QUOTE(jolma @ 2006 05 01, 22:40)
Mes vedę jau bus 8m., tai dabar jau niekas iš giminių neklausinėja. Ir darbe visiems kaip ir aišku, jaučiu supratimą ir paramą iš daugelio.
Bet kai artimieji skaudina, tai čia jau baisu. Nežinau, aš tai išrėkčiau, išviduriuočiau viską ką apie tokius beširdžius žmones galvoju, gal tada iki minkštų smegenėlių prieitų?
Man tai patiko prieš metus laiko kažkurios mintis čia forume, kad gandrai pasiklydo, tai aš vienai tetai taip ir atsakiau, kai ji paklausė, kur mano vaikučiai. Ir ką, sako ji, nieko, tai juos per prievartą pagaut reikia
Mes ir panasiai vede, bet yra tokiu besmegeniu....matyt pas juos smegenys per minkstos tikrai. Bet as niekaip negaliu su tuo susitaikyti, ir viltys dingsta.
Nenoriu eiti lankyti kudikiu, matyti nesciuju...Bet kai paskaitau, kad ne man vienai taip yra, tai nors tiek nusiraminu.
Papildyta:
QUOTE(elijete @ 2006 04 27, 18:14)
man net bjauru klausytis, nejau yra taip mastanciu zmoniu
Nesuprantu kodel tam sumautam gyvenime turi viskas atvirksciai buti, kas nori neturi, kas nenori, tiem padeda turet visos auksciausios jegos
Pritariu, as ir girdziu kaip viena pazystama man guodziasi, kiek isvalymu turejo...
Kad vyras kaltas...O, kad as neturiu, tai irgi vyras kaltas, tai kur teisybe?