Auklėjimas be bausmių

Gerokai sutirstinot spalvas su tuo "niekas nezais" ar "neigalus protiskai"....Kur nors konkrecia susidurete butent su tokia patirtim?
Nepuolu gyncitis, ar irodineti savo tiesu. Velgi konkreciai pazystu bent 5 seimas, kuriu vaikai uzaugo,be bausmiu, daugiau bendraujant teigiamai, nei neigiamai (retai pas juos galima buvo isgirsti zodziu ne, negalima, nesugebesi ir t.t. ir pan)
Vaikams (paaugliams nuo 14 metu) buvo suteikiama absoliuti laisve, bet isaiskinamos kiekvieno veiksmo pasekmes.
Konkretus pvz. 15mete gryzo namo svelniai tariant "isgerusi" (reali situacija: komine, drauge vos parvede namo). Tevo veiksmai: pagulde, uzklojo, ryte atnese vandens, vaistu..Jokio moralizavimo, rekimo, bausmiu, sankciju taikymo..Veliau poklabis: kaip jautiesi, ar gerai, ar verta buvo..del tam tikru dalyku negalejo nuolat lankyti mokyklos, mokytojai susieme uz galvu, kas cia bus ir t.t..Egzu rezultatai: 99, 95, 97 (istorija, anglu, lietuviu)..Dabar merginai 19 metu..nuo to karto nera nei kart prisigerusi, sekmingai kopia karjeros laiptais (jauna, bet jau dirba) yra megiama, turi daug draugu, nekonfliktiska, silta ir protinga mergina, puikiai moka tvarkytis su pinigais ir pan.....Komentarai is serijos, "Jus ne viska zinot apie situacija" ir pan negalioja, nes si mergina ir jos tevai mano labai artimi zmones todel tikrai zinau viska...
Kita situacija: tevai "menininkai" (bent jau VLN zinomi, viskas su jais tvarkojs, mieli malonus zmones)..Dukra "prie meno" 14 metu pareiske, kad i mokykla neis, neidomu jai..Po ilgu diskusiju mergina mete mokykla..Dabar (23 metai) pati pilnai save islaiko, yra laiminga, turi puiku darba...
Galeciau dar keleta panasiu situaciju aprasyti, tiesiog nenoriu plestis..manau, kad nera nei idealiu tevu, nei vaiku, kiekvienas pasirenka sau tinkama buda. Aisku yra "sunkiu" vaiku, gyvenime metytu ir vetytu, galbut jiems tiesiog privalomos grieztai nustatytos ribos, rezimas nuolatine prieziura..Bet jei vaika nuolat supo meile, supratimas ir ivertinimas, gal imanoma ir be bausmiu?
Velgi pabreziu cia tik diskusija..Neesu mokslininke ar auklejimo zinove..Tiesiog turiu realiu pvz, kur vaikai buvo auklejami be bausmiu, taip sakant "pozityviai" ir nenuejo shunkeliais, netgi atvirkshciai, dabar yra kuribing jauni zmones, puikiai besitvarakntys savo gyvenimus

Pas mus taip pat buvo su vežimu, kai vis lipdavo ir lipdavo, o vežimas verčiasi ant vaiko. Gali nors visą dieną kartoti nelipk negalima, bet kai pora kartų "padėjau", kad pamatytų kaip krenta vežimas ant jo, daugiau nebelipa.



arba jei lys, tai kaip kažkuriam poste buvo parašyta "ignoruokit"

Nejau sunku suprasti,kad apie ta Ne nesakyma kalbejome turedamos omeny labai mazus vaikus,kiekviena mam geriausiai gali jausti kada jau vaikas supras ir pasakyma ir paaiskinima. Ar sunkiau pakoreguoti savo kalba ir lengviau mustruoti viak? Aisku neiseina mums tokiems negatyviems is vis jo nevartotiir vaikas ji girdi ir taip daznai gana. Svarbiausia, kad tas negalima jam asocijuotusi su rimtais dalykais, o kai simta k per diena sakai neik , neimk, nelipk, nebek, nedaryk taip, nezais, nesauk, nezysk..........vaikui tai gaunas bla bla bla, jis nebegirdi, nei kai rimtai sakai, o tada gali kilti spavojus jam paciam.
Mes esam susitare su vaikais, kad jei sakau neglima, tai jau rimta ir to negalima daryti, be to vaikai siek tiek vyresni jau ir patys gana gerai ivertina situacija.

Ilgaplaukes paskojimas tere jos pasakojimas ir dar apie kazka kita ir to patikrintie niekaip neina ir suzinoti daugiau detaliu, taigi sunku kazka daugiau teigti. Tau irgi Aimeja ziuriu mokslininku nuomone 0 sveiku, juk tu geriau zinai? Ar turi kokiu saltiniu pagristi savo nuomonei?
TAip meigojimas atskirai tam tikras zingsnis vaiko gyvenime, bet tai turi buti savu laiku ,o ne tik islindus is mamos pilvuko,kai ir taip patirtas diziulis stresas po gimimo.....Velgi ar turi koki saltini patvirtinanti, kad su vaiku po gimimo miegant vaikas nesupras ateity,kad mama ir tetis atskiros asmenybes su savais poreikiais? As dejau ir mokslininku isvadas ir is savo ir aplinkiniu draugiu patirties galiu teigti,kad vaikai kuo puikiausiai ismoksta,kad mes atskiri zmones ir kad turim visi savu poreikiu ir tai vyksta labai palaipsniu pvz. metuku vaikas visai gerai isbuna be mamos kelias val, vyresnis jau daugiau ir t.t. DAbar pvz mano sunui tereikia kelis kart pper diena prieiti apsikabinti ar siaip man kazka papasakoti. As jau galiu ramiai isvaziuoti, ar juos kazkur palikti su kitais zmonemis. Viskas savu laiku.

Dekui uz grazius pavyzdzius, labai malonu visada skaityti tavo zinutes
Tiesog is intuicijos jauciu, kad tai teisinga, Juk ir pati buvau paaugle. Ir kaip cia rasai, apie ta paaugle, prisimenu save. Manim irgi mama labai pasitikedavo, aisku buvo ir pabamba ar aprekia. Bet zinaojau, kad pasitiki ir stengiaus neapvilti pasitikejimo, tai manau daug stipriau nei buciau bijojusi kazkokiu nuobaudu ar bausmiu. Galu gale ka jau gali padaryti paaugliui uzrakinti?tai ir langus reiktu apklati ar surista laikyti Manau visas pasitikejimas ir turi issiugdyti iki paauglystes, kad tuo metu jau galima butu atvirai pasisneketi, kad vaikas nebijotu pasipasakoti, nes tikrai paauglystej visko atsitinka, nes sugebi daug ka, bet ne apie viska dar susimastai ir is baimes tie vaikai dar daugiau nesamoniu pridaro. Gerai man vaikystej isaiskino, su drauge issitepem naujas pedutes prie mokyklos(1kl) ir bijojom pareiti namo ejom ratais ir meginom issivalyti O tevai tuo metu visus kampus baige isnarsytio persigande. KAi grizom musu niekas nebaude, paaiskino,kad del musu jie labiau pergyveno ,nei del tu peduciu, labai ilgam tai uzsiliko. O jei butu kazkaip nubaude , butu kiles pyktis ir viskas..

Dabar pagalvojau: o ką tokio turi padaryti dviejų metų vaikas, kad jam prireiktų diržo arba, kad vietoje saldainių ir žaisliukų močiutė dovanų atneštų rykštę .

Pas mus irgi tai veikdavo seniau, dabar nuvirsta pasitrina ta vieta ir lipa vel Vis sunkiau ein akazkaip nukreipti demesi ,jei sunus kazko nori. Kartais labai ilgai truiu aiskinti,kodel turi daryti atip arba taip, pavargstu beaiskindama Bet tikrai jei paaiskinu ir tikrai kazka negalima,tai paklauso. DAbar jis jau labai didelis isivaizduoja, vakar pareiske, vaikuciai mokinasi zaisti, o vyresni dirbti ir nuejo"dirbti". Siaip jau labai stipriai jauciasi tecio itaka, pavyzdys, viskas tetis kazka paskake ar padare, reiskia taip ir jam reikia daryti, dabar argumentas, o tetis leido Su dukryte kiek kitaip ,ji mane daugiau kopijuoja, taip juokingai kartai s,kai i juos pasiziuri. Stovi tokia mazyte ,minetiurine, susideda rankas ir aiskina broliui: nu ar tu supranti ar nesupranti Is ju elgesio is kart matau ,ka savo elgiasy reikia koreguoti.


Papildyta:

Objektyviai ziurint, tikrai nieko, bet subjektyviai, kai kam atrodo ,kad buna tokiu momentu...ypac nuovargis ir kt dalykai savo daro...

Dabar ir aš pradėjau galvoti ir nesugalvoju, bet ir mūsų viena močiutė vis aiškina kad gaus beržinės košės - jei neklausys, bėgios, rėkaus Tada vaikui nebelieka kaip elgtis


Mano dukrai tai dėmesio nukreipimas niekada neveikdavo net kai būdavo 1,5 m. ji anksti kalbėti pradėjo ir dabar tokia "sena galva". Tai jai reik viską išaiškinti, bet tik tada kai ramiai klauso, o kai siautėja, tai reik palaukti kol nusiramins. Kartais būna tikrai nevaldoma situacija, tai namai dunda ir jau matau, kad bus sprogimas. Tada imu vyresnėlę apsikabinu ir bandau nuraminti, palaikyti, ji pyksta, kad negali toliau siautėti, bet aš ramiai prašau liautis, sakau palaikysiu apsikabinus kol nurimsi ir greit nurimsta, pati apsikabina ir sako mama tave myliu.

Pilnai pritariu. Manau "negalima" turi egzistuoti, bet su laiku vaikas turi suprasti jo prasme, pats pajusti, kad tie dalykai kurie ieina i kategorija "negalima" tikrai baisus. Faktas, kad per daznas "ne" yra ignoruojamas, ar netgi sukelia priesiskuma tevams. Bet visiskas jo nebuvimas gero neduoda, esu susidurusi su per ilgai uzsitesusios nukreipimo stadijos ir bandymo apsaugoti vaikus nuo situaciju, kai reiktu sakyti negalima, rezultatais- vaikai tikrai sunkiai kontroliuojamo elgesio, sunku jiems pritapti prie zmoniu, ir labai abejoju ar tie vaikai yra laimingi, jie blaskosi, vietoj to kad pajustu tam tikras ribas ir bandytu jas pamazu perzengti (naturalus vaiko elgesys), ar dziaugtusi, kad jiems augant ribos plateja ir vis daugiau dalyku galima, pamazu pazintu pasauli.


Papildyta:

Man irgi sitas uzkliuvo, kokia dar rykste 2 metu vaikui, net ir dauguma "negatyviojo" auklejimo salininku sutiktu.

O apskritai daugelyje buitinių situacijų, kai labai didelio pavojaus nėra, bet tau nepatinka tai, ką vaikas daro, daug geriau yra sakyti, ką galima daryti, o ne ko negalima. Tarkim, mano vaikas neša katę paėmęs už kaklo. Prašymai nenešti už kaklo neveikė. Suveikė prašymas nešti paėmus už pilvuko

Pritariu . Ir ne tik miegojimui tas galioja, pvz stebina mane patarimai nebarti vaiko o sypsantis aiskinti ir t.t. bet gi vaikas turi suprasti, kad mama, o tuo paciu ir visi aplinkiniai zmones, turi emocijas, kantrybes ribas, moka supykti, gali iseiti is kantrybes ir tada nemaloniai, ar netgi piktai elgtis, turi suvokti, kad elgiantis taip, kaip kiti zmones nemegsta, jie bus pikti, "nedraugaus".

Jei mamai tikrai reikia tos erdvės ir kalbama apie vaiką, o ne apie kūdikį, kuris mamą suvokia kaip savo tęsinį, tai ir aš pritariu.

O barimas su šypsena veide, truputį keistai atrodytų, nes jei mama šypsosi, vadinasi, viskas gerai, bent jau nekalbantis vaikas taip interpretuotų

Kaip bebutu gaila, ne visais atvejais tas veikia... Priklauso nuo vaiko... Mano manymu, aiskiai parodyti, kad tevams tas nepatinka, kad del jos nerimauja, ar netgi nusivyle, yra geras dalykas, bent jau man paauglystes metu labai veike tas, kad mama jaudinasi, mama manim nusivils, nes net nepagalvotu, kad taip daryti galeciau, mama verktu suzinojus ir t.t. buvo labai didelis stabdis daryti tam tikrus dalykus. Aisku, priklauso nuo vaiko ir santykiu seimoje.

Isvis paaugliu auklejimas jau kita tema, nedaug ka ir bepadarysi, ka vaikysteje pasejai ta ir pjauni.