Obuolių sūris

Natalja 200710 rašo ....Silsta labai tolerantiška, ji atsako į bet kuriuos klausimus, bet geriau, kad ji atsakinėtų į naujus, o ne į pasikartojančius tuos pačius....

Miela Natalja200710, atsakau į visus klausimus, jei tik žinau ką atsakyti. Kaip pastebėjai, merginos, neperskaičiusios temos, klausia dažnai tuos pačius klausimus. Na, ir aš atsakau vis į tuos pačius kaip papūga... Bet lygtai ir į visus kitus naujus atsakau, stengiuosi atsakyti į visus

Sveikos.
Mano sūriukai jau išimti iš celofaninių maišelių ir sudėti ant 2 sluoksnių marlės ir 2 sluoksnių marle uždengti. Guli ant virtuvės stalo (ant šito stalo katės niekada nelenda, nes griežtai draudžiama) prie radiatoriaus, bandysiu kol kas vartydama sūriukus taip padžiovinti keletą dienų, o paskui bandysiu kaip grybukus džiovinti orkaitėje su atviromis durelėmis. Kol kas labai gražiai atrodo ir džiūsta.

Tik man pritrūko cukraus maišelių, todėl panaudojau paprastus didesnius, o prislėgiau po viena lentute, taigi, kraštai didesnių sūrelių liko netinkamai prislėgti.
Todėl atsirado ir naujas patarimas tiems, kurie gamins pirmą kartą:

Slėgimui turėtų būti parinkti vienodo didžio sūreliai, t.y. ilgis ir aukštis turėtų būti vienodi.

Kadangi mano sūnus labai mėgsta ne tik cinamoną ir visus gaminius su juo, bet ir visus gaminius su imbieru - sausainius, saldainius, tai kitą kartą masės virimo pabaigoje sudėsiu ne tik cinamoną, bet ir imbiero miltelius, o gal net ir šviežią smulkiai sukapotą imbierą (bus aromatingesni). O vietoj apkepintų saulėgražų sėklų įdėsiu aguonų.

Natalja200710, idėja sūriukų su imbieru - nauja, negirdėta. Ačiū už idėją, bet čia jau kitiems metams.
O kad puikiai gavosi sūriukai, malonu girdėti. Sėkmės

Sveikutės, oi kaip man nesisekė vakar su sūriuku Viriau kaip visad iš krituolių, bet jau pastovėjusių. Pusę lupau, gražensius nelupau. Kai pradėjau virti, nuo neluptų obuolių nuvirė žievelės ir susisuko į tokius pailgus kietus ritinėlius...
Rankiojau, rankiojau... vistiek visų neišrankiojau. Fe... padariau didelį sūrį, kuriame bus daug kietų ašakėlių...
Virsiu dar... bet jau reikia nusipirkti antaninių obuolių... ir jaučiu lupsiu, nes to "pagaliukų" rankiojimo košmaro net prisiminti nenoriu

nepergyvenk taip tikiu,kad tik sis vienas nevykes,kiti labai skanus ir elegantiski kaip visada viskas pas jus
as tik siandien susipjausciau obuolius suriui ziuresim kas man per marmalas gausis

Sveikos, mes jau paragavom mano daryta suri. Gal as tikejausi kazko ypatingo, bet as nusivyliau. Seimyna sako, kad suris pavykes, o man tai sustinges dzemas. Gal kas gali apibudinti kokio jis turi buti kietumo?

Mano močiutė daro tobulą obuolių sūrį.Kaip skanu valgyt riekutę prie arbatos
Pati kadanors norėčiau padaryt,bet kol močiutė dar ganėtinai sveika,tai nesidomiu,bet šiaip reiktų išmokt,nes ji daro sūrį kaip velniažin prieš kiek metų jį darydavo jos mama,o gal ir močiutė
Ji daro paprastą,tradicinį.Dažniausiai iš vėlyvųjų obuolių,be jokių imbierų ir tt. tik su nedideliu kiekiu gvazdikėlių dėl aromato.
Papildyta:

Kietumas tarkim kaip toks kiek padžiūvęs varškės sūris.Bent jau tiek mano močiutė jį padžiovina.
Toks sakykim skaniai pokietis.

Drugeli, dėl susisukusių žievelių man viskas aišku. Kažkur anksčiau aš buvau parašiusi, kad nelupu tik antaninių obuolių žievelių, o kitus - būtinai. Kadangi sūriukus verdu tik iš antaninių, kitus naudoju obuolienėms...

Salvute, nu nepergyvenk tu taip dėl sūriukų. Kitą kartą pavyks geriau, juk ir kotletai ne visada tokie patys išeina tai pačiai šeimininkei..

O dėl kietumo... Jei gerai sūriukas išvirtas, tai padžiūvęs savaitėlę jau gali būti ragaujamas, valgomas. Labai lengvai pjaustosi, o pjūvyje dar matosi obuoliukų skiltelės likusios nesuvirusios..ir riešutukai...

Niekad nedžiovinu orkaitėje, o suvyniotus marlėje bet kur... Už poros savaičių jau kabinu kur nors ilgesniam laikymui.

Vakar prisipjausciau antaniniu obuoliu suriukui. Parveze maniskis siektiek is kaimo. Tai ziuresim koks suris bus tik is antanovkiniu.Labai idomu ir kaip pats virimmas eisis...

Sveikos.

Drugelį, nesielvartauk. Ir man neseniai teko rankioti, bet ne žieveles, o džiovintas mėtas, kurias įdėjau (visą laiką dėjau šviežiai pjaustytas mėtas virimo pabaigoje, o dabar neturėjau, tad ir nusprendžiau, kad džiovintos irgi tiks), o jos liko nesukramtomos, todėl iš jau paruoštos slėgimui masės šakute rankiojau ir vistiek iki galo nesurankiojau, bet džemas vistiek turėjo lengvą mėtų skonį. Bet mėtos - buvo ne vienintelė problema to virimo. Nors nežinomos rūšies obuoliai ir buvo nelupti bei gerai išsivirė be jokių kietų dalelių, bet po 5 val virimo vistiek buvo džemas. Teko virti iš kitų obuolių - ,,Bogatyr" (jie manęs bent niekada taip žiauriai ,,neišdavė")
Nelupu ir obuolius ,,Bogatyr" rūšies.

Salvute, sustingęs džemas - ar dar iki galo neišdžiuvęs sūris, ar ne visai išvirta sūrio masė. Man labiau panašu, kad tai ne visai tinkamai išvirta sūrio masė, nes man buvo analogiškai, kai masė atrodė, kaip kietokas džemas, kurį galima buvo pjaustyti. O džemas man buvo, kai viriau iš netinkamos rūšies obuolių, kurie, kaip paskui paaiškėjo (Silsta rašė iš savo patirties), turėjo mažai pektino, kuris yra savotiškas natūralus tirštiklis. Neseniai rašiau, kad kai masė tinkamai išvirta, puode ji ,,stovės" taip, kaip tu ja ten ją pastatysi ir neatšoks atgal. Kai 5 val viriau netinkamus obuolius, masės ,,pastatyti" buvo neįmanoma, ji grįždavo atgal vėl prie puodo sienelių.

Ruta1992, tavo močiutė šaunuolė. Labai malonu turėti tokias močiutes! Tačiau kiekvienas turi savo skonį (man, pvz. gvazdikėlių kvapas nepatinka, todėl tokių prieskonių nenaudoju, stengiuosi prisitaikant prie kitų skonio nenuskriausti ir savęs,t.y., kad ir pati paskui galėčiau valgyti), o kitam norėtųsi paįvairinti, nes tas pats skonis nusibosta ir norisi kažko naujo. Imbieras irgi ne visiems patinka taip pat kaip, pvz., čili.
Prieskoniai - maža smulkmena, palyginus su didelę sūrio gaminimo patirtimi (tokios neturiu), nes jei nemoki gaminti šio sūrio, tai ir jokie prieskoniai neišgelbės. Jaučiasi, kad tavo močiutė -tikra sūrio gaminimo profesionalė! Taigi, mokykis ir tu iš jos, kad paskui galėtum visus džiuginti, kaip tavo močiutė!
Man, pvz., nebuvo iš ko pasimokyti (žinojau tik teoriškai), o jei turėčiau tokios močiutės gyvas pamokas, neturėčiau tiek ,,blynų" savo ne visai malonioje patirtyje.
Man, pvz., maloniau pasakyti: Čia aš tokį skanų sūrį pagaminau! Bet kol kas taip pasigirti dar negalėčiau. Kol kas galiu tik prisipažinti: Čia mano sūrio ,,blynas"...

Na galiu pasigirt jau kad paskutini karta virti suriai gavos tiesiog tobuli Kieti jau po paros. Beveik ir dziovint nebereik. O virt pradejau rugpjuti. Pirmi kartai irgi ne kokie buvo
O siaip jau ne vienam padovanojau po suriuka, viena teta net pati paprase kad duociiau jai suri o jinai man svogunu krepsi Neblogi mainai

Na va, Bumbasi, ir bizniuką prasuksi su sūriukais
Džiaugiuosi už jus, merginos, kad viskas gerai, kad gaunasi sūriukai.
Jei tokie geri gavosi, reiškia viską teisingai darei: ir labai gerai nupylei nuo skiltelių sirupą (sausai), ir nugarinai sultis visiškai, ir maišymas - kol suvirs iki reikiamo tirštumo. Šaunolė. Ateinam pasižiūrėt, kaip tavo sūriukai atrodo