labai užsiėmę vaikų saviraiška, mokslais, sveikata. Tuščiais pasvaičiojimais nelabai jau taip. Bet kadangi ten ta jų auklėjimo sistema susieta su darbu su vaikais, vėl gi- jos propaguojamų vertybių čia niekam nereikia- visai kas kita indėnai.
Dėl požiūrio į vaikus ir aplinką. Mano kieme aplinka labai gera ir vaikams, ir vaikai vieni su kitais draugiškia, ir požiūris, kur aš beeičiau su vaikais ir ką jiems bedarytų- yra tik labai pozityvus.
Gal tiesiog viskas yra pačios Ados negatyviam požiūryje į pasaulį. Kito paaiškinimo aš neturiu.