Gražūs žodžiai... - Puslapis 4 - Sveikinimai

Sveika, nežinau ar tiks, bet mes močiutei 80-mečio proga užrašėm. Sėkmės
Ne visada jauti, kokia brangi yra viena minutė.
Ne visad suvoki, kokia gelmė – žmogus.
Ir išgirsti širdim, kas per giesmė gyvenimas...
O jis kaip vėjas toks nepastovus.
Į giedrą eisi – žaibas pasitiks.
O gal patsai visų didžiausias džiaugsmas...
Tu nežinai.
Žinai tik tiek, kad vieną jį turi.
Žinai tik tiek, kad vieno tau ir reikia,
Nes dešimčiai gyvenimų tikrai nebūt jėgų.
Svarbu, kad siela liktų ta pati,
Svarbu, kad būtų jų džiaugsmingų švenčių,
Tarp nuostabių tikrai gražių žmonių!
Juk sakoma:
„Gyvenimas – ne dienos tos kurios praėjo,
O tos, kurios paliko atminty.“

Kaip greit prabėgo laikas, mes užaugom.
Jau ryt į pamokas pakvies skardus varpelis.
Atrodo, dar tik vakar drugelius po pievą gaudėm,
o ryt – mokyklon jau nuves tiesus takelis.

Tačiau mes jūsų niekad neužmiršim,
gerumo jūsų, meilės, rūpesčio ir patirtų vargų
mūs širdyse jūs tokios amžiams ir išliksit
vis tokios pačios jaunos, gražios, apsupty vaikų.

Mes jau išeinam, bet tikiuos kada sugrįšim,
tik jau savais vaikais už rankų patys vedini,
tada ir vėl visi kartu mielai mes susitiksim,
lyg būtume senų gerų draugų būry.

Jums palinkėti norim iš visos širdies,
gyvenimas lai vien tik laimę, džiaugsmą neša.
Tebūna Jūsų metai visad kupini vilties...

********************************************************************
Nesibelsk į duris.
Tie laikai nebegrįš.
Tik girdėsis aidai,
Klasė, juokas, draugai...
********************************************************************
Tegul būna keliai Tavo šviesūs,
Neišblunka pasaulio viltis.
Būk žvali - (us), tiesi - (us), ir laiminga - (as).
Nes ant tavo pečių - ateitis.
********************************************************************
Alyvoms vystant teks palikti klasę,
Kurioj praleidai daug puikių dienų.
Gal būt sustosi ir susimąsčius?
"Nejaugi amžinai aš išeinu ? "
********************************************************************
Ar meni, kai mokyklon nedrąsiai
Nešei pirmąją puokštę gėlių, o dabar
Jau į senąją klasę
Nieks Tavęs nepašauks varpeliu...
********************************************************************
Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų
Paskutinį kartą klasėn žengdama
Ir matysi veidus, artimus ir mielus
Bet nebegrįš jau niekad mokinio dalia.
********************************************************************
Bus daug dienų bežydinčių alyvom
Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm.
Bet ar bebus jaunystė rymanti prie knygų
Bet ar bebus toks juokas kaip šiandien.
********************************************************************
Būna lygiai ir gera, ir liūdna –
vien dėl to, kad buvai ir grįžai,
kad kažkur ant gyvenimo dugno
lieka vaikiški mūs parašai...
/A. Maldonis/
********************************************************************
Eisit jau girdi ?
Klasės užsidaro. Paskutinį kartą paklausyk
Toks labai pažystamas ir gera
Tų senųjų naktų skambesys
Eisiu jau žali klevai pasvirę
Pakuždės prie vartų paslapčia
Čia pirma svajojome mes gimę,
Ir vieškeliai prasideda nuo čia.
********************************************************************
Ir eglės vėl šlamės čia prie mokyklos
O jų šešėliai dengs praėjusius metus
Bus pamokos, skambės skambutis,
Tik mūsų čia jau nebebus.
********************************************************************
Iš nerimo žiedai ant stalo rausta,
Nerimsta žvilgsniai lūkesčio pilni,
Tarytumei ir gėlės jaustų,
Jog šiandien iš mokyklos išeini.
********************************************************************
Išeinam... Kiekvieno kelias skirtingas
Paliekam viską.
Ir kas gražu ir kas nemiela.
Paliekam tai, ko pasiimt negalim
Vaikystę, kliedesį, draugus.
Visi gerai mes žinom,
Jog antro kelio atgalios nebus.
********************************************************************
Išplaukia jūromis laivai,
Išplaukia ir sugrįžta.
Bet niekad, niekada negrįš
Išdykėlė vaikystė.
********************************************************************
Ji – pirmoji Mokytoja – stovi mano sąmonėje kaip pirmutinė raidė raidyne, kaip didžioji A. Visuomet džiaugiuosi, kaip sunkią gyvenimo minutę galiu nusitverti to tvirto A skersinio.
********************************************************************
Kaip pavasarį tirpstantis sniegas,
Kaip negrįžtantis aidas dainos...
Taip tos klasėj praleistosios dienos
Nebegrįš, nebegrįš niekados.
********************************************************************
Kiek daug gražių pavasarių
prabėgo čia kartu –
O gal ne vieną ašarą
Nuo skruosto šluostei Tu?
********************************************************************
Kuo greičiau svajojom būt suaugę,
Skubom išsiskirt su mokykla.
Tik retai kada mes pagalvojam,
Kad negrįš prabėgę dienos niekada.
********************************************************************
Linksma suspausi gavus atestatą...
Paliksi klasę, suolus, kur vargai
Išeisi ten, į gyvenimą, kur stato,
Bet vėl paklausi kur draugai.
Draugai... Jau jie bus išblaškyti.
O klasė?... Klasė... jau kitų.
Atmink šie žodžiai bus rašyti
vienos iš buvusių draugų.
********************************************************************
Mes einame savo keliu,
Gal kartais sunkiau, gal lengviau.
Todėl nesakyk – negaliu,
Todėl nesakyk – pavargau.
/Just. Marcinkevičius/
********************************************************************
Mes išeisim visi, tyliai duris užversim.
Gal ištarsim "sudie" paskutinį, nebegrįšim daugiau.
Vėjas plaukus taršys.
Jie užneš tuos takus, kur išmynėm.
Ir skambutis skardus, mus nešauks kas diena
Mes išskrisim, kaip paukščiai, išmokę skraidyti.
Gal sugrįšim dar čia, į klases tas tuščias
Bet sugrįžę svečiais pasijusim...
********************************************************************
Nepamirški draugų Tu ir klasės
Prisiminki mokyklos takus,
Niekur nieko gražesnio nerasi
Už mokyklinius savo metus.
********************************************************************
Noris šaukti, noris paukščiu skristi
Noris virsti vėju ir daina.
Netiesa, kad baigiasi jaunystė
Amžina ji
Girdit? Amžina.
/J. Strielkūnas/
********************************************************************
O klasėje atrodys taip, kaip buvę
Senų suolų eilė, juoda lenta.
Ir sakinys lyg užrašytas vakar
Su ta pačia gramatine klaida.
********************************************************************
Prabėgs jaunystė, nuskambės juokas
Mėlynos žibutės vėl žydės ir vys.
Tik vaikystės dienos, klasėje praleistos,
Ir linksma jaunystė niekad nesugrįš.
********************************************************************
Rytais neskambės jau
Mokyklos skambutis
Staiga nutrūks mums ši gija.
Paklydę mes kaip rudeniniai
paukščiai. Kažin kur laimę
rasim savo kelyje.
********************************************************************
Tegul mokyklos rūpestį ir valią,
Kaip saulę sugeria širdis,
Nes čia pradžia didžiulio Tavo kelio
Jėga – kuri gyvenimą statys.
********************************************************************
Vėl mėnulio žiedadulkėm snigo ūkanotoj gegužio nakty.
Šįryt visos kasdieniškos knygos Ir visi užrašai užverti.
Nežinau paskutinio skambučio, gal jūs Laukėt be galo seniai,
o gal metai jums buvo trumpučiai Kaip keli paprasti sakiniai.
Bet štai surasti gyvenime vietą, Sunkiau pasirodo, nei lygtį išspręst
Nėra užrašuos panašių variantų, taisyklių pritaikyti čia negali.
Bet aidi skambutis... Ir moko gyventi!
********************************************************************
Kai paskutiniai žingsniai nuaidės mokykloj, kai paskutinį kartą trinktelsi duris, sustok ir pagalvok. Kiek ašarų ir skausmo, kiek džiaugsmo, sielvarto kartaus, kurį tu vadinai nelaime, kiek šypsnių palikai mokykloj? Sustok ir pagalvok! Vaikystės skambų juoką gal suole pamiršai? Gal meilę pirmutinę, po truputį čia išbarstei? O gal nepasakei "atleiski" tam, kuriam nusikaltai? Dar paklausyk skambučio paskutinio aido, nešauks į klasę jis daugiau. Dar pagyvenk šviesiais prisiminimais, paskui gyveniman keliauk. Ir nesakyk "sunku", net jei suklysi, net jei mokykloj negirdėta apie tai... Gyveniman neskambina skambučiai, gyventi šaukia gaudžiantys varpai.
********************************************************************Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų,
Savo mokslo metų ir senų draugų,
Kurie tartum mintys šiandien išsisklaido,
Nors širdy ir daros neapsakomai sunku...

APIE VAIKUS

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis