Gražūs žodžiai...

Dvi širdys kaip viena lai plaka,
Tenedreba audroj ir vėjy,
Suraskite į laimę taką, -
Drauge žygiuodami, Jaunieji!

Ateina toks laikas - lakštingaloms suokti,
Žiedams ir jausmams sužydėti.
Ateina toks metas - mylėti ir tuoktis
Ir dviem savo lizdą sudėti.

Tegul ant Jūsų bendro kelio
Žiedai gražiausi pražydės.
O sutuoktuvių pTroga linkim
abiems Jums laimės didelės.

Ženkit saulėtu gyvenimo taku, skinkit pačius gražiausius žiedus, neškit džiaugsmą ir laimę vienas kitam, kartu kovokit prieš skausmą ir nesėkmes, ir būkit neišskiriami jūs amžinai.

Mylėkite, kaip žvaigždės myli naktį,
o dangaus skliaute mėnulio pilnatis.
Mylėkite, nes meilės turi užtekti,
kol plaks krūtinėje širdis.

Mylėkit vienas kitą tyliai,
Be pažadų ir be kalbų,
Mylėkit, kaip paukščiai myli,
Apsvaigę nuo gimtų šilų.

Vestuvių proga norėčiau palinkėti, kad niekada negestų meilės ir laimės liepsna, kad džiaugsmas lydėtų visuose bendro gyvenimo keliuose.

Jau likimas Jums žiedus sumainė, Jau prisiekta mylėt amžinai. Tegul būna graži Jūsų meilė, Tegul gimsta Jums gražūs vaikai. Tad dalinkitės Judu vargais, Ir laimės mažytę dalelę. Viską, viską dabar jau perpus, Visą ilgą gyvenimo kelią.

Kai eisit, eikit tik kartu per žemę Siaurais takeliais eikit kur šviesiau Apsaugokit viens kitą nuo audrų ir vėjų Lašelį laimės gerkite pusiau.
Dvi širdys kaip viena lai plaka, Te nedreba audroj ir vėjy. Suraskite į laimę taką, - Drauge žygiuodami, Jaunieji !
Vestuvių proga norėčiau palinkėti, kad niekada negestų meilės ir laimės liepsna, kad džiaugsmas lydėtų visuose bendro gyvenimo keliuose.

Turiu tik tokius

Nuskambes paskutinis skambutis,
Klasej juokas aides dar ilgai,
Tik prie kelio palinkus ramune
Tau snibzdes: "Nebegris jau draugai"


Gyvenimas - ne pasaka,
Jo vingiai klaidūs.
Į šaltą, sūrią ašarą
Pavirtę klaidos
Nubyra skruostais,
O šviesa vėl kviečia eiti
Ir tiktai pats gali išmokt
Kliūtis apeiti,
Ir tiktai pats gali surast
Tiesiausią kelią,
O mums belieka palinkėt
Sėkmės ir valios

Greit ir mes išeisim, kaip kiti išeina,
Paskutinis varpas ilgesio aidės.
Ir kiekvienas į kelionę imsim dainą
Ir skliaute ieškosim tik savos žvaigždės.

Ar meni kaip mokyklon nedrąsiai
Nešiai pirmąją puokštę gėlių
O dabar jau į mylimą klasę
Nieks nekvies tavęs varpeliu

Kuo greičiau mokyklą baigt norėjom,
Negalvojom vakar mes visi,
Kad iš klasės amžinai išėjom
Ir vaikystė jau negrįš šviesi.
Nejaugi, nejaugi mes negrįšim
Neskambės mūsų juokas, daina...
Tai kodėl gi pavasarį paukščiai sugrįžta
Nejaugi jų kitokia dalia!

Tu paklausyk skambučio paskutinio aido -
Nekvies į klasę jis daugiau...
Ir ašarą nuo skruosto nusibrauki,
Šviesiais atsiminimais pasidžiauki
Paskui - gyveniman keliauki...

Jūs būsit žmonės – ramūs, nepastovūs,
Ir neišvengsit žmogiškų klaidų.
Jūs plauksite prieš srovę, tik prieš srovę
Su uždegančiu laimės šokimu,
Su viltimis, su džiugesiu, svajonėm,
Su meile ir troškimais dideliais.
Jūs žmonės, jūs nuo šiandien žmonės..
O ar žinote, ką reiškia būti žmonėmis?

Klases uždarome.. Koridoriuos nutyla
Tiek daug pavasarių lydėjęs šurmulys
Kažko netekome, kažką praradome
Užverdami tiek varstytas duris.
Į ievų tylumą langai atsiveria
Pro juos mes matome pasaulį…
Prisėdame. Patylime. Ir kylame..
Į žemę, žolę, lietų, saulę..

Prirašėm sąsiuvinius,
Perskaitėm knygas,
Vaikystės juoką barstėme prie klasės slenksčio,
Vienas kitam pažvelgę į akis
Neišsakytų žodžių išsigandom.
Ir virpa pirštai nejučia
Kai atsisveikinimui ranką spaudžiam.
Tik ašara, kaip neklusni našta,
Suspindusi beviltiškai išnyko..
Ar girdite? Pasibaigė diena,
Nuplukdžiusi metus kaip Joninių vainiką

Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų,
Savo mokslo metų ir senų draugų,
Kurie tartum mintys šiandien išsisklaido,
Nors širdy ir daros neapsakomai sunku ..

Nepamirški draugų Tu ir klasės
Prisiminki mokyklos takus,
Niekur nieko gražesnio nerasi
Už mokyklinius savo metus.

Mes išeisim visi, tyliai duris užversim.
Gal ištarsim "sudie" paskutinį, nebegrįšim daugiau.
Vėjas plaukus taršys.
Jie užneš tuos takus, kur išmynėm.
Ir skambutis skardus, mus nešauks kas diena
Mes išskrisim, kaip paukščiai, išmokę skraidyti.
Gal sugrįšim dar čia, į klases tas tuščias
Bet sugrįžę svečiais pasijusim...

Vilija Aleknaitė

Šičia mūsų namai –
geros rankos
ir sena išmintim
lūpos šiltos.
Lyg paukščiukai vaikai
klasėn renkas,
ir kiekvieno širdin –
Saulės tiltas.
Tyliai ištariam
pirmą kartą:
- „Mokykla...mokykla...“

Jau paukščiukai
sparnus mėgina.
Dar diena, kieta –
ir išties.
Tau ir vėlei akis drėkina
džiaugsmo ašara –
ak, išties,
kažkodėl visados
graudu,
kai paukščiukai
lizdus palieka.

Sveikutės,
man labai reik koko gražaus eilėraščio, konkursui. Kokiu 2-3 stulpeliu, na kad antrokei nebutu sunku išmokti ir kad butu autorius, IŠANKSTO AČIU

ČIA temelė su vaikiškais eilėraštukais, gal ką nors tinkamo rasite

AČIU TAU LABAI

Aciux, mergytes, prisirinkau tiek graziu zodziu ,eiliu, sveikinimu

Sestadieni anytai 50, tai reiktu grazia kalba ar tosta rezti gal turite ka nors grazaus sia iskilminga proga

Kai apsiniaukia sualės spindulys
Kada laukai ir pievos ištuštėja,
Matai,kad metai grimzta vis gilyn,
Ir pajunti, kad puse kelio jau paėjo.

Dar kiek jėgos, kūrybinės minties,
Ir dienos, metai bėga greitai.
Mes linkim iš visos širdies
Su ugnele toliau gyventi.

Nesakome, kad laimė lietūs per kraštus,
Bet linkime, tebus jos tiek kiek reikia.
Sveikatos, džiaugsmo ir sėkmės? Turbūt,
Tai viskas, ko labiausiai žmogui reikia...

* * *

Turėk atsargoj po perlą -
Švelnų žodį,
Kiekvienam prakalbintam
Ir Tave prakalbinusiam.

Turėk atsargoj
Po skaidrų, šiltą šypsnį
Liūdinčiam ir linksmam,
Pažystamam ir nepažystamam.

Turėk visada atsargoj širdy
Tos įstabios šviesos,
Kuri nematomu tvarsčiu priglustų
Prie žaizdų išgydydama jas.

Turėk visko po truputį atsargoj,
Nes nežinia, kada ir kam,
Kada ir kur, gyvenimo kely,
Ko nors prireikti gali.

50 - tąjį kartą rudenio kaskadom,
Žyra lapai, žyra snaigės ant takų.
Daug kelių vingiuotų dar rytojai žada,
Linkim, kad praeit juos Jums nebūt sunku.

Jau nulingavo 50 metų
Pro ilgakasius uosius paupiais,
Gerų, linksmų ir daug laimingų datų
Nusinešė jaunystė praeitin...
Ilgų, laimingų ir džiaugsmingų metų,
Geros sveikatos, nuotaikos žvalios.
Tegul sunkiuos gyvenimo verpetuos
Sėkmė jus visuomet lydės.

Greitai bėga ir žiemos, ir vasaros
Ir pavasariniai vėjai šilti,
O gyvenimas primena pasaką -
Pasiklystume žemės glėby,
O gyvenimas ima lyg duoklę
Mūsų juoką, svajones džiaugsmus.
Ir kaip skolą nemokamai dosniai
Suskaičiuoja, dabina metus.
50-mečio proga sveikina ir laimės linki ...

Nulinguoja ,nuklysta tie metai
Tartum gervės padangėj rudens
Tik širdy ir sieloj jų verpetai
Vis šilta ugnele rusens
Jie primins kiek dainų išdainuota,
Išdalinta širdies šilumos.
Kiek daug dirbta,mylėta,svajota
Tik nuklydęs jų aidas kartos.
Tegul šis jubiliejus švies žėrės,
nuostabia žvaigždele.
Tegul visas gyvenimas liesis
Džiaugsmo,laimės,sveikatos versme...

Kokių gražių minčių čia yra

Sveikutės,
gal kuri nors galite padėti,reiktų kažkokių trumpų žodžių,močiutės jubiliejus -60m ir 9m anūkelis norėtų kažką palinkėti gal žinote kažkokį neilgą palinkėjimą močiutei