QUOTE(Renata M @ 2006 05 08, 23:16)
man anksčiau ištikimybė irgi labai svarbi atrodė
bet kuo toliau, tai svarba blanksta, net nežinau kodėl. nors pati po vedybų negriešinau, bet nalaikau šito fakto didele vertybe
Na, man ir dabar atrodo kad tai vertybė.
Man biški keista, kad apie mano "donorinę situaciją" klausinėja: "ar tikra, kad mylėsi kaip savo?", nors pati išnešiosiu ir gimdysiu, o vyras, "užmerkęs akis" visai nieko bendro su tuo vaiku neturės, kol jis neatsiras. Jei mano atveju žmonėms kyla abejonių, manau vyro reakcijos prognozuoti neįmanoma, jis ir pats tikriausiai negalėtų pasakyti kaip jausys kai jo žmona nešos kito vyro vaiką. O, jei, pvz. ji mirs gimdydama... Ir tas vaikas liks... Ar tikrai jis jam bus reikalimgas
Man atrodo visai ne tas pats ar jis jau "pasiima" moterį su vaiku, ar jis taip atsirado. Nes pirmojų atvejų jis tą vaiką mato, gali prie jo "priprasti", įvertinti savo jausmus... Žino kad viskas buvo IKI jo. Taip pat donorinio IUI atveju, tai yra medicininė procedura, neturinti nieko bendro su meile jam ar donorui. Mamytuko atveju viskas kitaip (mano nuomone). Galima tik žavetis jos vyru...
Čia jos pasirinkimas, jei tai vyktų prieš 20-15 metų manyčiau kitaip, bet dabar, kai yra alternatyva...