QUOTE(nikata @ 2006 11 06, 21:59)
tikrai stiprios esat, jei galit visus siuos faktus lengvai aplinkiniams pateikti. as niekaip negaliu. jau mamai vos ne vos pasakiau, bet ir tai ne is karto ( nes is karto kaltinimai prasidejo - tipo, kam KT gerei, gal butu dabar iseje - o man KT kaip tik privaloma, nes as policistuke). net su sese apie tai negaliu pasikalbet, o apie anyta net nesneku... ir tai nenormali atrodau....
Ne, Nikata, ne nenormali. Ir ne silpna. Tiesiog ir aplinka skiriasi. Visiškai suprantama, kad jeigu sulauki kaltinimų, užsidarai. Mes šioj temoj nežmoniškai jautrios, kiekviena neigiama reakcija gali sukelti žlugdančias pasekmes. Labai baisu man, kai mama tokioj situacijoj kaltinimus pažeria. Kitoj temoj rašiau, maniškė manęs susilaukė po 4 metų (tais laikais juk nebuvo tokių technologijų), po sunkios operacijos, aš vienturtė, daugiau nebepavyko. TAi visiškai kitaip, supranta, pergyvena, tik..kartais per daug. Jai gal pačiai jos skausmas sugrįžta, nes matau, kad jai kartais taip blogai dėl manęs, kad man tenka netgi slėpti savo emocijas šiek tiek, pasirodyti, kad aš stipri ir kad viskas bus gerai.
O dėl tolimesnių žmonių.. Duodu suprasti (labai labai netiesiogiai), kad jie neturi supratimo ir patirties, jei nesupranta ar smerkia, ir iš viso neleidžiu labai įsifilosofuoti, pasakau, kad aš taip jaučiuosi, man taip yra, man to reikia ir kitaip nebus. Ir žinau, kad kai pasiseks, būsiu labai laiminga mamytė, nes mokėsiu tai vertinti labiau negu jie. Vat.
Čia mane šiandien Vilma ir Svajukė taip paveikė