Auklėjimas be bausmių

visiskai sutinku.tiesa, isbandem ir toki varianta, kai pasakoju is galvos (kai knyga jau padeta), tai ji sako "nenoriu", tada praso, kad padainuociau (ivardina apie ka, tarkim apie bite), kai tik pradedu - ir vel "nenoriu, noriu apie mama", na ir dainuoju apie mama, o po keliu zodziu ir vel "nenoriu, noriu apie masina".O kartu kurti kolkas neiseina, nesijungia ji prie manes, gal dar per maza (2 metukai su puse) na, bet tikiuosi, kad greitu laiku sudominsiu.dabar intensyviai ieskau, tu tokiu apmaunamu lelyciu ant pirstu gal tada susidomes ir kartu kurs pasakas

Pirmiausiai del mylejimosi prie vaiku, tai manau nei viena nesutiks, jau cia mums didelis tabu. Bet i sita patarima ziuriu, kaip i neslepima nuo vaiku, kaip atsiranda vaikai ir t.t. aisku pagal ju amziu, o ne tai kaip seniau "Sovietu saj sekso nera "
Del nesiojimo, tai tikrai vaikeli sveika nesioti, jeigu tinkamai ji nesioji ir netgi labai, cia butu jau vaikjuosciu tema, bet tikrai yra atlikti tyrimai voieciu mokslininku ir jie izvelgia tik privalumus, o ne trukumus. Ir pati galiu pasakyti,kad vaikjuostes, tai kazkas fantastisko
Miegojimas kartu, velgi galima traktuoti ivairiai. Jei zindai , tai dazniausiai per nakti reikia 2, 3 k pazindyti, ypac pirmus men, tai saziningai meginau vaikeli guldyti atskirai, nusiprikom lovele, kad krastas nusileistu, sakau bus salia ir t.t. bet paprasciausiai nebepajegiau , tiek kartu budinetis ,islaukti tyloj ir tamsoj kol pazys ir dar atgal i lovele ikelti, nes mano vaikelliai labai ilgai zysdavo Taigi miegojom salia ir visiems buvo gerai ir as issimiegodavau. O kas sugeba paguldyti atgal i lovyte ir jei visiems gerai,kodel gi ne, jei tik lovyte sala tevu, o ne kt kambari MAn patiko Vitkausko minti spaskutintame Mamos zurnale: mamos pareiga zindyti, o tecio parupinti didele lova, antraip jis keliauja i kita
Del ropojimo, manau cia svarbiausia mintis,kad reikia leisti vaikui ropoti, sliauzioti ar koitaip judeti kaip tik vaikas nori, o ne kisti ji i vaisktyne. Manau ne tik kalba taip formuojasi, bet visas kunas stipreja ir t.t.
Nu manau, autore tikrai su daug kuom susipazinusi, juk mes visi zmones (siaip cia apraso indenus). O kodel juos tyrineja ir apraso, manau atsakymas cia:
Yequana genties naujagimiai beveik niekada neverkia. Pradėję vaikščioti vaikai žaidžia nesimušdami ir nesipykdami. Jie noriai klauso suaugusiųjų. Tėvai niekada nebaudžia vaikų, bet ir nebūna jiems nuolaidūs. Vaikai net neįsivaizduoja, kad galėtų sukelti tėvams sunkumų ar trukdyti. O būdami be priežiūros net patys mažiausieji beveik niekada nesusižeidžia.

Ko galime pasimokyti iš Yequana genties?
Cia ta pati informacija kitoje vietoje
https://www.facebook.com/#!/notes/mi%C5...295009693859355
Papildyta:

PIrmas knygutes pirkau tokias storais pslapiais ,kur daug paveiksliuku. Ir pastebejau toki dalyka, kad maziukai vaikai nelabai supranta skaitomo teksto , jiems atrodo nuobodu, matyt ten buna daug nesuprantamu zodziu,o kai skaitom jie is vis susilieja i kazkokia tirada. TAigi zinodama pasaka, tiesiog ziuredavom i paveiskelius ir pasakodavau paprastais sakiniais arba is vis tik ziuredavom kas ten nupiesta. Mano sunus net yra sakes mociutei, tu neskaityk raideliu ,skaityk piesinukus O knyguciu perku labai daug, gal kad pati megstu skaityti, ir tai man geriausia dovana bet koki aproga ar be progos
Pasisiukit

AR tikrai toje gamtoje mazesni pavojai?TAi kur musu civilizacija nusirito,kad sukuremia tokia pavojinga savo vaikams aplinka. Nors manau, sraunios upes, skardziai, gyvetaes ir t.t. ne ka mazesni is tikruju pavojai Ir ar tikrai mes saugome nuo paciu didziausiu pavoju kaip elektra, gatve? ar nebuna taip: nebek, nugriusi, nelipk, neimk ir t.t. Ar leidziatia imti peilius? Kai parasiau kitoj temoj, kad leidziu sunui imti tecio irankius, kirvi, peilius parase, kad reiktu apie mane pranesti vaiku teisems
Kazkada maciau per Tv indenu gentis prie Amazones upes, tai jei namukuose gyveno Miegoti kartu patogu ,kol zindai,arba tiek kiek abiem patogu miegoti kartu, siaip is pastebejimu, vaikui apie 2- 4 metus uzsinori savos lovytes, ypac dar jei patys issirenka. Kuo ilgiau laikai vaika prie saves is pradziu, tuo lengviau jis veliau paleidzia mama. Neisivaizduoju,kad paauglys vis dar noretu su mama miegoti
Ranku stadija svarbiausia iki 1 metuku, butent nesiojimas vaikjuostej, tada kai dar nevaiksto vaikai, o paskui irgi labai svarbu visa ka paraset.
pritariu
Papildyta:

Butent sita mintis Suaugusiųjų gyvenimas yra vertas dėmesio, įdomus ir svarbus, jis yra vertas gyventi ir vaikas turi išmokti, kaip tai daryti, todėl mamos gyvenimas yra centras, apie kurį sukasi vaiko gyvenimas. ir mane labiausiai patrauke ir priverte labai susimastyti. JUk musu mastymas daznai buna-dabar gime vaikelis dabar jis visatos centras ir apie ji sukasi visas mamos gyvenimas. O is tikruju koki idomu ta suaugusiuju gyvenima galime pasiulyti vaikams? Nors is tam tikros nuojautos kazka juk darome, mes pvz kartu dirbame visokius darbelius ruosiame maista, tvarkomes, skalbiames, priziurim darzus ir t.t. ir tikrai pastebejau ,kad tai vaikams daug idomiau , nei pasakymas eik ir pazaisk Nes kartais atrodo, viena juk daug greiciau viska pasidaryciau, bet ne nori kartu ir viskas Pvz sunus siaip labai judrus, stiprus vaikas kai dirba rimta darba paklusniausiai vaikas, su teciu malkas nesa, stumdo karuti, arba vat nesenai kasem visi bulves. O jei palieku zaisti vienus su zaisliukais, tai tuoj kazkokie nesutarimai, oziai pradeda lysti ir t.t.
Mes irgi zaidziam leliu teatra - vaikams labai patinka, paskui patys tarpusavyje zaidzia. Dar "pakalba" kartais su jais zaisliukai, tada galiam apasipasakoti ,kazka, gal ko mamai nesinori sakyti

DAr sita minti smane priverte susimastyti :
Yequana gentyje vaikas nuo pat mažumės laikomas socialus, o visa, ką jis daro, visada laikoma prigimtinio socialumo išraiška. Jis jaučia (ir pildo) vyresniųjų lūkesčius, jis moka bendradarbiauti, turi stiprų savisaugos instinktą, žino, kad yra pageidaujamas ir gerbiamas. Civilizuotame pasaulyje egzistuoja priešingas požiūris, dažnai manoma, kad reikia pažaboti vaiko impulsus, norint padaryti jį socialų.
Is tikruju, pas mus viskas isversta antraip ir ne visada i geraja puse
Gal is cia ir kilo bausmes ir tas anekdotas: Darzeliniukai skundziasi:
-Vos tik mes ismokstame vaikscioti ir kalbeti tevai tuoj sako- sedek ir tylek
Arba kitas.
MAma saukia vaika pareiti namo.
VAikas: -Ar as susales,
mama: -Ne tu isalkes
Is pradziu vaikas buna mamai pasaulio centras, paskui neskirdama laiko sau ji pradeda jausti nusivylima. Vyras paliekamas nuosaly irgi daznai jauciasi atsumtas, kyla nesutarimai tarp suaugusiu, mama dar labiau isitempia bandydama derinti vaiko prieziura, darba ir t.t. paskui ir ziuri i vaika kaip i trukdi kazkoki ir jo naturalu pasaulio pazinima tramdo, nes tai pasidaro nebepatogu ir dar baudzia vaika

man naturaliai gavosi augintipanasiai kaip cia raso apie indenus. nesiojau iki metu kazkur ant ranku, vaikjuostej. kai gime turejau lovyte, bet man svarbiau buvo issmiegoti ir ryt diena buto geros nuotaikos, taigi miegam iki siol kartu.
taip pat naturaliai man nebuvo vaikas pasaulio centru,nes studijavau dieniniame, rasiau bakalaurini ir pan...
bandziau bausti kai nekaluse,bet pastebejau kad geru rezultatu nedave, pradejau skaityti knygas, geriausia mano manymu ISMINTINGA MEILE. labai rekomenduoju visiems tevams.
Papildyta:


nu jau cia paraset... nesioti vaika tinkamai yra tukstanti kartu geriau negu iskart jo stubura per prievarta tiesinti lovyteje arba vezimelyje.
kas pasake kad vaikai privalo miegoti atskirai... vyras turi miegoti salia,o vaikas ne?
na delmylejimosi sutinku, cia turbut tik alkoholikai taip elgiasi musu visuomeneje.
manau knygos autore zymiai daugaiu susipazinusis vaiku raidos psichologija ir vystymusi negu jus.
ir galu gale, tai NE APIE AFRIKIECIUS. o apie indenus, pasidomekit kas jie ir kur gyvena, kokia istorija ir aplamai kokie jie zmones.
jei musu visuomene atoduotu bent puse tu pastangu,kurias ideda tokie kaip indenai,musu visuomene butu daug grazesne.
vaikas gimsta, ji istremiama nuo saves,bijome pripratinti ant ranku, gailime krutines nes istampys, stengiames sukurti griezta paklusnumo disciplina, ir pastoviai saukiame "ne, negalima ir t.t."

O kas autorius?
Mano irgi panasus kelias

tai nors pajuokino. Ėmė ir atsirado forume antropologė ir papsakos ji dabar apie indėnus, jų gyvenimo būdą ir vaikų auklėjimą ir prioritetus, nes ji net straipsnį ėmė ir paskaitė . Galvą lenkiu prieš tokią erudiciją. Tai tą antropologę į indėnų gentis ir kuo greičiau, ba patys indėnai jau keli šimtmečiai nebežino kaip jie ten gyvena, ir kokį gyvenimo būdą veda- o va Lietuvoj atsirado viena kuri ŽINO. Ji straipsnį net skaitė . Умереть не встать.

alfija, prasau netersti temos savo asmeniskumus, sarkazma ir patycias pasilikite sau, prasau. Pasipykti yra kitu temu, cia tema apie pozityvu auklejima, jei neturit ka pasisakyti i tema, ner ko ters eterio.

temą teršia tas, kas nieko ta tema neišmano. Sarkazmas, ironija, jumoras- tėra kalbos puošmena.
Suteršti gali tik turinio neišmanymas.

Kad prieš pradedant propaguoti ko neišmanai, užtektų prisiminti tikslias žinias iš mokslininkų tyrinėtojų darbų-faktą, kad indėnų gentyse žmogaus vertė tolygi skalpų skaičiui jo nuluptam nuo priešų. Kitas faktas- tai žmogėdrystės paplitimas visma Panamerikos regijone, ir visame Ramiojo vandenyno regione- Polinezijoj, Mikronezijoj, Tasmanijoj, Gvinėja, Indonezijos, Malaizijos prieigos. Žmogėdrystės pamatas ten yra tik vienas- tarp žmonių nesusiformuoja pastovūs ir giliais prieraišumo jausmais paremti ryšiai, taip yra ir tarp kraujo giminių. Kol gerai tai gerai, supykau papjoviau suvalgiau ir įsitikinau jog perėmiau kito galias. Viskas. Ir toliau nieko daryti nereikia.
Visose tose bendruomenėse neegzistuoja gailesčio ir gailestingumo jausmas, tai tas pats šimpandzių būrys su jų hierarchija ir taisyklėm bei vertybėm.
Va čia tas indėniškas "auklėjimas".
Tai pati sąvoka- auklėjimas, neturi nieko bendra su indėnišku gyvenimo būdu. Auklėjimas tai yra civilizacijos nešimas, tai yra tradicijų, papročių ir vertybių perdavimas iš kartos į kartą, kuriant gyvenimą pagal įsitikinimą tiek kiek galima išlaikyti įsitikinimus ekologinėj nišoj.
Galima sakyti kad išvardintų vietų ekologinės nišos užimamos žmonių pasižymi dideliu mėsos trūkumu, ir todėl jie gyvena taip- medžioja vienas kitą, bet apie auklėjimą nėra net ko kalbėti.

Prie to ką pasakiau gerai dar būtų pridėti, svaiginimosi tradiciją kolos lapais, grybais ir kitom mums nežinomom žolėm. Kad vaikai gauna nuo ankstyvojo kūdykystės amžiaus, kad jie nekeltų triukšmo ir nepriviliotų priešų, kaip iš kitų genčių taip ir plėšrūnų. O suaugusiųjų haliucinacijos sukeltos tos svaiginimosi yra labai svarbios tame gyvenime, nes jomis vadovaujasi- ką suvalgyti ko ne, ką užpulti ko ne. Pagal jas yra skiriamos bausmės(toj nebaudžiančioj kultūroj). Yra spėjama ateitis. Svaiginimasis nėra pagrindinis dalykas slopinant alkio jausmą.
Tikrąją prasmę sudaro visuma, ir iš konteksto nieko negalima išimti. Nes tokiu atveju galima pasakyti jog skandinavai yra tiesiog indėnų gentys, nes vaikai ten dalyvauja visam tėvų gyvenime.

Oho Taikiau lyg ir į auklėjimo be bausmių skyrelį, o pataikiau ... pas indėnus Bet kuriuo atveju, buvo įdomu pasiskaityt.
Ačiū adai21lt už tyrimo pristatymą, o alfijai už indėniško konteksto praplėtimą. Sutinku, kad indėnų gyvensena kiek tolima mūsiškai, bet jei kai kurios autorės pastabos apie vaikų auginimą sukelia mamoms pozityvių minčių - kodėl gi ne? Man gal nepriimtiniau atrodo tvirtinimas , kad vadovautis reikėtų ne teorijomis, ne knygomis, o savo galva. Galva, kaip žinia, toks jau daiktas, ką į ją idėsi, tas joje ir bus