Gražūs žodžiai...

Tai daug daug rožių žiedų, daug linksmų valandų,
Daug daug saulės šviesos ir daug laimės saldžios.
Tai, kad pinigai byrėtų ir sėkmė lydėtų,
Kad draugai neišduotų, o priešai pavydėtų...

Tebūna tau giedra ir linksma.
Sėkmė te katučių tau ploja.
O kelią į laimę ne rožėm,
Ne plytom, o vien tiktai meile iškloja...

Te aušta gražus ir linksmas Tavo gimtadienio rytas,
tebūna tavo kelias žiedais nubarstytas...
Tegul niekas pasauly nekankina,
Vien gėlių žiedais tavo širdį ramina...

Nors aš ne gėlės ir ne dovana,
Bet aš žinutė iš širdies siųsta.
Gimiau iš noro apkabint tave,
Pasveikint su gimtadienio švente.
Dalink džiaugsmą, pildyk svajones, tapk stebuklu
Būk laiminga (-as)...

Kiekvienam gimusiam angelui
Dievas užrašo:
ant delno - laimę,
ant lūpų palieka Meilę,
širdy - Tikėjimą,
akyse - Viltį.
Lai Tave visada globoja mažas angeliukas...

Per pievą, per lauką, per ošiančią girią
Velykos kaip paukštė giedodama skris
ir visa, kas rudenį mirė, vėl augti,
Žydėti ir džiaugtis atgims...
Su Šv. Velykom!

Velykų bobutei sutruko terbutė,
pabiro ant žemės bobutės margučiai.
Nuo šiol ji vedžiojas dieduką kartu,
kad būt po ranka jai kiaušiniai bent du!

Kad Velykų pyragais kvepėtų namai,
kad linksmybės ir juokas klegėtų ilgai,
kad bičiuliai ir šypsenos būtų šalia
ir kad širdį sušildytų švenčių šviesa.
Su Šv. Velykom!

Tegul gyvenimas būna toks šviesus
Kaip kiaušinio baltymas.
Te saulėtas - kaip kiaušinio trynys.
O sunkumai trapūs kaip kiaušinio lukštas.
Su Šv. Velykom!

Saulė šviečia, gamta bunda -
Tai Velykos atidunda.
Lai jos atneša daug laimės,
Maišą pinigų ir meilės!

Jau Velykos štai atėjo ir margučiai atriedėjo.
Džiaugsmo linki tau geltonas,
meilę žada tau raudonas,
Žalias sako, būk laiminga,
Mėlynas - išlik džiaugsminga!

Turiu ir nelabai rimtų

Močiutė – tai pasakos ilgos,
Raudonos uogelės ant smilgos,
Gėlyčių žiedeliai sužėlę,
Lėlyčių margi drabužėliai.
Močiutė – mamytės mama.
Močiutė – namų šiluma.

----------------------------

Močiutės saulelė

Vilnelė buriuko
Iš pievų žalių...
Močiutė ją suko
Greitu rateliu.

Ir mezgė senolė
Daugybę naktų
Megztuką
Šiltuką
Su tulpių raštu.

Man kužda močiutė:
- Tau bus a ta ta!
Virš tulpių saulutė
Karšta
Įmegzta.

Ar sninga, ar šąla,
Ji šildys, spindės!

Močiutės saulelę
Glaudžiu prie širdies.

/A. Matutis/

---------------------

Močiutė

Sutrūkę jos rankos,
Raukšlėti veidai.
Močiute, močiute,
Maža ar buvai?

Buvau, anūkėle,-
Atsako sena.
Ir ašarą šluosto
Languota skara.

/V. Bagdonas/


---------------------

Apie močiutes
Kiek pasaulyje vaikučių,
Tiek juos mylinčių močiučių.
Bet aš štai ką jums sakau -
Jos ne tokios kaip seniau!
Skuba, bėga kaip ir mamos,
Nori būti gražios damos.
Nenešioja jos skarelių,
Ir sijonai iki kelių.
Sušukuoti jų plaukai,
Kartais net ilgi nagai.
Visos jos labai skirtingos,
Bet kažkuo vis ypatingos:
Vienos gydo mums dantukus,
Kitos siūna drabužiukus.
Dar jos rašo mums knygas
Ir linksmiausias daineles.
Jos mokyklose mokina,
Pačios mokytis ketina.
Kartais stato mums namus,
Braižo tiltus ir kelius.
Dar jos dėdėms vadovauja,
Po pasaulį net keliauja…
Taip, pasikeitė močiutės -
Be prijuostės, be skarutės.
Viena liko iš anksčiau -
Myli mus kaip ir seniau.

---------------------------------


Mano senelė kaime gyvena,
Lesina gaidį, krosnį kūrena,
Sėja daržely rūtą ir mėtą,
Kad vasarėlę visą žydėtų.

Už kiemo vartų obelys žydi,
Senelė tarp jų tokia mažytė.
Dryža prijuostė, marga skarelė,
Kaip obelėlė mano senelė.

sveikutes,atleiskit cia gal ne i tema,bet nzn kur rasyt greitai isteku ir man reikia atsisveikinimo zodziu tevam,mamai nesunku rast,bet gal galite parasyt graziu atsisveikinimo zodziu teciui

Aš nesustosiu, nors kelias kiltų
Kalno šlaitu stačiu,
Kol tėvo ranką, gerą ir šiltą,
Dar ant peties jaučiu.
Gera pajusti tvirtą jo delną,
Skruostu priglust prie peties,-
Visas jo kelias buvo prieš kalną,
Bet jis mane dar lydės.
Didelėj rankoj spaudė rankelę,
Vedė prieš kalną kartu,
Jis mane mokė eit sunkų kelią, -
Laimę tik taip suprantu...

- - -

Tu visų pirma buvai žmogus
Besimokantis iš daromų klaidų,
Visų antra - tėvas nuostabus,
Besirūpinantis saugumu vaikų.
Nevisad suprasdavau tave
Ir pritardavau ne visada aš tau,
Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga,
Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau.
Tu sugriaudavai tuščius idealus,
Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu.
Tu visų pirma buvai žmogus,
Besimokantis iš daromų klaidų.

- - -

Štai ir aš, tėveli, ta pati tava maža dukrytė,
Šiandien jau užaugus ir pasidabinus nuometu baltu.
Išeinu savų gyvenimo takelių minti
Su kitu svajonių kurti išeinu.

Kai buvau visai maža mergytė
Glausdavausi tiktai prie tavų stiprių pečių
Ir tikėjau, kad tik tu gali ligas manas nuvyti,
Išvaduoti nuo blogų, niūrų minčių.

Pameni, tėveli, mokei slidinėti
Ir dar daug žaidimų įvairių?
Kaip sekei man pasakas prieš miegą,
Ragindamas nebijoti raganų, piktų baubų?

Leisk, tėveli, tau be galo padėkoti,
Leisk darsyk apglėbti, pasakyti, kaip myliu
Ir žinoki, liksiu amžiams aš tava maža dukrytė
Nors baltai pasidabinus iš namų šiandieną išeinu.

- - -

Plaukuose jau sužvilgo sidabras,
Bet tai nieko - gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsniu paliesti
Dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu tau dėkoti:
Ir už meilę, kurią man davei,
Ir už tai, kad išmokei šypsotis,
Ir už tai, kad beslystant laikei.
Galiu prie kojų tavų atsiklaupti,
Tavo ranką laikyti delne,
Tiktai viena, Tėveli, manęs neišmokei -
Kaip dėkoti nežinome Tau.

Laba diena, gal kas turite kokiuas idomesnius zodzius, kuriuos noriu uzrasyti ir paskayti gal net savo maytei 50 metu jubiliejaus proga?

Dar patikėkit gražiu gyvenimu,
Dar patikėkit šviesiom dienom.
Nors jų daugybė nusruveno
Kaip upės srautas tolumon.
Dar reikia ištvermės ir ryžto,
Dar reikia atrast kelių,
Kurie į praeitį negrįžtų,
O vis ieškot šviesių dienų.
Daug ąžuolų tvirtybės, nevystančių žiedų,
Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų,
Ta meilė, kur išsaugojai ir mums išdalinai,
Priimk iš mūsų rankų. Tau lenkiamės žemai.

labai reikia posmelio apie pirmus vaiko zingsnius. gal zinote kiki trumpa eilerastuka?

Mažos kojelės, pirmas žingsnelis,
tip tapu tapu į didelį kelią....

sveikos mamytes man reikia pagalbos dukryte baigineja 4 klase,tad norisi aukletoja nustebinti graziu atsisviekimo posmeliu. bet kazkaip nerandu.gal galit padeti is anksto dekoju

sveikutės,
reikėtų sveikinimo sesės anytai 60 proga
dėkoju

Nueitas kelias..ilgas ir grazus..
vaikai supuoti...uzauginti,
gyvenimas uzgrudina visus,
ir nieks negali jusu ibauginti...
Nusvytus saulei..sodams zydint,
iskelkit galva-eikit tiesiai..
vaikams,anukams lydint,
gyvenkite ilgai ilgai ir sviesiai..........

Ketverių metu žingsniai nutilo už durų,
Tyliai sėdime suole, rimties paliesti,
Išgaravo šėliojimas, juokas pritilo:
- Kas nutiko? - paklausė kreida nedrąsi.
Ach, sena baltanose, vaikystės bičiule,
Jau nebetelpam suole, išaugom kėdes.
Jau kvailiot šioje klasėje laiko neliko,
Kitąmet čia sėdės pirmokėliai, o mes
Tik svečiais beužklysim, suradę minutę.
Vis toliau ir toliau nuo vaikystės šalies –
Štai todėl šiandien mes truputėlį nuliūdę,
Lik sveika, mano klase pirmoji. Sudie.

/Ilona Urbonavičiūtė – Bumblauskienė