Ana diena pamislijau, kad kokioje mokyklos temoje mus ir greiciau surastu ir kiti prie musu prisijungtu ir tema gyvesne butu ir galima butu padiskutuoti gal net su mokytojais dalykininkais (pasidalintu savo pastebijimais, gal net vieno kito patarimo sulauktumeme).
Dabar kazkokie cia mes tokie uzslepti, kaip kokie partizanai
Speju, kad be jau esanciu, nelabai kam net mintis sautu cia musu pasieskoti, net jei ir labai prireiktu
Dabar jau truputi ramiau nei pirmomis dienomis. Jau zino kur kokie kabinetai randasi. Po kelis kart mate visus mokytojus. Ivertino

pas ka reiks mokytis, o pas ka galima bus durniu pavolioti
Siaip atrodo lyg ir nieko. Po truputi apsipranta. Kadangi siuo laikotarpiu buvo ir vis dar yra paidejes jautrumas (irzlesne, prastai miega, sunku uzmigti, kartai pravirksta "ant lygios vietos"), tai vakarais pasitelkiam i pagalba zolinius preparatus.
Kas mane labiausiai gasdina, tai neadekvatus kuprines svoris. Susidejus vienos dienos pamokoms reikalingus vadovelius, pratybas, sasiuvinius , net man suaugusiam yra ka nest. mazai neatrodo.
Labai apsidziaugiau, kad bent jau kol kas pratybu mokykla reikalauja minimaliai (anglu ir gamtos pazinimas).
Tam kartui atrodo tiek