QUOTE(alfija @ 2012 08 28, 19:21)
šiaip tai net durnumui ribos yra. Nieko nežinot, ir žinot negalit, tai susirgimas kurio kilmė nežinoma. Kaip ir daugybės kitų susirgimų.
Situacijos visos yra kasdienės. O jei dar prisiminti, kad tėvams vaikai lieka vaikais ir po pilnametystės tai net ne kasdieninė situacija , o banali kasdienybė 90 procentų Lietuvos gyventojų.
Bausti nesiūlau, kaip tik skatinti- kuo daugiau kaip įmanoma dažniau. Kaip gi būtų galima nutraukti tokią malonią veiklą.
NU jei jus nezinot ir tradicine medicina tai neigia ir nesupranta( nes is vis is kito galo i zmogu ziuri) tai dar nereiskia ,kad niekas nezino
Dauguma tradiciniu gydytoju net ir akivaizdzius faktus pamate neigia, nes ko negali paciupineti, to ir nemoka tyrineti, nesivargina suprast.
90 proc jei ne daugiau zmoniu gyvena visiskame negatyvizme: ligose, baimeje, pyktyje. Kazkurie jau bano is to kapstytis, o kiti isitikine,kad taip ir turi buti.
Tai kodel sakot,kad be bausmiu neimanoma aukleti vaiko?
Papildyta:
QUOTE(Aimeja @ 2012 08 28, 19:23)
Agatka, mano vyresnėlis tuoj bus pilnametis, taip, kad esu mačiusi jau daug-darželiai, mokyklos, būreliai, draugai, paauglystė. Turiu su kuo palyginti, turiu ką pasakyti. Per visą laiką, nesutikau NEI VIENO vaiko, kuris kaip tėvai sakė buvo auklėtas be bausmių, pozityviai ar dar kažkaip naujoviškai, kuris keltų susižavėjimą, būtų malonu bendrauti-nei vieno. Viskas būdavo gražu tol kol tėvai pasakodavo kaip jie auklėja, kaip susitvarko, susitikus vaikus pasidarydavo kartais ne tik , kad nejauku, bet net šlykštu , dėl vaikų elgėsio-nemandagūs, pikti, kaprizingi, žeminantys tėvus, o kiek jau prikrėtę, kiek tie tėvai nuostolių padengę ir t.t. Nesiplėsiu.
Bausmė nėra blogai, nes kad ir ką sakytume, ji yra, buvo ir bus žmogaus gyvenime, visokiom formom. Bėgti nuo jos vaikystėje, nėra išmintinga. Jei nebausite jūs, tėvai, jūsų vaikus labai greit nubaus draugai, mokytojai, kaimynai, auklėtojai, niekas su jais ,,nesicackins'' ir valandą neaiškins kas galima, o ko ne. Užaugusius nubaus sutuoktiniai(palikdami), vaikai nebendraudami, darbdaviai atleisdami, ir bendradarbiai nekęsdami.
O miegoti reikia su vyru, o ne su vaikais. Pav. aš sakykim tame miegojime meilės nematau. Tik nemąstymą. Vėlgi, mačiau mamą kuri iki 10 m. miegojo su vaiku, taigi vaikas bijo, dabar ji vieniša, su paaugliu niekaip nesusitvarkanti mama, vaikas jau išmestas iš dviejų mokyklų. Miegojimas nieko nereiškia.
O jus neskaitete tikriausiai anksciau,mano idetos nuorodos, kad mokslininkai, teigia kad bausmes tik zaloja vaika? Ten taip pat yra pozityviu patarimu, kaip reiktu elgtis.
Tai ka jus matete ir ka tevai sake labai subjektyvu, klausimas kiek tiesa, kad vaikas buvo auklejamas pozityviai ar tai tik tevu fantazija? Kiek jie patys pozityvus? Ar tai tik isivaizdavimas,kad va nebaudziu, tai jau pozityviai aukleju?
As realiai pazystu zmones tik besimokinancis taip gyventi....ir pati tik mokinuosiu,tai kasdieninis saves auklejimas, tobulinimasis, akiracio pletimas, kartais sekasi geriau, kartais ne taip....Tikrai nedrisciau sakyti,kad va aukleju pozityviai, tik stengiuosi...
Labai geru radau Agatkos idetoje nuorodoje, jos atsppindi jusu pasakymus, o kas bus ateity:
Juk dažniausiai tėvai vaikus drausmina, jiems pamokslauja ir dar visaip kaip nurodinėja, kaip jiems elgtis vien dėl to, kad bijo ateities. Bijo, kad jų vaikas išaugs toks ir anoks.Pvz., iki 3 metų vaiko, nesutinkančio dalytis savo žaislais, tėvai padaro išvadą, kad jo godumas rodo polinkį į besiformuojančią egoistišką asmenybę ir tai reikia ryžtingai reguliuoti, nes kitaip vaikas ir suaugęs bus toks, koks dabar. Tačiau autoriai rašo, kad pamokslauti vaikams apie auksinę taisyklę (Kaip tu jaustumeisi, jei niekas nenorėtų su tavimi dalytis?) arba grasinti jiems sankcijomis (Jei neatiduosi šio sunkvežimio draugui, tau tiek ir tiek laiko neleisiu daryti to ir to arba
daugiau neisime pas Tadą į svečius) tai tik be reikalo skatinti jų sielvartą. Vaikai, kurie neverčiami dalytis per anksti, ima tapatintis su savo tėvų dosnumu jų atžvilgiu ir suaugę patys tampa dosnūs iš meilės savo artimiems žmonėms.
http://namuciai.blog...inga-meile.html
Papildyta:
QUOTE(Aimeja @ 2012 08 28, 19:57)
Agatka, o koks tavo nuomone -pozityvus auklėjimas. Trumai, dviems -trim sakiniais.
Mano supratimu pozityvus aukklejimas-tai pirmiausia pozityvus gyvenimas. Nes auklejimas neapsiriboja moralais, bausmemis ar dar kuom, jis vyksta nenutrukstamai nuo akimirkos ,kai pagalvojat apie busima vaikleli iki kol suauga ir tada dar mamos labai daug vaikus itakoja.