Auklėjimas be bausmių

Ribas brėžiu pagal sveiką protą. Yra viskam vieta ir laikas. Ir vaikas nuo mažiuko, turi būti mokomas elgtis tam tikrose situacijose skirtingai. Jei išėjęs į parką jis gali dūkti kiek nori, tai atėjęs su tėvais aplankyti ligonio PRIVALO elgtis tyliai, ramiai.Ir tokioje vietoje jis privalo klausyti suaugusio.

Pas mus visada daug vaikų, nežinau kas juos traukia, mačiau visokių, su visais susitvarkiau ir pas mane jie man privalo paklusti besąlygiškai, kitaip, daugiau neateis. Nereikalauju nieko neįmanomo-nelysti prie šunų, nelysti į kitas negalimas vietas, piktybiškai negadinti visko kas skirta žaidimui, taigi krykštauja kieme iki kol sutemsta, praeitą savaitę buvo vienu metu 9. Tačiau šią savaitę, pirmą kartą padariau tokį dalyką-vienai mergaitei uždraudžiau pas mus ateiti. Visam laikui. Vaikas, antrokė, niekaip nesugebėjo suprasti žodžio negalima.

TAip, musu lukesciai priklauso nuo vietos, kur esame, bet jei ziureti is vaiko poziciju, tai kas jam? Jam reikia judeti Taigi ar galime vaika versti ? ar reiktu paaiskinti ir paprasyti, ir padekoti, jei jis pabuna tyliai, juk jam tai sunkus darbas Arba,gal su vaiku geriau is vis iseiti is tos vietos?
Bet ar nera taip,kad net namuose ar kieme mamos (arba mociutes) neleidzia vaikam judeti tiek kiek jie nori?? Ar tai pagrindas ant vaiku saukti ar juos bausti?

būtent, kad nuo mažo turi būti mokomas prie to, kas prie ko ir kur dera. Arba kitaip gerbti ir kitų poreikius ir žmones ir suprasti, kad jų laisvė baigiasi ten, kur prasideda kitų laisvė.
Papildyta:


vaikai privalo prisitaikyti prie aplinkos. Atvirkščias procesas, aplinkos derinimas prie vaiko , pridaro labai daug žalos pačiam vaikui.

Man teko matyti per mišias, kai kokie 3-4 metų vaikai, dvynukai, kaip supratau, su šautuvais, lakstė ir žaidė , tipo šaudė vienas į kitą rėkdami šūvio garsus. Mamytė taip kaip vištelė lakstė prie jų, su tokia nuolaidžia, šypsenėle, nu tipo va gi jie tik vaikai. Taigi ateitų Ada ir pasakytų, kad visi suaugę turėjo būti pakantūs, kad vaiko riboti negalima, kad jiems ji reikia judėti, o ką daryti visiems kitiems pasimelsti atėjusiems, tai ne Ados bėdos.

Suprantu pasiūlymą vaikų nesivesti kažkur. Jei jau vediesi kažkur, tai ne tik elgesiu reiktų pasirūpinti, bet dar ir neleisti neštis ten netinkamų daiktų. Šautuvai bažnyčioje, yra daug baisiau nei bet koks vaikų lakstymas.
Kaip aš visiškai nesuprantu į mokyklą nešimąsi pašalinių daiktų, dėl kurių ir kyla baisybė konfliktų. Į mokyklą mokytis. Į valgyklą- valgyti. Į tualetą tam skirtų reikalų.

O ka jus pati sau ribu nenusistatote??? Ar elgiates kas tuo metu sauna i galva,ir nekreipiate ,kad gyvenate ne negyvenamoje saloje,o tarp zmoniu??? Taip ir su vaiku auklejimu,ribu nustatymu.

Is viso ta ka parasete,ispudis toks,kad kur gyvenate,tarp kokiu zmoniu,tokios ir isvados,ir jusu mastymas.

Ilgaplauke, vis dėlto būtų daug įdomiau diskutuoti, jei jūs vietoj nuolatinės kritikos išsakytumėt savo požiūrį ir nuomonę. Ir taip matysis, su kuo sutinkate, su kuo ne, bet tiesiog būrų daug įdomiau skaityti, nei tiesiog puolimą


Aš manau, kad ribos yra ten, kur vaikas gali pakenkti sau ir kitiems. Čia pirmiausia. O tada ribos turėtų būti ten, kur vaikas gali trukdyti kitiems, bet čia jau reikia su protu jas brėžti. Judraus metinuko pas ligonį ar į kokią kitą, kur būtinai reikia ramybės, paprasčiausiai nesivesčiau, nes tokio amžiaus vaikas tikrai dar adekvačiai nesuvoks, kodėl jis turi sėdėti kaip pabučiuotas. O draudimų vaikui tiesiog būti savimi aš išvis niekaip negaliu suprasti. Aprengia baltai ir neleidžia vaikui su smėliu žaisti. Kažkokie beprotiški sprendimai... Ir visi tie nelipk, nebėk, nugriūsi... O kaip išmoks saugiai bėgti, lipti ir griūti, jei to neleisi? O jei, tarkim, bėga į gatvę, tai mažesnį sulaikai ir tiek, su vyresniu, kai jis jau pajėgus suvokti, kalbiesi. Žodžiu, viskam savas laikas.

Butent,jei vaikams iskiepysim kad daiktai naudojami pagal paskirti,bus visiems maziau problemu.
Knygas paskaityt yra gerai vienok,is visos perskaitytos knygos viena mintis vistiek tiks pritaikyti gyvenime ir tai jau gerai.Bet kiekvienas mes turim savo modeli,savo intuicija kaip geraiusia,tuo ir reikia vadovautis.
Papildyta:

Va cia didziausia musu suaugusiu problema,kad daznai patys prikarksim vaikams ir paskui su pasimegavimu sakom,, juk as sakiau...,,
Ir taip daznai tenka matyt tokias situacijas,kai sakoma,, neik ten ,nes...nelipk ten,nes...,, ir pan., o po nes seka gasdinimai. Ir tie gasdinimai daznai pildosi, imu galvoti,kad pasakyti zodziai tikrai turi galia virsti tikrove

Tai va tas ir yra auklėjimas ir mokymas toks ir yra. Su judriu, nenustygstančiu vaiku žaidžiam ramius , raminančius žaidimus, kad jis mokėtų/mokintųsi tos ramumos . su lėtesniu, ne aktyviu- droviu- labiau aktyvesnių žaidimų, skatinančių savim pasitikėti.
Na tas nelipk, nugriųsi- turi labai didelį ir mamų baimių atspalvį, taip jau visai smerkti negali, ar vadinti neteisingu. Laikui einant mamos sutdoroja ,dažniausia, su tuo kad jų vaikai ne jos pačios, kad galima juos kiek jau paleisti savarankiškėti.
Su vaiku ne tiek reik daug kalbėtis, kiek daug su juo reikia žaisti, ir bendrauti per žaidimus. Tada vaikas tikrai jaučiasi tavo lygiavertis partneris ir daug geriau tave girdi.
Man yra labai pasisekę, kaip aš sakau. Mano vaikai yra norintys ir mokantys žaisti. Ir yra susiklosčius tokia praktika, kurią labai vertinu- grįžę iš ten kur jie buvo- teatre, kine, mugėje, kavinėje, oro uoste, traukiniu važiavo. Visus savo įspūdžius namie dar pažaidžia. Įtvirtina sau ką girdėję ir matę. Pas juos toks vidinis poreikis. Labai geras. Mano dideli jau- dažnai pažaidžia be manęs, bet tų kurių mažesni ir labai nori žaisti tai ką matę- būtinai su jais pažaiskit. Vaikams tai labai svarbu, tai jų vystymuisi ir pasaulio atradimui labai svarbu.

Ne, sitoje vietoje Ada passakytu, kad vaikams sautuvai visiskai netinkamm zaislai, bet kurioje vietoje, pirmiausia. O zaidimas baznycioje priklauso nuo intensyvumo ir triuksmo lygio ir kitu aplinkybiu, jei matai kruva susiraukusiu davatku,tai geriau iseiti su isiaudrinusiais vaikais. Vaikai yra vaikai, man labai patiko Kretingoj, buvo labai grazu ziureti,kaip seimos ateina su vaikais. Buvo kelios misos ir vienos kaip tik jaunimo, kur ir susiringdavo ir vaikai, tai jie ir lakstydavo ir aplink altoriu ropodavo, grazu buvo ziureti ir vienuoliai pransiskonai tai tik skatino,kad vaikam reiki aeiti i baznycia ir su ja susidraugauti. Koks santykis vaiko formuojasi su baznycia, jei nuo mazumes jis ten bijos eiti ar bus verciamas kazka daryti nemalonaus? O misos ir yra tam,kad susirinktu bendruomene, kartu, o melstis tyloj galima ir namie ar bet kada uzeiti i baznycia. O vaikai tos pacios bendruomenes dalis. Nesakau,adk nereiktu vaikus mokinti tyliai pasedeti, bet retas vaiks iki 3 m issedes ramiai val, reiktu ir suaugusiem tai suprasti
TAigi mano klausima matau interpetavote vel savaip
VAt sakote vaikas PRIVALO klausyti pvz ligonineje atejes lankyti ligonio.O jei neklauso, nesupranta, kodel ten tyliai buti, kokie jusu veiksmai? Jei vaikas per mazas suprasti? As paprsaciausiai iseiciau is ten, jei matyciau, kad ismeginus visas grazias priemones vaika kazkuom uzimti , pakalbeti neveikia. BEt yra situaciju, kai negali iseiti, pvz lankomes poliklinikoj. Ten yra buve keli kartai,kai gydytojai hamiskai nepriima pacientu,sedi plepa ir t.t. vaikams jokiu kampeliu , uzsiemimu ten nera, savi uzima 30 min, paskui jau buna sunku, vaikai pradeda vaikscioti kolidoriais, o jei dar daugiau vaiku... iseinu is ten visa susilusi(nes be visa ko ir dusna baisiausiai) ir iseina toookios jau nepatenkintos gydytojos. KALusimas ko jos tikisi?
Ar jums tikrai neatrodo,kad pas mus visuomenej vaikai labai pamirstami, jie turi prisitaikyti, bet apie juos pagalvoti nereikia?

Tėvai privalo nubrėžti vaikams ribas. Išmokyti, kaip ir kokioje situacijoje elgtis. Va tas vaiko buvimas savimi be ribų nubrėžimo turi paskui labai skaudžias pasėkmes. Pvz: Kas kaltas, kas septynmetis berniukas į parduotuvę tarp dūžtančių prekių su dviračiu sukiojasi? Mama šalia stovi. Kad laksto kaip arklys eskalatoriumi? Kad prie kūdikio nemoka pabūti tyliai? Jis juk būna savimi.

VAt apie tai ir kalbu ar ismintinga vaikui sudaryti nesamoningas salygas ir is jo paskui kazko reikalauti. GAl paprasciau ,pazystant savo vaika, vengti konfliktinniu situaciju, kai tikrai nera butina, pvz padeti sokolada ant stalo priesais smaliziu vaika ir sakyti,kad vaikui jo nebus galima valgyti
DAzniausiai tikrai galima susitarti. Bet irgi daug kas priklauso nuo vaiko busenos, jei vaikas jau pavarges ar isalkes, susitarti bus labai sunku. TAigi klausimas, kai neina susitarti, kai vaikas daro kazka, ko nenorim, kaip elgiates? Ar verciat jega ar mojat ranka i savo planus ir keiciat juos pagal vaika, pvz einat namo ar pan?