Prašome pagalbos

Sveiki. Keturiems Pohalės aviganių veislės našlaičiams reikalinga maitinanti kalytė. Šuniukai gimė šeštadienį (10. 04), deja, šuniukų mamytė gimdymo metu mirė. Tinka visokie variantai, kurie padėtų mažiukams išgyventi. Šuniukų šeimininko tel. 861118364 Arūnas. Iš anksto dėkoju.

Kai perskaičiau šį pranešimą, paprasčiausiai nustėrau
Kelis paskutinius metus, visada savo 2%GPM pervesdavau būtent "5 pėdutėms". Ir jausdavausi, kad nors kažkiek prisidedu prie mūsų mažųjų keturkojų gerovės, kuriuos nuskriaudė likimas. O pasirodo prisidėjau prie dvikojų gerovės

LABAI SVARBUS PRANEŠIMAS.
Dar kartą norime priminti, kad „Linksmosios pėdutės“ NERA „5 pėdutės“!

Daugeliui protingai kyla klausimas, kodėl tuomet tokie panašūs pavadinimai?
Todėl, kad tada, kai kūrėsi „Linksmosios pėdutės“, pagrindinis jų branduolys dirbo ir savanoriavo „5 pėdutėse“. „Linksmosios pėdutės“ susikūrė kaip draugiška prieglauda „5 pėdutėms“ ir pagrindinė mūsų veikla buvo kaniterapija (šunų terapija). Mes visus metus gyvenome po vienu stogu, kuo puikiausiai kartu dirbom ir manėm, kad taip bus ir toliau. Panašus pavadinimas buvo sugalvotas ne atsitiktinai, o atsižvelgiant į tai, kad prieglaudų veiklos papildytų viena kitą.

Bet šių metų vasario pabaigoje „5 pėdučių“ steigėjos (pastarosios šioje veikloje tiesiogiai nedalyvavo 3 metus) nusprendė, kad reikia viską daryti kitaip. Jos atleido direktorę (darbuotojai išėjo patys drauge su ja), pirmiausia pasiėmė banko sąskaitą (apie 60 tūkst.), susirinko visus daiktus, o gyvūnus paliko mums. Taip likom su 46 be globos likusiais gyvūnais ir be būtiniausių daiktų. Iš prieglaudos, užsiimančios šunų terapija, per vieną dieną tapom gyvūnų globos namai su panašiu pavadinimu.

Turimų finansinių lėšų būtų užtekę maždaug pusei metų, bet mes dar turėjome susipirkti naujus daiktus. „Linksmųjų pėdučių“ steigėjos įnešė savo santaupas, bet ir jų neužteko užsimokėti už viską. Už šildymo sistemą sumokėti neįstengėme, likome skoloje. (Kiek anksčiau publikavome prašymą padėti mums šiuo klausimu).

Ir dabar „5 pėdutės“, kurios savo globoje visą šį laiką neturėjo gyvūnų*, surinko daugiausiai 2% paramos Klaipėdoje, o mūsų surinktų lėšų mums užteks maždaug 4 mėnesiams... Ir skaudžiausia, kad per pastarąsias dienas paaiškėjo, jog daugelis matydami mūsų darbus manė, kad mes esame „5 pėdutės“, ir skirdami savo 2% GPM manė, kad skiria juos būtent mūsų globotiniams...

Siekiant išvengti šitokių nesusipratimų, savo skyrybų situaciją tikriausiai turėjome papasakoti iš pat pradžių, tačiau norėjome išlikti diplomatiški. Manėm, kad atsakingai ir nuoširdžiai dirbdami ir be žodžių paaiškinsime, kas yra kas. Pasirodo, diplomatiškumas buvo didžiausia mūsų klaida.

Šiuo pranešimu nenorime sumenkinti ar kritikuoti kitų darbus ar jų nebuvimą, tačiau dėl susiklosčiusių štai tokių aplinkybių privalome informuoti, jog nežinome, ar mes, „Linksmosios pėdutes“, iš vis begalėsim tęsti savo darbus praėjus tiems keturiems mėnesiams...

P.S. Visus, kurie pastaruoju metu bandė kreiptis į „5 pėdutes“ ir kuriems to sėkmingai padaryti nepavyko, kviečiame parašyti savo situacijas mums el. paštu: info@linksmosiospedutes.lt

* Šitai teigiame remiantis tuo, jog „5 pėdučių“ internetinėje svetainėje www.5pedutes.lt nėra publikuojama jokia informacija susijusi su gyvūnų veikla, niekam nėra žinoma jų prieglaudos vieta (jei kas žinote, informuokite ir mus, kad galėtume ten nukreipti žmones, kuriems negalime suteikti „5 pėdučių“ deklaruojamų „Pagauk-sterilizruok-paleisk“ paslaugų, ar tuos, kurių gyvūnams mūsų prieglaudoje vietos neužtenka), svetainėje pateiktas telefonas yra išjungtas nuo kovo mėnesio, o el. laiškų jie neatrašo, bent jau taip teigia žmonės, kurie į mus kreipiasi.

čia tik vienos pusės nuomonė. Todėl aklai ja nesivadovaučiau

Na tikrai kazkokia nesamone.Ka jus neradot kitokiu pavadinimu be ,,peduciu,,.Nei tom,nei anom nepravesiu.Yra normaliu GG kur nesiaiskina santykiu ir kur tikrai drasiai gali pravesti 2proc..Ir daugiau neklaidinkit kitu ir saves.

Tik jau nereikia iš kart taip piktai
Iš po tokio pasiskaitymo tikrai žinau, kad 2% tikrai neberemsiu jokios GG, o kai norėsiu padėti keturkojams geriau nuvešiu tai kas juos tiesiogiai pasieks

Dalinuosi prašymu iš FB:

Brangūs fb draugai, prašau pagalbos!
Ieškau merginos, kuri š.m gruodžio 17d. apie 22 val.prie BIG'o fabijoniškėse,matė kaip vyras specialiai užsiundė savo stafordšyrą ant mūsų pririšto biglio. Mūsų Bazas buvo stipriai sukandžiotas, prireikė operacijos.
Dėkojui jai už tai, kad savo riksmu sustabdė tą egzekuciją.
Dabar jau žinau kur tas išgama gyvena, bet deja be liūdininko mano pareiškimas policijai yra niekinis. O kameros toje vietoje nefiksuoja.
Pasidalinkit prašau, gal man pavyks ją rasti.

https://www.facebook...8587959?fref=nf

Sveikos,

Vakar susidureme su tokia labai nemalonia situacija. Drauge norejo isigyti suniuka, spiciuka, susirado pagal skelbima Kaune, kaina 2600lt. Savininke pasake, kad dokumentai yra, taciau baltarusiski. Perziurejus savininkes skelbimus pastebejau, kad ji turi ne viena ale kilminga suniuka, bet daug daugiau. Visi jie mazi, visi su kilmes dokumentais. Tai buvo spicas, ciauciau, buldogiukai trys ir bulterjeras. Kilo itarimas, ar tik nebus ponia sumasciusi aferos perpirkti nekilmingus sunelius, padirbti dokumentus ir uzsidirbti papildomai pinigu. Visa ta afera man skamba ziauriai, bet ne taip ziauriai, kaip tas sklindantis kvapas ir gailios akys sunelio, kai susitikusios ji pamateme. Jam bego seilytes is burnytes, buvo issigandes, drebejo. Vos tik buvo uzsiminta apie parodas ir lietuvisku dokumentu perrasyma, ji apsisuko ir rekdama, kad neparduos mums suns, kaip sakant, dejo i kojas. Taigi, dokumentuose nebuvo ivardintas veislynas, nors ji gynesi, kad dvi vados gali buti veisiamos nesant veislyno(kaip yra is tikruju as nezinau). Kitas dalykas, susitikimo vieta buvo visiskai neutrali, kadangi ji neprieme musu i namus, vis issisukinedama, kad jos nera namie, kad ji pati atves suneli ir tt. Tai jau pries eidamos susitikti su ja ejome vien is smalsumo, paziureti kas cia vyksta. Veliau bandziau su ja susisiekti kitu vardu, ale pirkciau kita suneli, bet kad ji pati pasimetus. As sakau noriu buldogiuko, o ji man aiskina, kad parduos man bulterjera Paklausiau veislyno buldogiuko, sake veislynai yra, uzsiema veisimu jau labai seniai, bet va veislyno ir neivardino, sakydama, kad daug labai reiketu rasyt ir vardint ????? sito nesupratau.

Esme ta, kad man sirdi spaudzia pagalvojus apie tuos sunelius. Kiek yra matytu vaizdu, kaip kankinami suneliai narvuose, ligoti, nelaimingi... Gal kas yra susidure su sia moterimi, gal tureje panasiu situaciju? Ar tai neissprendziama problema? Sakyciau, kad as pati issigalvoju ir per daug sureiksminau toki nelaiminga musu susitikima, taciau as su tokia situacija dar nebuvau susidurus, kad butu taip parduodami sunyciai.

Ar žinote tą jausmą, kai esi kažkur, ir jauti, kad kiti nenori, jog ten būtum? Arba esi priverstas leisti laiką su kompanija, kuriems nepatinki? Kurie norėtų, kad dingtum, viduje siunčia tave tolyn, tačiau tu vistiek esi priverstas su jais būti. Trūkus kantrybei, susirinksi savo daiktus, orumą, savigarbą ir, trenkęs durim, išeisi. Kaipgi būti su tais, kurie nenori, kad būtum?

O ką daryti, jei vieninteliai daiktai, kuriuos turi – iš to, tavęs nemylinčio, malonės numestas dubenėlis su kaulu, jei orumas ir savigarba – tau nesuprantamos sąvokos, nes moki tik mylėt, paklust ir tarnauti. Jei kažkam esi tik šuo, kuriuo trokštama nusikratyti, o vežti miškan neleidžia moralės trupiniai, kurių nė iš tolo neužtenka jo pamilti.

Marsas nežino ir nesupranta, kodėl jo nemyli. Atkeliavęs iš prieglaudos, jis tikėjosi naujos pradžios, namų, kuriuos galės saugoti, žmonių, kuriems galės visa siela atsiduoti. Deja, suveikus medžioklės instinktams ir papjovus keletą vištų, jis buvo nutrenktas į voljerą, o visa meilė ir priežiūra atiduota greit sodybon atsivežtam jaunesniam ir, matomai, geresniam Marso pakaitalui – nė pusmečio neturinčiai vilkšunio mišrūnei.

„Greičiau pasiimkit tą šunį, mes jo nebenorim“ – taip greitai suskambo Marso naujo gyvenimo pradžia. „Šeimininkams“ sutikus palaukti, kol savanoriai sugalvos, ką daryti ir kur padėti šį nemažą keturkojį, šuo savo dienas leidžia visų užmirštame voljere. Tik priėjus šoka ant tvoros, ištroškęs dėmesio, paglostymo, gero žodžio... ko nors! Kodėl manęs nemyli? Kodėl myli ją? Kodėl glosto ją, kodėl žaidžia su ja, o ne su manim? Kuo aš blogas?

Niekuo, Marsai. Tu nuostabus šuo. Tik, kentėjęs beglobio likimą, savo gyvenimą susiejai su tais, kurie tavęs neverti. Tu nieko blogo nepadarei. Blogi yra tie, kurie nesupranta, kad, priėmęs keturkojį į namus, įsipareigoji jį mylėti, jam padėti, jį suprasti. O ne greit pakeist kitu – kaip keistumei batus ar švarką.

Padėkite surasti Marsui tokius žmones, kurių jisai nusipelnė. Tai sargus šuo, kuris gali saugoti jūsų namus ar teritoriją, jei tik bus mylimas, gaus jūsų dėmesio ir taps draugu, ne tik darbininku. Marsas gali gyventi ir lauko voljere, jei būda apšiltinta. Kadangi dar yra ganėtinai jaunas, gali būti auklėjamas ir gyventi viduje taip pat.

Galinčius kažką pasiūlyti, prašom skambinti telefonais 8 611 99440 (Ieva) ir 8 681 52432 (Deividas).

Ar laikei kada rankose šuns širdį? (Maksas ieško savo namų)


Žinoma, ne tikrą. O tą, kuri kupina meilės ir atsidavimo. Ar kada suteikei namus tam, kuris pasauly – vienui vienas? Sakoma, kad namų neturėjusio šuns meilė yra ypatinga, nes apipinta dideliais dėkingumo žiedais. „Draugai per amžius“ – sako šuns akys. Kartu – iki pabaigos. Ar ne dovana būti besąlygiškai mylimam?

Maksas nori rasti tą, kuriam galėtų dovanoti viską. Ir savo daug iškentėjusią širdį, ir didžiulį dėkingumą, kuris peržengia jo pasaulio ribas. Maksas pasiruošęs ir iš anapus grįžti keturkoju angelu sargu, kad atitarnautų Savo Žmogui iki galo, kad tesėtų pažadą – amžinai. Tik tas, kuris kentėjo beveik visą gyvenimą, gali suprasti, kokie jausmai užplūsta, vilčiai sušvitus ten, kur jos ieškoti jau pavargai.

Kai buvo mažas, tiesa, Maksas galvojo, kad turi Savo Žmogų – jis per miglą mena jo balsą, jo akis. Ir skausmą, kai Jo Žmogus vieną dieną atvežė Maksą į purvinus garažus ir paliko. Apleistas šuo – tai sustingęs laukimas. O gyventi visgi reikia, todėl Maksas buvo dėkingas tiems, kuriems pagailo jo. Pagailo tiek, kad sukaltų būdą ir atneštų buizos. Bet ne tiek, kad pasakytų pačius svarbiausius Maksui žodžius: „Na, eikš čia, einam namo“.

Negirdint tų žodžių, prabėgo dešimt metų. Dešimt metų be savo sauso minkšto guolio. Dešimt metų be kasdienio žinojimo – šiandien ir vėl gausiu valgyt. Be savo namų. Be Savo Žmogaus, kuris tave visada parsives į šilumą iš lietaus, kuris visada bus ten, kai pabėgėjęs atsisuksi, kuris nusišypsos ir tau pasakys – „Geras šuo“.

Maksas susitaikė su savo vienatve. Tačiau kartais šuniška širdis išdavikiškai suvirpėdavo, ir jis nesusilaikęs bėgdavo paskui išeinančius žmones, tikėdamas, jog jie supras – aš su jumis, aš būsiu geras, paimkite mane drauge, prašau. Jis bandydavo lipti į mašinas, nes matė, kaip jose už langų išdidžiai sėdi kiti keturkojai. Jis žinojo – jie važiuoja namo. Namo norėjo ir jis.

Maksas vis dar ieško tų, kuriems prie kojų galėtų padėti savo didelę šunišką širdį. Kurie suprastų, koks ištvermingas, koks stiprus ir geras šuo jis yra. Kuriuos jis galėtų išmokyti – gyvenime svarbiausia atsilaikyti. Ir atleisti.


Šunelį iš garažų išgelbėję savanoriai Maksui surado laikiną globą – vietą, kur jo laikas labai ribotas. Jis išsigydė sunkaus gyvenimo „padovanotas“ ligas, yra švarus, tvarkingai moka eiti į lauką, nereikalauja daug dėmesio. Yra vidutinio dydžio (apie 30 kg), neišrankus maistui, lengvai auklėjamas, sutaria su dauguma gyvūnų. Norintys suteikti Maksui namus, prašome skambinti telefonu 8 681 52432 (Deividas) arba 8 611 99440 (Ieva).

Tekstas Ievos B

AHOY, guvynu myletojai!!! Reikia Jusu pagalbos!!!

2015-03-08 netoli Sudervės, Vilniaus raj. apie 23h rastas haskiu veisles suo. Pilkas. Blaskesi kelyje netoli Riesies 1osios gatves. Su antkakliu, visos kojos klijuotos lipnia juostele!!!!! Gali buti vogtas is tikruju seimininku! Prasome pasidalinti!!! Kontaktinis asmuo: dovile +370 644 16234

Suo labai meilus ir geras, su visais be isimties bendrauja, moka duoti labas, sesti, atiduoda zaisliuka prasomas.

Nemoku nuotrauku ikelti, prasau uzeiti i mano fb puslapy ==>


https://www.facebook.../dovile.liesyte

Rado namus

Seimininku ismestai kalytei reikia pagalbos:
http://augintinis.lr...-ir-sampunu.htm