Sveikos, gal zinote, kur galeciau rasti auksiniu minciu arba kokiu smagiu aforizmu, pasakymu apie gyvenima? Labai reikia!
labas gal galit padeti man reikia sveikinimu 7 ir 11 metu mergytem
QUOTE(fyka @ 2007 11 22, 19:50)
labas gal galit padeti man reikia sveikinimu 7 ir 11 metu mergytem
Tau siandien gieda angelai
Ir dziugaudami laimes meldzia.
Tau sypsosi visi ziedai
Ir svelnu aromata skleidzia.
Tau gorja vejas uz langu,
O debesys padangej soka.
Tau siandien demesys visu
Mazasis, ........., musu.
Kepa mums mama pyraga
Ant pyrago zvakes dega.
Tetis sako: ziurek, Matai(vardas),
Sitos zvakes-tavo metai.
O tu metu jau burys-
Ant pyrago zvakes trys
Su tortuku ir žvakutėm,
Su degtukais ir lėkštutėm.
Su gėlytėm ir žodeliais
Aplankys tave sveteliai.
Kurie neš daug dovanų
Tiktai tau vienai skirtų
Ar matei, kaip meškutis šį rytą tau šypsojos ir leteną tiesė,
Ar skaitei vėjo laišką rašytą, jis ant lango tau pasaką piešė,
Ar girdėjai, kaip žodžiai šlamėjo: "Su gimimo diena, mielas vaike!
0 žvirbliukas kieme vis čirškėjo: "Čik či riki, tau laimės, tau laimės!
Šiandien tu taip gražiai pasipuošęs, toks svarbus, ypatingas ir rimtas,
Degs žvakelės, su noru užpūsk jas, lai dienelės skubės džiaugsmo pilnos.
Kol šiąnakt saldžiai miegojai, fėjos kepė pyragus,
Jos šiandien su miško paukščiais švęs vaikų gimtadienius.
Džiaugsmo ir šviesos karalius skaitė tavo svajones
Ir įsakė savo galioms jas išpildyti visas.
Angelo balta širdelė tave saugos ir padės,
Tad, užpūsdamas žvakelę, padėkoki jiems visiems.
Neskubėk, neskubėki užaugti,
Taip trumpai leista būti šioj žemėj vaiku.
Šokinėk po balas,dūki,siauski,
Pink gėlių vainikus,riški plaukus lėlių.
Į vaikystę jau niekad negrįši,
Todėl bėk ir statyki svajonių pilis,
O sutemus visad išklausyki,
Ką kalbės prieš sapnelį tavoji širdis.
Tau, vaikeli, dovanojam
mes ramunių pievą,
garbanotą debesėlį
ir švelniausią vėją.
Tavo šypsena tyra
Šviečia mums kaip saulė.
Tu brangiausias mums esi visame pasauly!
gal kas turit kokiu graziu palinkejimu mamytei pagimdziusiai suneli ir tam suneliui ?
QUOTE(nerko @ 2007 12 04, 18:34)
gal kas turit kokiu graziu palinkejimu mamytei pagimdziusiai suneli ir tam suneliui ?
ŠITOJE temoje tikrai ką nors tinkamo rasite
sveiki, Gal kas turit sveikinimu kolegai, bendradarbiui. ar kokia padeka ar palinkelijima..
QUOTE(mamytele @ 2007 12 09, 01:33)
sveiki, Gal kas turit sveikinimu kolegai, bendradarbiui. ar kokia padeka ar palinkelijima..
Gal tiks:
Įauga medžiai šaknimis
Į tvirtą pamatą, į žemę.
Ir laiko šakose
Žvaigždes į saulę.
Įauga žmonės širdimi
Į tvirtą pamatą, į darbą.
Ir įžiebia žvaigždes
Ir milijonų delnuose
Po mažą saulės trupinį.
Visus, kam tenka su Jumis (Tavimi) dirbti ir bendrauti, žavi Jūsų (Tavo)
darbštumas, energija, o širdies šiluma, atidumas ir pagarba kitiems
suteikia pasitikėjimą ir norą dirbti.
Tegul pildosi Jūsų (Tavo) planai ir svajos, te pakanka sveikatos ir
ištvermės ilgiems ilgiems metams.
Tegul ir toliau prasmingo Jūsų (Tavo) gyvenimo žingsnius lydi
sėkmė ir laimė.
**********
sveikos mielosios, ka turite grazaus artejanciu svenciu proga, kai reikia uzrasyti atviruka tevams man didziausia kancia
QUOTE(mrs.ieva @ 2007 12 16, 19:57)
sveikos mielosios, ka turite grazaus artejanciu svenciu proga, kai reikia uzrasyti atviruka tevams man didziausia kancia
žiebkit kibirkštį vilties
Šventų Kalėdų tylią naktį ,
Tegul Naujieji nešykštės
Džiugių akimirkų, geros sveikatos.
Iš vaikystės ateina Kalėdos.
Paplotėlis šienelis, Mama.
Verpia tylą naktis atsisėdus,
Kursto krosny ugnelę žiema.
Tu, ateik mano angele baltas,
Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių.
Kasdienybės pilkos nesugeltas,
Atsistok po vaikystės medžiu.
Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų.
Tik ateik iš Kalėdų nakties.
Iš vaikystės per dangų, per gojų
Įsisupęs į skliautą vilties. SU ŠVENTĖM
Uždekime žvakes ir tyliai prisilieskim,
Prie švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos -
su tyluma susėskim,
ir taip kaskart, kasdien ir visados.
Tesklinda šiluma
ir į kasdienę būtį,
ateidami visi - savi ir svetimi,
uždekime širdy po šventinę žvakutę,
pasidalindami šviesa ir ugnimi.
Tesudūžta metų negerovės
Su trapiu eglutės žaisliuku,
Ir išsipildo Jūsų norai
Bei linkėjimai gerų žmonių.
Lai gerovės, ir laimės Šv. Kalėdos Jums teikia.
Te pildosi viskas, ko tik širdžiai reikia.
Te pražysta Šv. Kalėdų rytą
Stebuklingos snaigės ant langų,
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu...
Nėra geresnio meto kaip Kalėdos,
kad palinkėti Jums sėkmės,
Nėra nuostabesnio laiko kaip Naujieji,
kad suteikti Jums vilties.
Kalėdų pėdom ateis kaip sapnas
Naujieji metai dar vieni,
Tegul jie būna džiaugsmo,
brandžių sumanymų,
Vilties gražiausios kupini.
Lai Šv. Kalėdų ramybę ilgam pasilieka Jūsų namuose,
lai Naujieji, įžengė su dvyliktuoju dūžiu,
tampa gera naujų metų pradžia.
Kūčių vakarą-ramybės sielai,
Kalėdų rytą-džiaugsmo širdžiai,
Naujųjų metų naktį-spindinčios laimės,
visą gyvenimą-Dievo palaimos Jums linki...
Kalėdos stebuklų metas. Tekrinta baltos snaigės, atnešdamos Jums grąžią viltį ir tikėjimą. Tekrykštauja sniego jūroje linksmi ir laimingi vaikai, priversdami mus pagalvoti, kad vis dėlto gyventi norisi. Tesiaučia pūga, pasėdama kiekvieno namuose santarvę ir gerumą. Tedovanoja Jums Kalėdų Senelis džiaugsmą glėbiais, sveikatą maišais, o liūdesiui lai nepalieka vietos
Galiu pasiūlyti ką tik gimusiam lėliukui palinkėjimą:
Iš meilės ir vilties
Iš jausmo ir minties,
po mėlynu dangum
gimei, gimei žmogum.
Tau šypsosi tėvai
Mojuoja tau klevai
O kiek aplink žiedų
O Kiek gražių vardų.
Greičiau, greičiau eime
ta žydinčia žeme,
Į vardą atsiliepki,
Paukščiu į šauksmą bėk
Į šviesą atsisuk ir tik laimingas(a) būk.
O čia jau gal tiktų kokiems 6 mėn. amžiaus sulaukus paminėjimui:
Kūdikystė mažučiais delniukais
Brėžia savo gyvenimo taką,
Šlepsi mažas dailus kamuoliukas
Ir vis šneka, ir šneka, ir šneka
Lango stiklas pirštukų padeliais
Lyg pėdutėmis nutapinėtas.
Čia kiekvienas močiutės daiktelis
Žingeidžiu žvilgsneliu palydėtas.
Knieti imti, paliesti, pažinti,
Palaižyti, pagriebus į saują,
Greitai jau nemokės apsiginti
Net žema senučiukė indauja.
Į neramų sapnelį atklysta
Tik barškučiai, lėlytės lyg kruopos.
Ant putnučių skruostukų pražysta
Šypsenėlės - beraustančios uogos.
Koks trapus kūdikystės ėjimas,
Į laimingo gyvenimo tąsą,
Koks mąslus sueities išlikimas
Laiko laiptais gyvenimą neša.
Gal jau pasikartojau, tai nepykit, nes temos neseku
Iš meilės ir vilties
Iš jausmo ir minties,
po mėlynu dangum
gimei, gimei žmogum.
Tau šypsosi tėvai
Mojuoja tau klevai
O kiek aplink žiedų
O Kiek gražių vardų.
Greičiau, greičiau eime
ta žydinčia žeme,
Į vardą atsiliepki,
Paukščiu į šauksmą bėk
Į šviesą atsisuk ir tik laimingas(a) būk.
O čia jau gal tiktų kokiems 6 mėn. amžiaus sulaukus paminėjimui:
Kūdikystė mažučiais delniukais
Brėžia savo gyvenimo taką,
Šlepsi mažas dailus kamuoliukas
Ir vis šneka, ir šneka, ir šneka
Lango stiklas pirštukų padeliais
Lyg pėdutėmis nutapinėtas.
Čia kiekvienas močiutės daiktelis
Žingeidžiu žvilgsneliu palydėtas.
Knieti imti, paliesti, pažinti,
Palaižyti, pagriebus į saują,
Greitai jau nemokės apsiginti
Net žema senučiukė indauja.
Į neramų sapnelį atklysta
Tik barškučiai, lėlytės lyg kruopos.
Ant putnučių skruostukų pražysta
Šypsenėlės - beraustančios uogos.
Koks trapus kūdikystės ėjimas,
Į laimingo gyvenimo tąsą,
Koks mąslus sueities išlikimas
Laiko laiptais gyvenimą neša.
Gal jau pasikartojau, tai nepykit, nes temos neseku
[U]
Jaunas žmogau, kupinas vilčių, svajonių ir tikėjimo, prieš ištiesdamas sparnus skrydžiui į savo ateitį dar turi kaip pumpuras išsilukštenti iš paskutinių kiautelių egzaminų.
Įsiklausyk ir paskutinio skambučio skambėjime išgirsi ne tik atsisveikinimą su pamokomis, bet ir kvietimą rimtam darbui, nuo kurio priklausys tavo kelio lengvumas. Todėl labiausiai už viską linkiu susikaupti ir įrodyti sau bei likimui, kad per tuos dvylika metų supratai ir išmokai gimtosios kalbos vingrybių, išsiaiškinai tiksliojo žinių pasaulio paslaptis, kad išmanai pakankamai daug dalykų, kurių prireiks lekiant rytojaus keliais. Tikiu tavimi ir noriu, kad šis tikėjimas palaikytų tave, stiprintų šiuo periodu ir primintų, kad tau pavyks rasti savo tikrąjį kelią.
/Ilona Urbonavičiūtė Bumblauskienė/
* * *
Mažas jūsų vaikystės pėdutes
Kadais jau nuskalavo laiko bangos
Ir jūsų paaugliškas svajones
Nusivedė su savimi iš pasakų išnirę milžinai.
Tiktai mokyklos pastato širdis
Po tuščią klasę vieniša nerimsta, daužos
Kur dingo tie berniukai ir mergaitės,
Kurių jau spėjo pasiilgti geltoni suolai?
Užaugo tie berniukai ir mergaitės
Ir nebesutelpa kurinėje gyvenimo planai.
Seniai jau nuskalavo žalios laiko bangos
Naivias išdaigas ir laivus iš popieriaus
Nuplukdė jau seniai.
/Ilona Urbonavičiūtė Bumblauskienė/
* * *
Už šių mokyklos durų daug takelių,
Kelių ir vieškelių, kuris gi skirtas tau?
Juose bus visko: džiaugsmo ir vargelių,
Vienų mažiau, kitų šiek tiek daugiau.
Bet šiandien vis dar linksminkis ir šėlki,
Jaunystės vėjas tau neleis nurimt.
Draugus apglėbęs juoksies, gal net verksi,
O ryt su likimu išeisi susitikt.
QUOTE(vaba-liuks @ 2008 02 05, 15:02)
gal kas galite patarti - ką pasakyti šimtadienio proga mokiniams?
Jaunas žmogau, kupinas vilčių, svajonių ir tikėjimo, prieš ištiesdamas sparnus skrydžiui į savo ateitį dar turi kaip pumpuras išsilukštenti iš paskutinių kiautelių egzaminų.
Įsiklausyk ir paskutinio skambučio skambėjime išgirsi ne tik atsisveikinimą su pamokomis, bet ir kvietimą rimtam darbui, nuo kurio priklausys tavo kelio lengvumas. Todėl labiausiai už viską linkiu susikaupti ir įrodyti sau bei likimui, kad per tuos dvylika metų supratai ir išmokai gimtosios kalbos vingrybių, išsiaiškinai tiksliojo žinių pasaulio paslaptis, kad išmanai pakankamai daug dalykų, kurių prireiks lekiant rytojaus keliais. Tikiu tavimi ir noriu, kad šis tikėjimas palaikytų tave, stiprintų šiuo periodu ir primintų, kad tau pavyks rasti savo tikrąjį kelią.
/Ilona Urbonavičiūtė Bumblauskienė/
* * *
Mažas jūsų vaikystės pėdutes
Kadais jau nuskalavo laiko bangos
Ir jūsų paaugliškas svajones
Nusivedė su savimi iš pasakų išnirę milžinai.
Tiktai mokyklos pastato širdis
Po tuščią klasę vieniša nerimsta, daužos
Kur dingo tie berniukai ir mergaitės,
Kurių jau spėjo pasiilgti geltoni suolai?
Užaugo tie berniukai ir mergaitės
Ir nebesutelpa kurinėje gyvenimo planai.
Seniai jau nuskalavo žalios laiko bangos
Naivias išdaigas ir laivus iš popieriaus
Nuplukdė jau seniai.
/Ilona Urbonavičiūtė Bumblauskienė/
* * *
Už šių mokyklos durų daug takelių,
Kelių ir vieškelių, kuris gi skirtas tau?
Juose bus visko: džiaugsmo ir vargelių,
Vienų mažiau, kitų šiek tiek daugiau.
Bet šiandien vis dar linksminkis ir šėlki,
Jaunystės vėjas tau neleis nurimt.
Draugus apglėbęs juoksies, gal net verksi,
O ryt su likimu išeisi susitikt.