agatka, jūs čia krykštaujat, rašot, džiaugiatės visai kaip mano paaugliukai. Visada šypsausi. Tokiu aštriausiu periodu- 13- 14 metų, paskui pradėdavo bręsti, augti į protą, o vat jūs išsaugojot brandos nesužalotą mąstymą.
miela alfija, nuo berods vakar pradejau jums atrasineti visiskai taip, kaip jus iki to, bandziau jums atspindeti Jus pacia, dziugu kad isivardijot kaip tai atrodo, tai vat Jus taip atrodote nuo pirmuju puslapiu.
Duniu
Sveiki,
Paskaiciau,ir pakraupau nuo kai kuriu komentaru

Siulau dar karta paskaityti, ka raso temos autore sukurdama sita tema -
" Sitas straipsnis, tai labai artima mano supratimui kaip reiktu auginti vaikus.Idomu ar kas bandote auginti panasiai ir kaip sekasi siuolaikineje visuomeneje?
Autore domina bendraminciu nuomone, kas bando taip auginti ir kaip sekasi... nu kam tersti banaliais komentarais ir dar izeidineti (ale visiskas bredas/brandos nesuzalotas mastymas

Cia panasiai,kaip as (ilgo zindymo salininke) pvz nueiciau i tema kur mamos trumpai zindziusios, dalijasi patirtimi del misinuku rusiu ir kokybes ...ir pradeciau destyti apie zindymo nauda ir kokia zala jos daro mazyliui duodamos misinuka

is tikruju niekaip nesuprantu, kodel tiek nepakantumo kitokiai nuomonei

man tikrai artimas sitas budas ir Jusu nuomone

Galbut prisijungsiu prie Jusu diskusiju, kai cia bus imanoma diskutuoti

aciu uz palaikyma

Aimeja
Bet tavo vaikas išeis į platųjį pasaulį, kas jį , nemokantį suprasti -ne, negalima-puls nukreipinėti kita veikla.Niekas. Juk taip nebus, ateis darželis, mokykla, ten jau savos taisyklės, ten pilna -ne , negalima. Tai žinok tokių, kur nesupranta žodžio -ne, jau gana nemažo amžiaus, teko prisižiūrėti mokyklose. Niekass ten su juo nežais, ypač klasiokai, paskui prasidės, temos-su mano vaiku nedraugauja, neturi draugų, mano vaikas tik prie kompo sėdi, nes tokie vaikai nemoka pritapti visuomenėje, paskui visi draugai blogi, visi būreliai neįdomūs, nes klausyt reikia ten.
Žodis-ne, negalima-normalaus protinio išsivystymo vaikui yra pilnai suprantami ir visai nesunkiai įgyvendinami, taip, kad nereikia savo vaikų daryti neįgaliais protiškai.
Buvo norėta pasakyti, kad kaip tik žindymas, miegas kartu, neturi įtakos tokios apie kurią tu kalbi.
Be to manau, kad vaiko miegojimas atskirai yra pirmas žingsnis vaiko auklėjime į jo supratimą, kad ir tėtis su mama turi savo poreikius, savo asmeninę erdvę, kas ta erdvė, kada ją galima pažeisti, kada ne, kad ir mama gal būt po sunkios dienos nori tiesiog ramybės,trupučiukos laiko sau, supratimą, kad kitasžmogus turi teisę truputį pabūti ir vienas ir t.t.
del to ne, tai cia jau daug kas parase, ir dar pakartosiu, kad tokiose situacijose, kaip rasiau su musu katinu, elgiuosi kitaip nei ansciau elgiausi.
o del miegojimo, tai vargu ar vaikas kokiu 2men supras tevus kaip atskirus asmenis, paskaitykit gal Piaget, gal klasikai jums kazka reiskia...cia del saves suvokimo.
Justesea
Šiaip ne taip permečiau akimis temą, kuri kaip ir turėtų būti įdomi, bet kaip visada sm išvirsta į asmeninius pasikandžiojimus, tarp kurių labai sunku išskaityti naudingas ir protingas mintis. Ir dar labai gaila, kad tikrai išmintingiems žmonėms pritrūksta elementaraus suvokimo, kad forumas turėtų būti informacinio pobūdžio šaltinis ir čia ne vieta pasidaryti asmeninę žaidimų aikštelę ir žaisti kitų emocijomis, net jei ir puikiai jas išmanai. Visgi reiktų paklausti savęs, kodėl norisi taip daryti...
Vis dėlto sugebėjau vieną didelį perliuką išskaityti visoj šitoj makalynėj - nebus jokios naudos iš sausos pozityvios ar kokios kitos teorijos, jei viską darysi tik todėl, kad kažkas parašė, jog tai gerai. Visų pirma, turi suvokti ką ir kodėl darai ir daryti nuoširdžiai, o ne todėl, kad taip kažkas kažkur parašė. Ir jei nuoširdžiai nesidaro, kartais geriau ir nedaryti. Manau svarbiau už viską vaikui yra išmokti tikrų emocijų ir dar svarbiau, išmokti atsiskirti nuo tėvų, o tėvų pagrindinė užduotis išmokti paleisti. Kas iš to, jei mama, įsikandus, kad žindyti be galo naudinga, kiš paaugusiam vaikui krūtį, o vaikui jau seniai jos nebereikia... Man tai atrodo tokia pati prievarta kaip žiaurios ir beprasmės fizinės bausmės. Aš manau, kad visur viską reikia daryti sąmoningai, su protu, o ne puolat į kraštutinumus ir nebematant realios situacijos.
Dar pastebėjau, kad vis iškeliamas klausimas, ką žindymas, miegojimas kartu, nešiojimas ir t.t. turi bendro su auklėjimu. Aš manau, kad daug turi, nes patenkindamas vaiko poreikius, tu jam leidi apsiprasti šitam pasaulyje, suprasti, kad jis saugus ir galima drąsiai leistis jį tyrinėti. Bet vėlgi - nebūtinai dirbtinis maitinimas ar negalėjimas nešioti dėl rimtų priežasčių tam sutrukdys. Vaikui už viską svarbiau jaustis saugiam ir nelabai svarbu, kokiais būdais. Žinoma, niekas niekada neįrodys, kad sintetinis mišinys yra tas pats, kas mamos pienas, to tiesiog niekada nebus. Bet šiuo atveju kalba eina ne apie maisto kokybę, o apie mamos ir vaiko santykį. Aišku klaiku, jei mama nežindo, nes apskritai tingi, nenori terliotis su kūdikiu, numeta jį su visais mišinukais auklei ir eina tūsintis. Tada nelabai aišku, kam tokiai moteriai reikėjo vaikų. Bet juk visko būna, ir tie du procentai negalinčių maitinti moterų egzistuoja ir jos tikrai vien dėl to automatiškai netampa prastesnėm mamom už visas likusias.
Ir niekada nepamirškim, kokie esam mes (nesvarbu, ar gyvenime, ar virtualioj erdvėj), tokie bus ir mūsų vaikai. Todėl būkim kritiški ir išmokim į save pasižiūrėti iš šalies. Nes kaip toje dabar visur sklandančioj socialinėje reklamoje sakoma - children see, children do.
aciu, nuostabios isvados viso sito ka cia diskutavome

dange
Dabar pagalvojau: o ką tokio turi padaryti dviejų metų vaikas, kad jam prireiktų diržo arba, kad vietoje saldainių ir žaisliukų močiutė dovanų atneštų rykštę .
anksciau maniau, kaip jau rasiau, kad privalau ismokyti vaika suprasti NE. kol buvo maza is antro karto stengiausi palydeti NE svelniu skausmu, kad suprastu kad daryt negalima. kai nepadedavo maniau pades dirzas. taip elgiausi ir grauzdavau save, aisku nestipriai naudodavau dirza, nelupsi gi vaiko kuriam nera ne 2m.
o su mano mama gyvename kartu
