Auklėjimas be bausmių

tai taip, visokiausiu moteru yra. gal but tokia ateis cia ir paskaitys ir jai tai bus naujiena karta kita parasem apie kudikyste, aplamai kad gerai yra daryti vienaip ar kitaip o ateina cia ir uzsipuola kad ajejejej kokia kvaila mama, nejaugi manau kad jei vaikas miegos lovoj tai uzaugs pozityvas ir pan. jau kaip minejau, kad as nesiremiu visiems atvejams determinizmu, gyvenima matau kaip sistemu teorija, kompleksisku. viskas yra svarbu, bet jei motina nezindo tai nereiskia kad viskas griuna

Agatka, viskas turi būti daroma tam tikrom sąlygom, su tam tikru tikslu ir normos ribose. Yra visokių išlygų, visokių priežasčių tai daryti arba ne. Nešiojimas pats savaime neduoda jokio psichologinio kontakto. Vis tai užsimezga per verbalinę kalbą. Tai va jei mama sau pasigimdžius didelio svorio vaiką, ir turinti sunkių gimdymo pasekmių su vaiku bendraus be to nešiojimo, tiesiog maitindama iš buteliuko mišinuku jį kalbins, bendraus ir myluos- pasieks daug geresnių rezultatų emociniam vaiko vystymesi, nei ta kuri pasiskaičius, kaip jai kad atrodo mokslininkų knygų, nešios vaiką bukai ir betiksliai. Ir šiaip nuo gimimo vaikas irgi jau auga žmogumi, ir jis puikiai turi mokintis pritapti tam gyvenime. Kitaip sakant žinoti, kad jo kaip žmogaus dalyvavimas ne visur ir ne visada yra būtinas, kad jis turi turėti daug savarnkiškos veiklos visų pirma tam, kad išmokti būti reikalingu sau, sau įdomiu, sau naudingu, siekiančiu, mąstančiu. Pats turi tai padaryti, tam kad augtų harmoninga asmenybė. Ir mam tik atsiskirdama nuo vaiko gali stebėti kaip ji, kaip mam keičiasi pati, ir kaip keičiasi vaikas. Ką jis išmoko, na kol ji skuto bulves pagaliau- įvyksta tų pasikeitimų, tai mimika pasikeitė, tai barškaliuką jau kitaip ima, tai pasiekia pats, tai sugalvoja link jo šliaužti. Smegenys dirba. Agatva, vaikus auginam ne sau, vaikus auginam ir auklėjam tam, kad jie kuo sėkmingiau įsilietų į juos supančią aplinką, visuomenę, suprantat. Ryšys su mam yra svarbus, bet ne pats svarbiausias, svarbiausias yra vaiko ryšys su aplinka, integravimasis į ją.

na cia nuoroda i to autoriaus rimtesne sutrumpinta versija anglu kalba .autoriu daug, psichiatrai ir pan http://www.borndirec...leep_Alone1.pdf

matyt negalinčios. Negalėti irgi yra aibės priežasčių. Ir jos nedaro jokio nusikaltimo, nes tai yra jos kūnas, ir jai su tuo kūnu reiks gyventi. Ji, turi teisę rinktis. Dabar buteliuką ir mišinuką, senesniais laikais kai kas galėjo rinktis žindyves. Agatka, pats žindymas vardan žindymo- prasmės neturi tokios, kokią čia jūs bandot įteigti.

tas integravimasis i aplina, toks tikras, prasideda nuo 3m. iki to laiko vaikas nekuria santykiu, jis nori pateninti savo poreikius ir buti laimingu. veliau vaikelis, kurio poreikiai buvo tinkamai patenkinti kuria stiprius santykius su tuo, kuris juos tenkino. ir kudikysteje buves laimingu sugeba buti savaranisku ir pats patenkinti savo poreikius. tame ir esme, kad kuo labiau artimesnis kontatas su mama, tuo greiciau ji sugeba patenkinti jo poreikius, kai mama maitina krutimi ji iskart pamaitina (man buvo taip, kad dukryte miegojo, jauciau kad ateina pienas ir ji iskart pabusdavo, viskas dirbo kaip laikrodis). taipogi mama gali buti visada salia prie lovytes ar vaikstuku, ruosti misinuus is ansto ir laikyti juos sildytuve, kalbetis ir pan, taip, jusu pasirinkimas kokiu budu tureti artuma su vaiku, bet skin to skin kontaktas yra visada arciausias ir maloniausias vaikui negu mediena,plastmase ir guma. jus galite sakyti, kad tai lepinimas, kad vaikas prades manipuliuoti ir pan, tai ta versija zinau ir ji nera man cia idomi.
tik galiu savo pavyzdy papasakoti, skurdi jau kaip minejau mano patirtis, bet tai ka cia parasiau auksciau man pasiteisino 100proc. dar nera vaikui 3m, bet ji yra labai savaraniska, is to, kaip ji bando patenkinti savo alki (pati pasiima maista kai mes kambary ir pan) galiu teigti, kad ji nezyzia prie mano sijono o pati stengiasi pateninti savo poreikius. kudikysteje buvau visada salia jos ir jai netekdavo verkti kai budavo alkana. tik neprikibit prie to, kad visi 2m vaikai patys valgo. turejau galvoj ji pati susiranda maista tyliai virtuvej, pavalgo ir rami sau toliau zaidzia.

Skaitau as ir galvoju, o kaip stai uzauga vaikai tokiose salyse kaip Belgija, Olandija, Liuksemburgas, kur motinystes atostogos nuo 13 iki 20 savaiciu,po ju mama grizta i darba o vaikutis keliauja i creche, reta kuri mama turi galimybe zindyti ilgiau nei iki 3 menesiu, max iki 6 menesiu (iki tiek darbdavys privalo suteikt tam galimybe) ir tokia sistema ten jau labai labai seniai, kartos uzaugintos pagal sia forumule... Ir kazkaip uzaugo tie belgai ir olandai normalus zmones, mandagus ir issilavine, malonus ir bendraujantys, isilieje i bendruomenes, tolerantiski, laimingi bei linksmi zmones. Tokiu zmoniu ir tokios atmeosferos bei poziurio i Lietuva grizusi atostogauti as labai labai pasigendu.
Turiu namie Belgijoj daug draugu ir kolegu su mazais vaikais, ir tie vaikuciai uzauge su buteliukais, misinukais, miegantys atskiroj lovelej ir atskiram kambaryje, bei nuo 3-4men. amziaus dienas leidziantys lopselyje auga linksmi, laimingi, smalsus ir guvus.
Nenoriu oponuot jusu nuomonei, kiekvienas turi kitokia savo sekmes formule, bet tikrai nesutinku, kad vaikai auga nelaimingi/nesveiki/nuskriausti auginami ir visiskai kitiap.

jau nezinotaip dar prikibti, tai prie iteigimo kimbat jau juokinga darosi. kad ir zindymas vardan zindymo yra geriau negu maitinimas is buteliuko. jau tik prie sito sakinio neibkit
ir jau rasiau apie sistemu teorija, tai reiskia kad jei mama negali maitinti pati tai nereiskia kad vaikas nebus isaukletas ir pan, viskas yra svarbu ir kalbejimas su vaiu ir kuno artumas ir visa kita. nemaitinamas krutimi gali buto sekmingai nesiojamas arba atvirksciai.

Aš bandau jus užvesti jus į temą, bent jau apie auklėjimą, nes apie pozityvų matau jog nepasiseks, o jūs irtoliau pasakojat apie viena- apie fiziologinius vaiko poreikius. Tai nesusiję nei su auklėjimu, nei su pozityvu. Su niekuo. Tai gali būti susiję tik su svorio, tuštinimosi problemom, peristaltika, metabolizmu. Su psichologija tai neturi nieko bendra. Iš viso.

be abejo, sutinku. nereikia remtis viskame determinizmu,kaip cia kai kurios is kiekvieno dalyko bando isvedzioti pasekmes. VISKAS YRA SVARBU. nieks nesako kad kazkokiu konreciu naturaliu modeliu auginamas vaikas bus geriausias.ne.
o del tu vakarieciu, tai ka as zinau...paziureti i tai, kaip anksti pradedamas lytinis gyvenimas ir visa kita, tai nzn ka galvoti.gal tai toks ir auklejimas polaisvis, o gal bandymas kompoensuoti artuma kurio negavo. aisku ir musu jaunimas jau turi tokiu problemu, bet kiek man teko matyti, tai tokiais tampa tie, kurie buvo atstumti tevu, palikti augti patys sau.cia sakau is savo stebejimu ne siaip o profesijos.

na gal todėl, kad tose šalyse yra daug svarbiau emocinis vaiko išsivystymo lygis. Emocinio, psichologinio klimato palaikymas ir ugdymas, nei fiziologiniai poreikiai.
Papildyta:
Agatka, konkrečiai, realiais faktais paremkite savo teiginį, jog žindytas vaikas iki metų ir daugiau sėkmingiau susilaiko nuo akstyvo seksualinio gyvenimo. Kaip tai susiję.

sekmingas aulejimas prasideda tuo tinkamo poreikiu patenkinimo kudikysteje, jau tai rasiau ansciau.jeigu jus to nepripazistat tai vel gi mes nesusikalbesim. ne veltui psichologais sako kad ii 3m yra auklejimo pagrindas. o kodel? uz perzengtas ribas bausti toki maza? ne, ne apie tai turima galvoj, o apie poreikius.

Papildyta:


vel jus su savo determinizmu jau juokinga tikrai.

Ar galiu paklausti, iš kur ta mintis, kad vaikas pradeda integruotis į aplinką nuo 3 metų
Kaip suprantu, pozityvaus auklėjimo siekiamybė- vaikas, nepatiriantis(ar bent jau nedemonstruojantis) neigiamų emocijų ir nekeliantis tėvams problemų?