o si savaitgali tai isvis suvarciau tokia sneka kad visi suprato jog mano vyras nori vaiku o as ne 
netycia kazkaip gavosi, dabar visi galvoja "ot fifa, nagus turbut bijo nusilauzt pampersus bekeisdama" 
as tai visada sakau kada Dievas duos o si savaitgali tai isvis suvarciau tokia sneka kad visi suprato jog mano vyras nori vaiku o as ne netycia kazkaip gavosi, dabar visi galvoja "ot fifa, nagus turbut bijo nusilauzt pampersus bekeisdama"
o si savaitgali tai isvis suvarciau tokia sneka kad visi suprato jog mano vyras nori vaiku o as ne netycia kazkaip gavosi, dabar visi galvoja "ot fifa, nagus turbut bijo nusilauzt pampersus bekeisdama" 
manes vakar sioklausimo paklause, bet vos ne kaip priekaisto, ir.....tiesiog tylejau akis i zeme ibedus ir nesugebejau ne zodzio pralementi - nzn kodel...tuomet tik norejosi zliumbti
Kadangi vaikelio susilaukėm po 11 vedybinio gyvenimo metų, tai klausimų kada turėsit vaiką teko išgirsti daug ir dažnai. Klausinėjo pirmus 3-4 metus, po to žmonėm matyt nusibodo ir paliko ramybėje. Bet tie klausinėjimo metai buvo šlykštūs, kai tau skauda, o per kokį pobūvį kažkas meta repliką apie tai, kad mes niekaip nepasigaminam vaikučio ir visa užstalė kikena, kikeni ir tu nors viduje sielą lyg katės nagais drąskytų. Po to išmokau nebekreipti dėmesio, tiesiog apsimesdavau kad negirdžiu, o kartais tiesiai šviesiai pasakydavau, o koks tamstos reikalas. Aišku būdavau apkalbėta tetulių už nemandagumą. Iš tikrųjų žmonės žiaurūs ir negalinčią susilaukti vaikelio porą išskiria iš visuomenės kaip kažkokią neatitinkančią standartų ir netgi nesistengia suprasti to ką tu jauti, tiesiog dudoda suprasti, kad tu ne toks kaip dauguma. Metams bėgant žmogus užsigrūdini ir tada jau ne taip skauda. Kantrybės, sielos ramybės ir tikėjimo stebuklais visoms. 
Viskas priklauso nuo to kaip tu dėl to jautėsi
Aš kadangi ilgus metus (kol nesužinojau apie IVF) maniau kad vaikų negalėsiu turėt, tai buvau su to susitaikius ir išgirdus tokį klausimą širdies visai neskaudėjo, dėl to labai ramiai atsakydavau: "tikriausiai niekada". Kadangi tai sakiau labai ramiai, beveik niekam neateidavo į galvą paklaust "kodėl", nes pateikdavau tai kaip faktą. Jei tu sakai "man 30 metų" niekas gi neklausia "kodėl", faktas ir tiek.
Aš kadangi ilgus metus (kol nesužinojau apie IVF) maniau kad vaikų negalėsiu turėt, tai buvau su to susitaikius ir išgirdus tokį klausimą širdies visai neskaudėjo, dėl to labai ramiai atsakydavau: "tikriausiai niekada". Kadangi tai sakiau labai ramiai, beveik niekam neateidavo į galvą paklaust "kodėl", nes pateikdavau tai kaip faktą. Jei tu sakai "man 30 metų" niekas gi neklausia "kodėl", faktas ir tiek.
Jau tris metus bandau atlaikyti si klausima, dabar jau turiu atsakyma, po kurio daugiau klausimu niekas nebeuzdavineja: "Jeigu butu parduotuveje, ko gero jau kokius tris tureciau"... O jeigu kam norisi svelniau: "Bus, kai Dievas to panores".
Jau tris metus bandau atlaikyti si klausima, dabar jau turiu atsakyma, po kurio daugiau klausimu niekas nebeuzdavineja: "Jeigu butu parduotuveje, ko gero jau kokius tris tureciau"... O jeigu kam norisi svelniau: "Bus, kai Dievas to panores".
Hmm, as sakau tiesa. Tiesa tas mano stazas juokingas. Bet paskutiniu metu kazkodel daznai klausinet eme rupuzes visi aplinkui 
.
Siaip manau atvirumas, ir neslepimas yra dalis terapijos, susitaikymo, gal net savotisko vidinio isgyjimo.
Tik sakyciau, kartais nemaloniau pasijunta tie kuriems as tai pasakau, nei as pati.
.Siaip manau atvirumas, ir neslepimas yra dalis terapijos, susitaikymo, gal net savotisko vidinio isgyjimo.
Tik sakyciau, kartais nemaloniau pasijunta tie kuriems as tai pasakau, nei as pati.
O man atrodo, kad nieko tie žmonės ne žiaurūs ir apskritai niekam per daug čia ir nerūpi turim mes tų vaikų ar ne...ir tas įsivaizdavimas, kad visi aplinkui tik ir galvoja kaip čia mūsų paklausti apie vaikus yra liguistas susireikšminimas...Gal dauguma tik nemoka surasti kitos pokalbio temos, kai kuriems kaip tik gal atrodo, kad tokiu būdu dėmesį parodo...aš manau, kad tai labiau mūsų sąmonės bėda nei aplinkinių...stengiuosi apie žmones galvoti gerai, todėl nė karto nėra kilusi mintis, kad apie vaikus manęs klausia norėdami pasijuokti ar įskaudinti....
O mane tai mano mama tarkuoja.
ir taip daznai, kad jau
norisi. Keista, kai zmonems tai atrodo savaime suprantamas dalykas: nori - turi.
ir taip daznai, kad jau
norisi. Keista, kai zmonems tai atrodo savaime suprantamas dalykas: nori - turi.
Daiva, as tai nemanau irgi, kad jie klausia is noro iskaudint, bet tiesiog taip gaunas, kad paliecia jautria vieta ir vsio, ne specialiai, is nezinojimo.
Mamytesirdele, o tu mamai pasakei, kad bedu turi?
Mamytesirdele, o tu mamai pasakei, kad bedu turi?
QUOTE(ametista @ 2005 09 12, 14:42)
ji zino, kad turime bedu. bet pagal ja - nera nieko neimanomo
