Įkraunama...
Įkraunama...

Prašome pagalbos

Pataisytas ir patikslintas skelbimas - PAGALBOS PRAŠYMAS JAGDTERJERO VEISLĖS ŠUNIUKUI!

Nutiko nelaimė šuneliui Džiazui. Prieš mėnesį jau buvo sutarta ilgus metus tarnaujantį šuniuką užmigdyti vienoje klinikų. Paprašėme palaukti ir duoti jam šansą, tačiau šeimininkas buvo neperkalbamas, tad neliko kitos išeities ir laikinai priglaudėme pas save.

Džiazui 7 m. Jis buvo pirktas kaip Jagdterjeras vos kelių savaičių, nukirpta uodegėle (dokumentų neturi, tėvai buvo su dokumentais). Visą gyvenimą šunelis gyveno nuosavame name ir buvo išleidžiamas palakstyti po teritoriją kada užsimano. Kiaurus metus jis labai daug laiko praleisdavo lauke. Kartais nutikdavo taip, kad ir į kaulus gaudavo, jei išeidavo pro tvoros tarpus, o sugrįžti nenorėjo. Dėl to siaubingai urgzdavo ir piktai nusivylęs slinkdavo namo nuleista galva. Bėgant metams Džiazas vis dažniau gaudavo į kaulus "auklėjimo tikslais".. Prieš trejus metus šunelis buvo grybštelėjęs šeimininkui. Prieš mėnesį Džiazas vėl bandant "paauklėti" gindamasis už klešnės čiuptelėjo šeimininkę, besitvarkančią kieme.
Prieš kelis mėnesius šiek tiek pasikeitė Džiazui įprastas režimas. Buvo nuspręsta, kad šuo gali apšlapinti ir nagais apibraižyti namo kieme stovinčius automobilius, todėl jis pradėtas rečiau leisti į lauką, suprantama, kad sustresavęs ir tuo labiau neiškentėjęs jis apsišlapindavo namuose. Gyvendamas pas mus jis to nedaro.

Nupasakotas Džiazo "piktumas" ir šlapinimasis namie ir yra pagrindinės nuosprendžio užmigdyti priežastys.


Džiazas labai jautrus šunelis. Beprotiškai džiaugiasi grįžtant mylimiems žmonėms namo, liūdi likęs vienas. Visiems jis draugas, jei tik gauna dėmesio. Mėgsta važiuoti automobiliu, yra buvęs ir kelionėse su palapinėmis. Niekad nepailsta, energingas kaip reta, tikra sporto mašina - žaisti gali kiaurą parą (labiausiai jam patinka atnešti daiktą, kai jį žmogus numeta), labai klusnus, klauso komandų : "sėdėk", "negalima", "duok labas", "nelipk (ant lovos)", "į vietą", "atnešk", "paimk", "ateik". Charakteris yra tipinio Jagdterjero: labai aktyvus, ištvermingas, paklusnus, ištikimas šuo, turintis stiprų medžioklės instinktą, kovoje nepasiduodantis iki paskutinio kraujo lašo. Pavydus kitų augintinių, nesutaria su mažais vaikais, todėl tinka auginti tik tuose namuose, kur su juo būtų pastoviai užsiemama, einama į lauką, o dar geriau - nuosavame name, be mažų vaikų. Netinkamas auginti kaip kambarinis šuo dėl grožio..

Džiazas prieš porą savaičių iškastruotas, nukirmintas ir laukia skiepų.

Tų, kas Džiazą pažįsta, atsiliepimai patys geriausi: "Šis šuo tikras draugas. Nakvojant svečiuose jis visada atbėgdavo ir šiltai įsirangydavo mano kojūgalyje. Be galo aktyvus, paklusnus. Nors ir turi savitą charakterį, bet tikrai nėra piktas. Pavyduliauja, savarankiškas, draugiškas grumtynes kartais palaiko muštynėmis ir tada įspėjamai loja ar net įsikiša į muštynes. Mažiukas smile.gif Džiazas moka daug komandų, visada džiaugiasi svečių apsilankymu. Jei turit uždarą kiemą, tai jis ten puikiai leis laiką nuo ryto iki vakaro. Laukas - mėgstamiausia vieta."
"Jis yra na toks, žmogiškas, supranta kas jam sakoma, jis vykdo bet kokias komandas, yra mažo didumo ir tikrai nedaug ėda smile.gif jei esat vienišas žmogus arba šeima ir norit draugo, jau suaugusio ir senstančio, Džiazas tikrai nenuvils, o tik stebins savo ištikimybe."

Prašau atsiliepti žmones, galinčius suteikti laikiną globą arba norinčius priglausti šį fantastišką šunelį! Šiuo metu jis gyvena Vilniuje, mūsų jaunoje šeimoje su pusantrų metukų mažyliu, kur vyras praktiškai kiaurą parą dirba, o aš laukiuosi 7 mėnesį, tad jėgų priežiūrai ir 'ganymui', kad nesipyktu su vaiku beveik nėra. Kreiptis nr 861704981 Laima.

user posted image user posted image user posted image

Atsakyti
Padekime jagterjerui Džiazui rasti naujus namus!

http://www.gyvunuglo...help/news.33974
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Musetti: 24 gegužės 2013 - 09:33
Rytoj Vilniuje bus imamas kraujas. Gal kas nors nori prisidėti?
https://www.facebook...7...e=1
Atsakyti
Šiandien, 2013-05-28, Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, prie "Šatrijos" mašina stuktelėjo pasiklydusį auksaspalvį retvriverį. Patinas, jaunas (1-2 m.), prižiūrėtas. Skubiai ieškome šeimininkų. Skambinti 8-689-15527. Pasidalinkite prašau smile.gif

user posted image
Atsakyti
ATSIRADO šeimininkai clap.gif Ačiū visiems už operatyvumą. 4u.gif
Atsakyti
Laba diena,noretume surasti Reksui naujus,gerus seimininkus,nes mes isvykstame ir neturime galimybes jo pasiimti su savimi.Jis yra gimes 2010 metu vasario menesi, misrunas,jo ugis ties ketera apie 63cm.Pas mus jis gyvena voljere,maitinamas sausu pasaru ir kosemis.Nera sirges jokiomis ligomis.

Tel. 862022521 (Jurgita); 869046740 (Viktoras). Klaipėda
user posted image
Atsakyti
KLAIPEDIEČIAI DEMESIO! VŠĮ "„Būk mano draugas“ ieško savanorių!!!

Mums labai reikalingi:

*pilnamečiai savanoriai, turintys transportą ir galintys nuvykti į prieglaudą;
savanoriai, galintys tvarkyti patalpas, maitinti ir pabendrauti su gyvūnėliais;
*galintys pagloboti vieną ar kelis gyvūnėlius savo namuose iki padovanojimo. Jeigu reikės, maistu ir kraiku aprūpinsime;
*žmonės, mėgstantys fotografuoti bei galintys reklamuoti mūsų gyvūnėlius.

Prieglaudoj gyvenančios širdelės prašo nei daug, nei mažai, tik skirti jiems savo laiko tiek, kiek galite. Gyvūnai tikrai bus dėkingi už tai, kad būsite šalia, kad jiems padėsite.
Telefonai pasiteiravimui: 8 614 36617, 8 679 33308. Esame dėkingi už Jūsų supratimą ir pagalbą.
www.bukmanodraugas.lt
http://www.gyvunuglo...help/news.32598
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Musetti: 06 birželio 2013 - 09:55
Dalinuosi informacija 4u.gif

Tautmilės Prieglaudėlė Vilniuje (Rasų g. 39, Vilnius)

prašome pagalbos, gal turite atliekamų, nenaudojamų šunų pavadėlių, o gal galite padėti įsigyti ar tiesiog atvežti mums? Galima tiesiog atvežti patogiu laiku ir palikti už durų.

Sėkmingai iškentę šuneliai remontą, stipriai suniokojo savo turtą - pavadėlius. Kadangi dauguma moka perlipti vojerą, buvo rišami lauke, bet gi šie sugalvojo žaidimą - kuris pirmas atsilaisvins ir parbėgs namo smile.gif Tad šiai dienai neturi su kuo vedžioti šunų, tad prašome pagalbos
user posted image
Atsakyti
Pas žmones į Elektrėnų rajoną atklydo šuo. Draugiškas. Tie žmonės priglaudė kelioms dienoms, bet pasilikti, ar ilgai laikyti tikrai neturi galimybės. Padėkite, patarkite, prašom, ar yra kokių išeičių? Gal kokioj prieglaudėlėj yra vietelė? Galiu pridėti lauknešėlį maisto pirmai pradžiai. Būtų kam atvežti į Vilnių.
8-689-15527
gintarinesirdis@gmail.com
user posted image
Atsakyti
SKUBIAI ieškoma laikina globa arba nuolatiniai namučiai!
Plačiau spausti čia.

VŠĮ „Penkta koja“
865282924, neringa@penktakoja.lt, Kaunas

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image
Atsakyti
SOS!!! Pririštas šuo miške!!!
Gal kas galite padėti?

user posted image

Radusi mergina rašo:
"Netempdama gumos" rašau tiksliai ir aiškiai.

Šį šunį pamačiau pririštą prie medžio vakar, tačiau pagalvojau, kad galbūt šeimininkai netoliese galbūt kažką veikią, todėl nuėjau. Bet šiandien eidama vėl pamačiau tą šunį.
Šuo bailus, rodo agresiją vien iš baimės, tačiau davus davus maistą pritūpus lot nustojo, jaunas, nes dantys dar neužaugę. Klausimas tik kiek dienų jis ten paliktas pririštas, nes man atrodo, kad ne dvi. Pati negaliu priimš šio gražuolio globot, nes namai ir taip užkišti gyvūnais. REIKALINGA SKUBI LAIKINA ARBA NORMALI GLOBA IR KUO GREIČIAU!!!

user posted image

Šuo pririštas Burbiškių miške, Naujininkų rajone, Vilniuje.
Skaistės numeris - 860275346
Atsakyti
Kupiškio rajonas. Toli nuo gyvenviečių, kur siauručius kelelius gaubia beribiai laukai, išmirusių kaimelių, vienkiemių, namų griuvėsiai, niekieno nelankomos mažutėlės kapinaitės, per dieną ar kelias gali nesutikti nė vieno automobilio. Visai neseniai prie žvyrkelių, kas keliolika kilometrų, pradėta statyti šiukšlių konteinerius, kad iš miestelių gyventojai nevežtų šlamšto į miškus ir neterštų gamtos. Užuot atsikratę šiukšlių, žmonės atvežė ir paliko prie jų mirti savo augintinį.
Visai netikėtai, greičiau, per stebuklą pastebėjome šuniuką, prisispaudusį prie šiukšlių konteinerio. Labai nustebome - paprastai ten nesutiksi jokio naminio gyvūno, vien lapės, stirnos ir kiškiai. Nusprendėme, kad atvežtas senas, sunkiai pajudantis, gal net aklas šunytis: gulėjo nuleidęs galvą, tyliai kentėjo. Pasiūlius dešrytės vargais negalais atsistojo, užkrimto. Galvoje sukosi mintis "reikės senjorui rasti prieglobstį"... Ir staiga, pasisuko vargšas šonu, parodė savo nugarą. Va tada tai apėmė neviltis ir siaubas! Nugaroje buvo didžiulė skylė, žaizda, o joje kirbėjo kirmėlės. Šunelį ėdė gyvą. (Taip nutinka vasarą, kai karšta, musės sėda ant kraujo, mėsos, šiuo atveju atvirtų žaizdų ir prideda kiaušinių). Supratome, kamuojasi jis ne pirmą parą. Kai suvokėme situaciją, apėmė drebulys: kur jį vežti, kaip jį paliesti, ar ne piktas, nebaikštus, kaip jam padėti?! Juk savaitgalis - niekas nedirba kaimuose! Su savimi neturėjome nei vaistų, nei pavadėlio, nei antsnukio.
Ieškojome felčerio. Suradome. Ačiū p. Gaudentui, kad atvažiavo ir bandė padėti šuniukui. Nors nedirba su smulkiais gyvūnais, felčeris labai norėjo pagelbėti. Deja. Tris kartus bandėm jį laikyti, snukutį aprišti ir tuos parazitus kažkaip traukti, žaizdą valyti. (Tai buvo didžiausias siaubas, kokį tik teko patirti: kova su kažkokiais parazitais atrodė bet kokiu atveju pralaimėta, ką bedarai - nesiseka. Suvokimas, kad tie kirminai gali prasiskverbti giliai į audinius ir pažeisti vidau organus, jei dar to nepadarė, stūmė į neviltį. ) O jam skauda, vargšas verkia, cypia, kandžiojasi, sprunka. Galiausiai pabėgo nuo mūsų ir likome stovėti prie tų nelemtų konteinerių nieko nepešę. Su felčeriu atsisveikinome.
Po kelių valandų šuniukas grįžo atgal į tą pačią vietą, kur ir buvo kažkieno nutrenktas kaip nereikalinga šiukšlė. Vėjas, lyja, supratome, kad jį bet kokiais būdais reikia bent jau prisirišti ir šiltai apnakvindinti. O kaip? Išgąsdintas, nepasitiki, baisu, kad tolyn nepabėgtų...tada jau viskas - kažkur laukuose jį suėstų gyvą tos kirmėlės ir mirtų bejėgis lėta, skausminga mirtimi.
"Dublis 2" - iš moteriško plonyčio dirželio pasidarėm kilpelę, turėjome katiniškų konesrvukų ir bandėme pelnyti pasitikėjimą antrą kartą. Pamažu, lėtutėliai pavyko mažiuką prisirišti. Apėmė neapsakomas džiaugsmas! Kupis (toks jo dabar vardas) buvo patalpintas šiltame tvarte ant šieno, švaraus dekio, su skaniausia koše, šviežiu vandeniu. Buvo aišku, kad be narkozės jam negalėsime padėti... Teko laukti rytojaus, kai Utenoje mus galės priimti veterinaras. Laikas bėgo - laukė sunki naktis ir nežinomas rytojus.
Kitą dieną skubėjome į Uteną. Utenos gyvūnų mylėtojų draugijos vadovė Jolanta jau iš vakaro žinojo apie nelaimėlį ir mūsų laukė. Svarbiausia buvo sužinoti diagnozę - kiek giliai pažeisti audiniai ir ar dar įmanoma Kupį išgelbėti. Po pusvalandžio, išvaliusi žaizdą, iškarpiusi dalį pažeistų audinių, gydytoja pasakė, jog panašu, kad parazitai giliau raumeninių ir riebalinių audinių nepateko. Galima gelbėti - migdyti nereikia. (Tą akimirką šokinėjom iš laimės jau vien dėl to, kad ant šuniuko nebuvo nė vieno parazito!). Toliau sekė klausimas, kur vargšą padėti po operacijos. Puikiai žinojome, kad Utenos gyvūnų mylėtojų draugijos prieglaudėlė perpildyta - kiekvenam kamputy kiauksėjo arba miauksėjo keturkojai. O Vilniuje mūsų laukė uždarytos durys į stacionarus ir garantija, kad per dieną laikino globėjo tokiam ligoniui niekaip nesurasime! Jolanta nė nedvejojo ištiesti pagalbos ranką Kupiui (na, ir mums - atsidūrusiems aklavietėje). Išoperuotam, nuskustam, aprištam ir spec. žiurstuku aprengtam šuneliui buvo atlaisvintas jaukus prieglaudėlės kambarėlis.
Operacija buvo sudėtinga, truko beveik tris valandas, taikyta daug narkozės, nemažai audinių reikėjo pašalinti, skylė pasidarė milžiniško dydžio, pastatyti trys drenai. Seks ilga, sudėtinga priežiūra, krūvos leidžiamų, purškiamų, barstomų vaistų ant žaizdos. Nuolatinis stebėjimas, kad kokia musė nepriskristų, kad drenai judėtų, kad nesupūliuotų, gytų, kad Kupis nenusidraskytų, nenusilaižytų... Perrišimai - nelengvas ir ilgas procesas, nes Kupis kategoriškai atsisako rodyti žaizdą ir prie jos lįsti. Nors mažas, šokinėja kaip žiogas ir kandžiojasi, jei tik bandai atlikti kažkokią procedūrą.

Ir visą šį vargą perėmė Utenos prieglaudėlės savanoriai. Ačiū labai už jų gerumą, pasiaukojimą ir bendradarbiavimą.

Labai tikimės, kad Kupis išmoks draugauti ne tik su dabartiniais globėjais, naujais tokio pat likimo draugais bet ir su būtinomis procedūromis. Jau valgo, laka vandenį, vaikštinėja, atgauna jėgas. Mylimas, nepriekaištingai prižiūrimas, skaniausiom mėsytėm maitinamas, glostomas, nuolat drąsinamas, saugus ir brangus. Taip jam sekasi Utenos prieglaudoje.


Nuoširdžiai dėkoju visai Utenos prieglaudos komandai už perimtą vargą, taip pat gydytojai Sigitai už puikiai atliktą operaciją ir suteiktą viltį. Apmaudu, kad draugų ir kolegų triūsą tenka pamatyti tik tada, kai "prispiria reikalas". Utenos prieglauda daugybę kartų padėjo mums, kaip organizacijai. gelbėjant šunelius, ir savo kilnų darbą tęsia visoje Lietuvoje. Jei tik yra vieta ir galimybė padėti, niekada nepalieka bėdoje.


Prašome paramos Kupiui:

Kelis mėnesius Kupiui bus reikalingi brangūs vaistukai (kone vieno buteliuko Baneocin reikia vienam kartui), skanus, sotus, vitaminizuotas maistas, netolimoje ateityje vaistai nuo parazitų, skiepai, kasdieniai veterinaro iškvietimai į prieglaudą (kol žaizda neapgis), jo atliekamos žaizdos valymo, perrišimo procedūros tikrai kainuos nemažai. Kupis lauks savo naujų ištikimų šeimininkų Utenos prieglaudėlėje ir iki to laiko turės būti gydomas, prižiūrimas, išlaikomas. Tikimės, kad prisidėsite prie Kupio gelbėjimo ir tapsite jo draugais. Paramą Kupiui galite pervesti į Utenos gyvūnų mylėtojų draugijos sąskaitą:

Paramos gavėjas:
Utenos raj. gyvūnų mylėtojų draugija
Paramos gavėjo kodas: 184211367
Banko sąsk.: LT 41 7044 0600 0254 6192


Už atliktą operaciją mokėsime mes, VšĮ "Rainiukas". Sumą patikslinsime ir būsime dėkingi už Jūsų paramą.


Dėkojame visiems už paramą ir pagalbą Kupiui.
user posted image
user posted image
Atsakyti