Auklėjimas be bausmių

turiu pagrindo manyti iš praktikos, kad žindymas saugumo užtikrinime nėra svarbus. Svarbesnis yra pats maitinimosi ir pasimaitinimo faktas. Auginu niekada nežindytą vaiką, bet anksti patekusį globon, dar naujagimį, auginu ir badauti kūdykystėje tekusiam, auginu po gimimo mėnesį reanimacijoj praleidusį vaiką, žindytus ilgiau ir visiškai trumpai. Skirtumo tarp žindytų ir nuo naujagimystės gyvenančio, bet nežidyto- prieraišumo problemų jokių. Arba jos visiškai tapačios. Su badavusiu ir reanimacijoj buvusio vėl gi problemos tos pačios. Ne saugos jausmo nebuvimas, ir ne nerimo "suvalgymas", o tiesiog maisto trūkumas. Jei kada yra tekę skaityti prisiminimus iš Leningrado blokadininkų prisiminimų- duonos trupinių slėpimas. Maisto pakankamai, bet dar sukaupti.
Psichologinis smurtas, yra visų smurto rūšių pagrindų pagrindas. Nuo psichologinio smurto nelengva, dažnai tik suaugusiam amžiui ir galima išsivaduoti. Nuo mušeikos visada gali išsivaduoti, pabėgti , išeiti- žodis visada liks, ir jis visada išlįs. Dažnai nei laiku neivietoj. Bendravime, tolimesniam gyvenime sudaro labai daug problemų. Būna visiškai neadekvadi reakcija į pasakymus, išsireiškimus.

Tikrai nevienodai, man niekada nebuvo vienodai ir net labai skyresi,kai man graziai kazka aiskino ir kai piktai.
Irgi svarbu vienaip priimi isartimo , visai kitaip is svetimo ...
Jus pries kazka labai nusistaciusi ir cia isliejat savo pykti. Prie ko cia vaiku izoliacija, kas cia ka zada izoliuoti?
Galu gale, kaip pati vis sakot vaikas atskiras zmogus ir jis pats turi daug itakos savo auklejimo procese. Vienam kazka uzdrausi ir nuleides galva nueis, kitas kovos iki paaskutiniodel savo laisves.
Pvz Mano dukryte 6 men vos paeme sauksta i rankas 6 men ir viskas nebepaleido ir valgydavo pat , ir virtuve plaudavau kelis kart per diena ir sienas, kiti baisedavosi,kaip as tai leidziu, nu bet galvoju, jei ji nori lai mokinasi ir virs metuku jau puikiausiai valge pati ir sriuba Paskui veliau atradau Mamos zurnale straipsni,kad tai labai gerai,kad net reikia skatinti vaikus patiems valgyti, neatsimenu dabar visu psichologiniu priezasciu, bet viskas tik i nauda.
Vieni is pirmu zodziu as pati, ir save atsimenu taip sakant, todel labai gerai ja suprantu ir tai leidziu, neprimetu per jega savo valios...
Tas pats su vaiksciojimu. Cia kelis kartus buvo akcentuotas ankstyvas ismokimas, as masciau kitaip, galvoju bus laikas ir ismoks. Is pradziu abu sliauziojo, paskui ismoko ropoti ,sedeti, paskui labai ilgai vaiksciojo isikibe i baldus ir t.t. arba ropojo. Vel kai kas stebejosi, tai gal vaikstyne , tai ko nevedzioji, lai greiciai ismoksta. Ne, nuojauta sake , nereikia, gi matau kas diena savo vaika, matau,kaip zingsnis po zingsnio zengia tvirciau, atejo laikas ir vaiksciojo vieni (1,2men abu) Po to vel skaitau,kad jei vaiko nekeli nevedzioji, jis ismoksta susidoroti su labai sunkiu jam uzdaviniu pats ir tai vel uzsilieka jo pasamoneje ir prideda pasitikejimo savimi ir iveikiant kliutis gyvenime zmogus nelauks,kad kas uz rankytes paimtu, o pats stengsis kazka daryti, va taip.
Del tu fiziologiniu poreikio ir auklejamo atskyrimo,kaip matot tai bendra , neina to atskirti.Gal per ilgai studijavot zmogu kaip atskirus organus ir funkcijas? Reikia pasistengti izvelgti visuma. Pvz yra toks issireiskimas: valgymo kultura:kaip seima valgo? ar visi susirenka sedi prie stalo, ramiai snekuciuojasi ,isklauso vieni kitus , ar kas sau paskubomis, kuo maitinasi ar gerbia savo kuna ir renkasi ka i ji ideti ar kemsa viska is eiles. Visa to mokinasi ir vaikas ir kaip tai atsieti nuo auklejimo tai irgi tik fiziologiniu poreikiu tenkinimas? Ir mitybos nemaza dalimi priklausys vaiko sveikta, jei vaikas sveikas daug daugiau sansu, kad jis bus laimingesnis , zvalesnis , geriau vystysis, protiskai irgi ir gyvenime tures daugiau sansu kazka pasiekti,geri nuveikti ir atyvirksciai.....ir t.t.
Daug daug dar galeciau pasakoti, liudna,kad kazkoks isankstinis jusu nusistatymas trukdo jums pasidalinti savo patirtim. Kad ir del to pavadinimo, cia tik zodziai, o jums pagrindas pasisaipyti, jus vienaip kazka suprantat, kiti kitaip.Ir visada gyvenime sutiksit visokiu zmoniu ir nebutinai jie psichiniai ligoniai. Gal cia nuo darbo jums paranoja tokia ar susireiksminimas?

žmogus, kuriam buvo adresuotas postas- suprato apie ką kalba.

Uzniauzyti pykcio negalima,nes...jis vis tiek i kazkur turi iseiti.Gal daugiau jums veiklos reikia uz namu ribu,o ne TIK auginti vaikus. Jusu organizmas isbalansuotas.Gal padetu jums joga,jos pratimai. Pasidomekite.

Taip, žindymą paminėjau tik dėl konteksto. O kiek ankstėliau rašiau, kad būtent alkio numalšinimas (ne tiek svarbu, kokiais būdais) yra vienas iš saugumo garantų kūdikiui. Ir iš buteliuko mama gali maitinti su didele meile, tik tiek, kad fiziologinė pieno nauda didesnė ir, galbūt, abipusis malonumas (jei viskas gerai) didesnis, nes maitinat iš buteliuko gali kilti pagunda jį paremti marliuku ir nueiti (kaip tarybiniais (o gal ir šiais) laikais buvo labai madinga).

Ar gerai supratau - su badavusiu vaiku buvo tos pačios problemos kaip ir su tais, kurių alkis buvo patenkintas? Labai man įdomus tokie dalykai iš psichologinės pusės, tik gal tema ne visai apie tai. Nors iš dalies susiję.

Taip dabar stengiiuosi, kiek sugebu ivardinti tiek savo tiek vaiku emocijas. Garsiai pasvarstau, sakau, jei pyksti, gal esi pavarges, gal einam pailsesim? ar pan Arba as dabar labai susierzinusi ir noriu truputi pabuti viena,kad nusiraminciau ar pan , ateina tada mano dukryte apkabina pabuciuoja, o tada brolis is paskos ir tada rimati norisi verkti, nes galvoji toks stebuklas salia, o as cia del kazkokiu nieku jaudinuosi
Pastebejau lengviausiai supyksta zmogus, jei yra pavarges, serga, nepavalges ar pan. tai vengiu tu situaciju, stengiuosi pasirupinti savimi, kad galeciau buti rami ir gerai pasirupinciau vaikais. Sunku kartais islaikyti pasitikejima gyvenimu,kai vaikstai ant skardzio krasto, o dar vaikai salia, bet taip ir stipreji , tvirteji , uzsigrudini.
Is vis as kuo toliau galvoju, manau, pats savrbiausias dalykas vaiko auklejime ir aplamai auginime, tai mamos santykis i vaika, poziuris, gyvenimo tikslu suvokimas ir zmogaus paskirties zemeje suvokimas. Kai turi tolesnius tikslus, turi prioritetus, tada lengviau deliojasi ir tarpiniai tikslai. pvz ,kad ir del to aptartu dalyku is pirmo straipsnio. Manau, kiekviena mama stengsis duoti vaikus kas geriausia jos manymu ir jei kazkas nepavyks, keis kazkokiu kitu elementu sekanciu jai suprantamu geru, bet jei atsisakyti visu ten isvardintu dalyku, manau jau tada tikrai vaikas uzaugs su dideliomis problemomis. Uzteko,kad mus ka tik gimuius atimdavo is mamu,kad mamos buvo mokinamos nereguoti i verksma(kas naturaliai kyla is sirdies reaguoti , paiimti ,paziureti, priglausti)
Toje paskaitoje sakoma(kur idejau nuoroda)sakoma, kad uzauges zmogus susidures su stresine situacija tarsi sustingastjis sugrista i ta busena ,kai buvo kudikis,kai jam tada buvo blogai ir niekas jam nepadejo, tai ir suaugus labai sunku kreiptis pagalbos, nes pasamonej tarsi uzkoduota-tau niekas nepades. Tas man atvere akis,kodel as pati taip kartais jauciuosi...Ir sako,kad tai nesurista su auklejimu, tai tiesiog pagrindas asmenybes formavimosi....

Ne su gulėjusiu reanimacijoj. Jam taip pat teko patirti badavimą. Buvo tam rimtos priežastys.
Yra tokių problemų, kurios su saviverte niekaip nesusijusios. Gal tas pereinamasis amžius vienam dar nepraėjęs, kitam jau užeinantis, bet ji vienodai kiek aukštoka.
Na reik nepamiršti, kad vienas iš jų dar ir meninkas. Nors šiaip ne meninkų pas mane ir nėra. Arba piešia, arba groja. Rimtai. Tai irgi dar yra saviti pasaulio suvokimo būdai, savi konfliktai su aplinka. Savaip priima.

Dekui uz patarima, jau senokai praktikuoju joga ir kitus ivairius dalykus. Ir vel nesuskaite, sakiau nta ir mokinuosi neuzgniausti, o suvaldyti arba nesupykti is viso Jokio skirtumo kur veikla, nuo saves nepabegsi,akip tik namie yra daugiau laiko ir erdves isigilinti i save. Kai dirbau buvau pervargusi ir pikta kaip ragana. Nezinau kokios dar veiklos galeciau imtis uz namu ,akd mane subalansuotu? Mane kiekvienas isvaziavimas i meista isbalansuoja kazkiek, po to diena namie dar jauciu visa ta miesto surmuli, greiti ir t.t. Cia pas mus ramu, kaip kaip sanatorija
Papildyta:

Cia bendra diskusija kaip suprantu ar ne?
O jus ziuriu vengiat labai nepatogiu jums klausimu .
Kaip ten del nestumo kaip su tais sapnais tuo metu ir kitais nepatogiais dalykais,kai vaikas salia?

del pirmos dalies, tai jus kazkaip iskreiptai suvokiate kas rasoma yra... nes as supratau visai kitaip, negu jus. net minties nebuvo apie metus ar virkavimus. hiperbolizuojate daug ka.

del klausimo "o auklejate pirma menesi" tai persasi isvada kad jus arba neidemi, arba uzmarsi arba specialiai keliate tas pacias temas???? kiek galima? jau aiskinta buvo n kartu apie auklejimo savoka, tai komplesiska, prasideda nuo gimimo ir t.t..

o savo subjektyvaus vaizdelio apie mane ir nereikia susidarineti, neprasiau nei as nei kas kitas. jus cia sau issikeliat kazokius neaiskius diskusijos tikslus ir tersiate eteri.

jūsų dabar esama diskusija ir įsivyraujanti ramybė netenkina? Kodėl?

Manau, labai svarbu mamai visų pirma mylėti save. Kaip ada21lt rašė "stengiuosi pasirupinti savimi, kad galeciau buti rami ir gerai pasirupinciau vaikais". Dar pridėčiau "pirmiausia".

O įtakos ateičiai ne tik auklėjimas turi. Aš pati auklėjimu nesiskundžiu, bet turiu baimių, tokių net vaikiškų sakyčiau ir kai bandau rasti jų šaknis, visada grįžtu iki pat gimimo. Gimiau vidurnaktį ir iki pat ryto buvau išnešta į naujagimių skyrių. Aišku, ne kiekvieną gal tokia patirtis paveiktų, bet aš ir taip jautri, todėl, matyt, tas baimės ir vienišumo jausmas labai smarkiai užsikodavo. Ir nors radau, kame šaknys, išgyvendint tų baimių niekaip nepavyksta.

As bandziau tik paaiskinti savo zindy,o intensyvuma, ir ne man vienai taip, daug kas pirmus men beveik vien lovoj praleidzia.
TAi nuo kokio amziaus pradejot vaika aukleti? ir kaip tada suprantat auklejima, tik kaip pokalbius?
Taip pirmi men labai ypatingi ,aplamai kuo arciau pradzios tuo imlesnis vaikas viskam, tai nestumo metu galima vaika daug ko ismokyti, iki 2,3 m vaikai lengvai ismoksta pvz kelias kalbas. Dar skaiciau, jei vaikui, kai mokinsis vaiskcioti, leisit jam vaziuoti rieduciais, tai ismoks idelaiai gerai ,gaila per velai paskaiciau Todel senovej ypatinga demesi skyre pribuvejoms, nes tikejo,kad ta moteris turi buti dora, tyra, kad neperduotu vaikui ko negero. Ar pastebejot kaip mazi vaikai persisunkia greitai matytais vaizdais? Rodai mimika-atkartoja, atkartoja mamos tona,net sirdies ritmas keiciasi, bet to ir kviepuoti vos gimes vaikelis mokosi is mamos, prie jos prisiglaudes, nes naujegymiu kvepavimas bunavvisai skirtingas nei suaugusiuju.Jie tarsi visa informacija gerte geria is palinkos ir tai seda i ju pasamone. Net nustatyta, kad vaikas is vis isgyventu, nenumirtu, jam butinas odos kontaktas, ypac silpnesniem vaikam, juos deda kazkiek laiko mamoms ant krutines, nors siaip laiko inkubatoriuje....
As pradejau aukleti, kai vaikas tik atsirado svajonese, tada dar nei zindyti ,nei per krauja maitinti net nereikejo, man tai nenutrukstantis procesas...