Auklėjimas be bausmių

jūsų dabar esama diskusija ir įsivyraujanti ramybė netenkina? Kodėl?

jūsų dabar esama diskusija ir įsivyraujanti ramybė netenkina? Kodėl?

diskusija išeina su tuo, su kuo ji išeina. Akivaizdu, kad mudviems neišeina. Tai gal mėginimų ir nebedarykim

diskusija išeina su tuo, su kuo ji išeina. Akivaizdu, kad mudviems neišeina. Tai gal mėginimų ir nebedarykim

del pirmos dalies, tai jus kazkaip iskreiptai suvokiate kas rasoma yra... nes as supratau visai kitaip, negu jus. net minties nebuvo apie metus ar virkavimus. hiperbolizuojate daug ka.

del klausimo "o auklejate pirma menesi" tai persasi isvada kad jus arba neidemi, arba uzmarsi arba specialiai keliate tas pacias temas???? kiek galima? jau aiskinta buvo n kartu apie auklejimo savoka, tai komplesiska, prasideda nuo gimimo ir t.t..

o savo subjektyvaus vaizdelio apie mane ir nereikia susidarineti, neprasiau nei as nei kas kitas. jus cia sau issikeliat kazokius neaiskius diskusijos tikslus ir tersiate eteri.

Neiskreiptai,o labai tiesiogiai,nes...perskaitykite visus Ados postus,tada suprasite kodel as taip rasau.(gal )

  Ada paklause "kaip as auklejau pirmus menesius savo sunu?",todel atsakiau,kad pirmus menesius vaikas  turi tik poreikius, ir auklejimas prasideda veliau,o jus ir vel...nuo gimimo...gal pasidomekite,nes jusu mintys primena uzprogramuotos sektantes mintis,o ne logiskas mastymas 

  Nesusireiksminkite...jusu postai daug ka pasako apie jus ir jusu iskreipta poziuri i gyvenima ir vaiku auklejima.   

Neiskreiptai,o labai tiesiogiai,nes...perskaitykite visus Ados postus,tada suprasite kodel as taip rasau.(gal )

  Ada paklause "kaip as auklejau pirmus menesius savo sunu?",todel atsakiau,kad pirmus menesius vaikas  turi tik poreikius, ir auklejimas prasideda veliau,o jus ir vel...nuo gimimo...gal pasidomekite,nes jusu mintys primena uzprogramuotos sektantes mintis,o ne logiskas mastymas 

  Nesusireiksminkite...jusu postai daug ka pasako apie jus ir jusu iskreipta poziuri i gyvenima ir vaiku auklejima.   

.

na truputi supainiota cia yra. supratimas apie autoriteta. autoritetinis aulejimas negali buti supainiotas su autoritariniu auklejimu. nes tiek autoritarinaime auklejime, tiek humanistiniame (pozityviame ir pan) yra auklejamas autoritetas.  skiriasi tik KOKS autoritetas yra auklejamas. abejus auklejimus galima vadinti autoritetiniais.
na o autoriteto auklejimas visu pirma apsiima sazines auklejimu. jeigu ta sazine yra tevai, baznycia, ir pan-tai bus autoritarine, ir svari sazine-kai autoritetas patenkintas, nesvari kai nepatenintas. jeigu sazine pats zmogus,arba kitu zmoniu kompetencija (gebejimas atsirinkti) - tai humanistines sazines auklejimas. cia zmogus paklusta savo sazinei, turi savo dorumo matuokle ir pagal ja tenina savo poreikius. dar E.Fromm skirsto autoritetus i racionalu ir iracionalu, tai jau kaip kazkur minejau, kad vaikams mes iki kazkur 12m esame iracionalus autoritetai, veliau eina mastymo luzis, kuomet vaikas pats nori viska nuspresti,maistauja, tai cia jau reikia persijungti i racionalu,gerbti vaika ir pan. o kiek jis elgsis teisongai, priklauso nuo sazines kuria padejome jam isvystyti, apie supratima kas gera ar bloga ir pan...

O dėl auklėjimo apibrėžimo, manau, neverta ginčytis, nes visos suprantam jį savaip. Vienoms tai visuma, apimanti bendravimą su vaikeliu nuo gimimo, supažindinimą su jį supančiu pasauliu ir tolesnį bendravimą, formuojantį vaiko elgesį ir supratimą, kitoms tai tik ribų nustatymas ir gerų manierų diegimas, trečioms dar kažkas. Bet iš tiesų tas auklėjimo apibrėžimas nieko nekeičia. Juk net ir ta mama, kuri auklėjimą suvokia siauriau, tubūt negalvoja, kad iki to laiko, kol pradės vaiką auklėti, visai nereikia su juo užsiimti. Todėl man pačiai labiau priimtinesnė ta auklėjimo kaip visa apimančio bendravimo sąvoka, nes mano manymu, viskas, ką mes darome su vaiku, formuoja jį kaip asmenybę. Ir šiaip tas žodis man nelabai patinka, nes kaip ir bausmės, mūsų visuomenėje turi daug neigiamo atspalvio. Man kažkaip daug smagiau sakyti - tiesiog auginu vaiką O dar tiksliau - padedu jam augti.

O dėl auklėjimo apibrėžimo, manau, neverta ginčytis, nes visos suprantam jį savaip. Vienoms tai visuma, apimanti bendravimą su vaikeliu nuo gimimo, supažindinimą su jį supančiu pasauliu ir tolesnį bendravimą, formuojantį vaiko elgesį ir supratimą, kitoms tai tik ribų nustatymas ir gerų manierų diegimas, trečioms dar kažkas. Bet iš tiesų tas auklėjimo apibrėžimas nieko nekeičia. Juk net ir ta mama, kuri auklėjimą suvokia siauriau, tubūt negalvoja, kad iki to laiko, kol pradės vaiką auklėti, visai nereikia su juo užsiimti. Todėl man pačiai labiau priimtinesnė ta auklėjimo kaip visa apimančio bendravimo sąvoka, nes mano manymu, viskas, ką mes darome su vaiku, formuoja jį kaip asmenybę. Ir šiaip tas žodis man nelabai patinka, nes kaip ir bausmės, mūsų visuomenėje turi daug neigiamo atspalvio. Man kažkaip daug smagiau sakyti - tiesiog auginu vaiką O dar tiksliau - padedu jam augti.

labau sutinku, vakar paskaiciau straipsni http://supermama.lt/.../view/2590/122/

<{POST_SNAPBACK}>