Moteris, neapgaudinėkite kitų, o tuo pačiu ir saves išsisukinėdamos su atsakymais į tuos durnus klausimus ,,kada gi pagaliau turėsit vaikų?" Laukiau savo leliuko 11 metų, taigi teko prisiklausyti tų klausimų tiek ir tiek. Kol išsisukinėjau su atsakymu tai dūšią skaudėjo ir verkti norėjosi po kiekvieno lyg ir būtų pasiaiškinimo dėl vaikų neturėjimo. O paskui abu su vyru pradėjome kalbėti garsiai apie tai, kad mes negalime turėti vaikų, kad gydomės, stengiamės ir tikrai mums palengvėjo, lyg koks akmuo nusirito. Ir buvom labai nustebę kai tolima giminaitė pasisiūlė padėti finansiškai jeigu reikės IVF. Netylėkit, kalbėkit apie savo problemas, tikrai jums pačioms palengvės
Man kartais norisi pasakyti - "Eikit pyp..pyp..pyp ir nekiškite savo nosies kur nereikia"
Bet dar nei vienam nepasakiau.
Bet dar nei vienam nepasakiau.
Oi merginos, kiek jus man stiprybes suteikiat. As manau ir mums su vyru atejo laikas aiškinti visiems kodel mes neturim vaikų, ir užkniso kiekvieną kartą nuvažiavus pas gimines aiškintis kodėl? kada? kas yra? Ir mama, ir anyta tyli, bet žinau, kad abi beprotiškai nori anūkų, bijojau, nenorėjau, negalėjau sakyti, bet kada nors reiks... Turėsim ir mes, tikiu ir laukiu.
Laikykimės visos, laukime
Laikykimės visos, laukime
Kai manęs klausia, kada turėsite antrą, arba sako, kad Mantui reikia sesutės ar broliuko, aš sakau, kad Dievas neduoda. Daugiau klausimų kažkaip niekam nekyla.
Dauguma pažįstamų, turinčių vieną vaiką, dažniausiai sako, kad pinigų antram nėra. Tai aš taip ir nesuprantu ar negali, ar nenori turėt. Ar lengviau visiems aiškint, kad nėra iš ko vaikus išlaikyt?
O man dar iki šiol stebuklas, kad aš pirmo susilaukiau.
Dauguma pažįstamų, turinčių vieną vaiką, dažniausiai sako, kad pinigų antram nėra. Tai aš taip ir nesuprantu ar negali, ar nenori turėt. Ar lengviau visiems aiškint, kad nėra iš ko vaikus išlaikyt?
O man dar iki šiol stebuklas, kad aš pirmo susilaukiau.
Iš tikrųjų, tai ir mes po truputį prasitariame draugas ir pažįstamiems. Tiesą pasakius, pasipasakojus daug lengviau.
QUOTE(_deima_ @ 2005 10 05, 14:02)
Sutinku, kad pasakius tiesą, kad negali susilaukti 
daugiau nebeklausia kadagi gi jūs turėsit vaiką, ir dėl to pasidaro lengviau, bet dar atsiranda tokių neišmanėlių, kuriems labai svarbu kuris iš jūsų negali turėti, tada jau norisi 
ar jūs nesusiduriat su tokiais ?
daugiau nebeklausia kadagi gi jūs turėsit vaiką, ir dėl to pasidaro lengviau, bet dar atsiranda tokių neišmanėlių, kuriems labai svarbu kuris iš jūsų negali turėti, tada jau norisi ar jūs nesusiduriat su tokiais ?Dar tokių neatsirado, jei atsirastų, sakyčiau, kad abu. Nes iš tikrųjų, kas žino, gal su kitu/kita ir susilauktum, bet nepabandysi gi.
Ir aš visiems sakau, kad abu.
QUOTE(_deima_ @ 2005 10 05, 14:02)
Sutinku, kad pasakius tiesą, kad negali susilaukti daugiau nebeklausia kadagi gi jūs turėsit vaiką, ir dėl to pasidaro lengviau, bet dar atsiranda tokių neišmanėlių, kuriems labai svarbu kuris iš jūsų negali turėti, tada jau norisi ar jūs nesusiduriat su tokiais ?
daugiau nebeklausia kadagi gi jūs turėsit vaiką, ir dėl to pasidaro lengviau, bet dar atsiranda tokių neišmanėlių, kuriems labai svarbu kuris iš jūsų negali turėti, tada jau norisi ar jūs nesusiduriat su tokiais ?o manes vistiek klausinėja, kad ir tiesą žino, tik klausimai būna: "gal jau??, ką veikiat ta linkme"??ir neišsivaizduoju kaip galima neklausti jei rūpi, bet viena draugė mane žiauriai atakuoja,kada, kada, kada, ką darot, kodėl nedarot ir tt
Visada turi atsirasti tokių - kuriem baisiai jau įdomios kitų žmonių problemos, aš niekada nesugalvoju klausti kada, kodėl, gal todėl kad pačiai tie klausimai jau užknisę juodai. Suprantu kai paklausia vieną kartą .... bet kai klausia jau kokį 5 ... Net po to kai įsivaikinome, jau atrodo turėtų būti pakankamai aišku dėl mūsų problemų, o atsiranda tokių kur klausia, ar vis dėlto nenorėtum ir savo turėti? 
nu tai ką daugiau kalbėti... ir to klausia ne kokie atsitiktiniai o pakankamai artimi žmonės 
nu tai ką daugiau kalbėti... ir to klausia ne kokie atsitiktiniai o pakankamai artimi žmonės
QUOTE(_deima_ @ 2005 10 05, 19:20)
Visada turi atsirasti tokių - kuriem baisiai jau įdomios kitų žmonių problemos, aš niekada nesugalvoju klausti kada, kodėl, gal todėl kad pačiai tie klausimai jau užknisę juodai. Suprantu kai paklausia vieną kartą .... bet kai klausia jau kokį 5 ... Net po to kai įsivaikinome, jau atrodo turėtų būti pakankamai aišku dėl mūsų problemų, o atsiranda tokių kur klausia, ar vis dėlto nenorėtum ir savo turėti? nu tai ką daugiau kalbėti... ir to klausia ne kokie atsitiktiniai o pakankamai artimi žmonės
nu tai ką daugiau kalbėti... ir to klausia ne kokie atsitiktiniai o pakankamai artimi žmonės skaudu, kad tai klausinėja, bet manau, kad jie tikrai nesupranta kaip mums skaudu ir tikrai dažniausiai nenori įžeisti
būtų labai įdomu jei papasakotum savo įsivaikinimo ,,istoriją". Kokio amžiaus vaikelį, kur, kokiom sąlygom. ačiū
Man irgi nemalonu, kaip mama ir darbe vis klausia, nu kaip, ar buvai pas gydytoją, kaip tavo reikalai, ką sakė??? Pavargstu tiesiog nuo to klausinėjimo..
