Vynuogiukas

Įdėsiu vienos savo laukimo dienelės įspūdžius. Taigi -
2006-04-24

O viešpačiau su viešpačiukais!!!! Šianakt mūsų mažylis pirmąkart man įspyrė!!! Dieve mano koks neapsakomas jausmas Taip sunkiai stengiausi užmigt, varčiausi nuo šono ant šono.. žiūriu jau 2, 3, 4 nakties... Visi šonai nuguleti, o miego nesinori - nors pasiusk. Sugalvojau tokią išdaigą - pabandysiu atsigult ant pilviuko, mažu imsiu ir užmigsiu. Atsigulu... Minutė, gal dvi, ne ilgiau... Ir jaučiu, kažkas pilvo apačioje taip švelniai: pum, pum... Mano akys iškart keturkampos, norisi tuoj pat skambinti mylimajam ir pranešti džiugią žinią, bet dar sveikas protas sulaiko (4 ryto vis tik ). Skraidau po kambarį kaip ant sparnų, vos sulaikau nenuėjus pas mamą į kambarį, nepapurčius jos ir nepasakius: mamyte, jis kruta!!!
Kaip supratau, mažyliui ne itin patiko mano mėginimas pagulėti ant pilviuko (ką čia pilviuko - tiesiai ant jo!!!) Apsiverčiau ant nugaros. Po kurio laiko jis vėl ėmė vartytis, jetau jetau kaip švelniai O aš tikra, atsiprašant už išsireiškimą, my*nė pasidariau - iš to jaudulio apsiašarojau, nors veidas turbūt vos netrūko pusiau nuo tokios plačios šypsenos Mažylis greit nurimo, o aš bijojau net krustelt - kad tik vėl pajusčiau tai, ką ką tik jutau Net ėmiau švelniai maigyt pilvuką, sakau gal atsilieps - bet kur Tau, turbūt sau jau ramiai miegojo, kol aš varčiau akis į lubas galvodama apie jį

Ėmiau taip mėgautis nėštumu. Tiesa, kol kas vis dar labai silpna, bet bent jau pykinimai - retas mano svečias. Nors dar prieš mėnesį nekantraudama laukiau, na kada gi, kada gi praeis tie devyni mėnesiukai, dabar nebenoriu skubėt. Susimąsčiau, kad dabar toks gražus metas. Jis taip arti...jis manyje Atiduodu (tiksliau kipšiukas pats pasiima) jam visą ką geriausia, stebiu, kaip keičiasi mano kūnas, ir man taip viskas smagu
Taip... ėmiau džiaugtis šia diena. Nustojau laukti rytojaus, kad galėčiau jį sūpuoti ant rankų, nustojau laukti keleto mėnesių, kada jis pradės mokytis vaikščioti, kada ištars pirmą žodį, kada ims rišliai kalbėti... Kada pagaliau pradės eiti į mokyklą, o tada - kada pagaliau ją baigs, kada sukurs savo šeimą, kada padovanos man anūkų... Nustojau viso to laukti. Supratau, kad gyvenime nebebus tokio laikotarpio, kada lauksiuosi pirmojo savo mažylio, kada jis bus taip arti manęs, kada jis toks mažutis, jog niekas kitas be manęs juo negali pasirūpinti Nebebus tokių jaudinančių akimirkų, galvojant, kas ten - jis ar ji? O gal net jie? Nebebus džiaugsmo ašarų parsinešus namo pirmąją jo lovytę, nebebus tų gražių akimirkų, kada gulėsim sau su vyru, ir glostydami mano pilvuką rinksime vardus, kada vaikščiodama kartu su juo po vaikiškų rūbelių skyrių parduotuvėje taip įsijausiu, jog nebegirdėsiu, ką ir kiek laiko man sako Vidmantas...
Todėl nustojau laukti rytojaus. Taip mėgaujuosi tuo, kas vyksta šendien. Ir iš tiesų - niekad nesijaučiau tokia laiminga, tokia švytinti ir, išdrįsiu prisipažinti, tokia miela sau Kai kam gal atrodau tiesiog svajoklė, kai kam - sentimentali kvaiša, o pati sau esu tokia patenkinta būsima mamytė

Įdomu, ar yra pasaulyje dalykas, kuris man dabar įstengtų sugadinti nuotaiką?

Labai grazus isgyvenimai, o kur tavo brangusis?

Dabar dar karta perskaiciau ka cia idejau, tai supratau, kad istrauka, paimta is konteksto, gali buti suprasta dviprasmiskai
Brangusis nedejo i krumus, jeigu kam taip pasirode Cia as siuo metu atvaziavau pasirodyti Lietuvos daktarams, todel kuri laika apsistojau pas Mamyte ir su Brangiuoju palaikome elektroninius rysius

Nuo šios vietos ėmiau graudintis... Kuo toliau, tuo labiau... ir taip šilta šilta pasidarė sieloje...

Zinai, Zirafos sesute, gal nuskambes ziaurokai, bet man malonu tai girdeti As pati visada graudinuosi kalbedama ar rasydama apie Ji, todel visada smagu zinoti, kad musu Mazylis ne man vienai sukelia tokius jausmus Kitoje temoje skaiciau, kad pati nesenai susilaukei vaikelio Tai ta pacia proga Jusu Maziukui linkiu augti sveikam ir linksmam ir suteikti teveliams daug graziu, siltu akimirku

Dabar taip susimąsčiau... Koks tikslus žodis "lauktis". Turbūt niekam apie savo nėštumą nepranešiau žodžiais "aš nėščia". Žodžiai "aš nėščia" skamba labai jau mediciniškai, tiesiog konstatuoja faktą, jog esi pastojusi. O žodis "lauktis" parodo, kaip iš tiesų lauki to stebuklo, kaip džiaugiesi kiekviena mažute smulkmenėle - kai pamatai dvi testo juosteles, kai ginekologė visą tai patvirtina, kai pirmą kartą jį pamatai echoskopo ekrane, kai jis pirmą kart suspurda, kai kasdien dėvėti džinsai pasidaro per ankšti... visko net neišvardinsi Gera lauktis, tiesa?

Ačiū už gražius palinkėjimus
O lauktis iš tiesų yra nuostabu.. Juk laukimosi metu įvyksta tiek daug pirmų kartų: pirmą kartą pamatai savo leliuką ekrane, pirmą kartą išgirsti jo plakančią širdutę, pirmą kartą pajunti jo judesį ir t.t. - dar daug tokių pirmų kartų....
Man nėštumas buvo malonus laukimas, nes žinojau, kad jis netruks amžinai, kad tai laikina, todėl branginau kiekvieną akimirka, džiaugiausi kiekviena diena, rašiau dienoraštį. Turiu dukrytę, bet iki šiol iki galo nesuvokiu, KAIP tai galėjo būti, kad manyje gyveno ir vystėsi žmogutis????
Sėkmės tau, Kachiukai, malonaus laukimo! Ir sėkmės kitoms Branginkite šias stebuklingas akimirkas!

ašarą spaudžiantis pasakojimas taip šilta ir gera pasidarė
atgijo visi mano pačios prisiminimai kai mano zuikiukas pirmą kartą sujudėjo tai aš darbe sėdėjau, o laimės pilnos kelnės buvo, norėjosi visiems pranešti, tiesiog išrėkti savo laimę (bet darbe dar tuo laiku niekas nežinojo, kad aš laukiuos, teko raminti savo jausmus, bet vistiek visa švytinti sėdėjau )

sėkmės tau

Dieve kaip grazu!!!! As taip pat kiekviena diena jau laukiu kol pagaliau pajusiu savo maziuko kojyte ar rankyte isiremusia i pilviuka, kol jis krusteles, bandau isivaizduoti ta jausma, ir taip beprotiskai to laukiu!!!!!!!!!
..tiesa ant pilvuko jau nebedristu gultis, o jei uzsimirsus ir pasiverciu i ta puse, tuoj isgirstu priekaista salia saves EI KA DARAI SUSPAUSI MUSU VAIKIUKA! vel ridenuos ant soniuko... gerai tiems vyrams, nei jiems silpna, nei pykina, nei baimes kanors padaryti ne taip... noreciau kad jis atsidurtu bent dienai mano vietoje... bet ne juk ta diena gali buti toji, kai vaikutis uzinores pagaliau pranesti apie save!!!!!!! niekam neatiduosiu tokios nuostabios akimirkos! del to verta pakenteti ir siokius tokius nepatogumus..

laaaabai grazu autore- saunuole

Sekmes nestukei

Aciu Jau nebedaug liko laukti, ale kantrybes su kiekviena diena vis maziau