Gal kažką netaip padariau? Kaip jus džiovinate, kada nuimate sūrmaišį?Tiesa, niekas nepaminėjo, kad verdant obuolius labai apsitaško virtuvė, netgi lubos. Aš tai pamačiau tik pabaigusi virti.
Šį rudenį turėjau l. daug obuolių, tad nutariau pasigaminti obuolių sūrį. Gaminau iš 7 kg obuolių, gavosi du nedideli sūriai. Vienas tik iš obuolių, o kitas paskanintas graikiškais riešutais. Skanus ir tas, ir tas. Sunkiausia buvo išdžiovinti sūrius. Pas mane labai ilgai džiuvo ir net praėjus kelioms savaitėms nebuvo galutinai išdžiuvęs. Gal kažką netaip padariau? Kaip jus džiovinate, kada nuimate sūrmaišį?
Tiesa, niekas nepaminėjo, kad verdant obuolius labai apsitaško virtuvė, netgi lubos. Aš tai pamačiau tik pabaigusi virti.
Gal kažką netaip padariau? Kaip jus džiovinate, kada nuimate sūrmaišį?Tiesa, niekas nepaminėjo, kad verdant obuolius labai apsitaško virtuvė, netgi lubos. Aš tai pamačiau tik pabaigusi virti.
Vilmase, ką vadini išdžiūvusiu? Jis neturi barškėt 
Bet jei visai minkštas, tai gal nedaviręs buvo?
Aš išvirtą sūrį krečiu į drobinį sūrmaišį ir paslegiu parai. Ištraukus dedu į dviejų sluoksnių marlės maišelį ir kabinu po spintele šalia viryklės. Išdžiūsta, laikosi puikiausiai
. Tik etiketes sukabinu kur kokie priedai. Vaizdas skaniai šaunus 
. (Deja, dabar tik vienas tekabo... 
)
O priedus dedu įvairius: klasikinis - marmurinis - nesuvirusių obuolių gabaliukai, dar dedu saulėgrąžų, lazdyno riešutų, moliūgų sėklų, aguonų... tik nemaišau (vienam sūriui vienas priedas , man taip labiau patinka). Labai paskanina džiovinti kinkanai.
Bet jei visai minkštas, tai gal nedaviręs buvo?
Aš išvirtą sūrį krečiu į drobinį sūrmaišį ir paslegiu parai. Ištraukus dedu į dviejų sluoksnių marlės maišelį ir kabinu po spintele šalia viryklės. Išdžiūsta, laikosi puikiausiai
. Tik etiketes sukabinu kur kokie priedai. Vaizdas skaniai šaunus . (Deja, dabar tik vienas tekabo... )O priedus dedu įvairius: klasikinis - marmurinis - nesuvirusių obuolių gabaliukai, dar dedu saulėgrąžų, lazdyno riešutų, moliūgų sėklų, aguonų... tik nemaišau (vienam sūriui vienas priedas
, man taip labiau patinka). Labai paskanina džiovinti kinkanai.
Kiek maždaug laiko verda tie 7kg? 
Nepasakyčiau, kad labai ilgai. Aš viriau per 2 puodus, tai išvirė per 1,5-2 val.
Man sekasi 
netenka man surio daryt, daro vyro senelis
Ir mums lauktuviu ideda po 2-3
Labai skanu su vyru labai greit suvalgom 
netenka man surio daryt, daro vyro senelis Ir mums lauktuviu ideda po 2-3
Labai skanu
su vyru labai greit suvalgom
Papasakokite plačiau apie obuolių sūrio džiovinimą.
Išviriau masę ir sukrėčiau į polietileno maišėliais išklotus plastikinius indus.
Pabuvo ten ta masė parą, kažkiek stingo, bet manęs toks stingimas netenkina
Tad šiandien masę sukrėčiau į sūrmaišius. Kažkaip, atsisakiau polietilenu iškloti sūrmaišį, kažkaip galvoju, kad jei sūris "kvėpuos" greičiau džius?
Tai dabar truputį varva nuo to sūrio...Tai gal ir aš nedaviriau? Nors obuolių buvo apie 5-6kg.gal kiek daugiau, mažiausiai 1,5h viriau...Kol tiršta masė gavosi, net sunku maišyti buvo. Na, kol obuoliai pradėjo po virtuvę taškytis
Namiškiai tai jau dabar kesinasi į dar nesustengusį surį
Kiek supratau, reikia bent 5 dieneles palaukti?
Mano mama sakė, kad ji įdėdavo į orkaitę padžiovinti, paskui dar kurį laiką ant radiatoriaus džiovindavo.
Man jau dabar seilės tįsta, pagalvojus apie obuolinį skanuką
:
Išviriau masę ir sukrėčiau į polietileno maišėliais išklotus plastikinius indus.
Pabuvo ten ta masė parą, kažkiek stingo, bet manęs toks stingimas netenkina
Tad šiandien masę sukrėčiau į sūrmaišius. Kažkaip, atsisakiau polietilenu iškloti sūrmaišį, kažkaip galvoju, kad jei sūris "kvėpuos" greičiau džius?
Tai dabar truputį varva nuo to sūrio...Tai gal ir aš nedaviriau? Nors obuolių buvo apie 5-6kg.gal kiek daugiau, mažiausiai 1,5h viriau...Kol tiršta masė gavosi, net sunku maišyti buvo. Na, kol obuoliai pradėjo po virtuvę taškytis
Namiškiai tai jau dabar kesinasi į dar nesustengusį surį
Kiek supratau, reikia bent 5 dieneles palaukti?
Mano mama sakė, kad ji įdėdavo į orkaitę padžiovinti, paskui dar kurį laiką ant radiatoriaus džiovindavo.
Man jau dabar seilės tįsta, pagalvojus apie obuolinį skanuką
:
Ačiū Pelėdžiukui už pagalbą, dabar mėgaujamės skaniu obuolių sūriu, niam niam
Dar įmesiu patarimą pradedančioms sūrininkėms, kai išvirus matote, kad sūris nestingsta diena, dvi, tris ar kažkas pan. tai nebijokit, pervirkit dar kartą, kokį pusvalanduką, reikalai tikrai pasitaisys
Skanaus
Dar įmesiu patarimą pradedančioms sūrininkėms, kai išvirus matote, kad sūris nestingsta diena, dvi, tris ar kažkas pan. tai nebijokit, pervirkit dar kartą, kokį pusvalanduką, reikalai tikrai pasitaisys
Skanaus
Knygoje radau parašyta, kad "virti baigiame tuomet, kai ant lėkštelės padėtas obuolių masės šaukštelis atvėsdamas greitai sustingsta"
Obuolių sūris su kava
6 kg rudeninių obuolių,
1 kg cukraus,
5 šaukštai maltos kavos
viskas taip, kaip parašė Gandi. Baigiant virti suberti kavą ir pavirti dar 3-4 min.
Jei kuri bandysit, parašykit ar skanus.
Obuolių sūris su kava
6 kg rudeninių obuolių,
1 kg cukraus,
5 šaukštai maltos kavos
viskas taip, kaip parašė Gandi. Baigiant virti suberti kavą ir pavirti dar 3-4 min.
Jei kuri bandysit, parašykit ar skanus.
Aš esu dariusi visokių pernai tų obuolių sūrių- ir su kava, ir su kakava, ir su šokoladu, ir su migdolais bei lazdynų ruešutais, saulėgrąžomis, su želatina, cinamonu, citr. vaisių žievelėmis, citrinų rūgštimi ir dar nepamenu kokių... Tik va mano šeima nevalgo Tai kasmet tenka išmesti dalį, ir stovi dažniausiai visus metus šaldytuve- kol ima pelyti- o darbo tiek įdėta - jie iš viso nepripažįsta jokių naminių-sodinių dalykų. Mano tėvai- viską įpratę tik pirkti, ir kas užauginta sode, kurį iš močiutės paveldėjo- nors ir patys užaugino- nevalgo- nes pripratę prie cheminės-nitratinės išvaizdos, prie to, kad pirktiniai vaisiai ir daržovės didesni, saldesni, ilgiau negenda ir geriau atrodo, kad juos lengviau darinėti, nes mažiau nuparkę ir didesni- tai vartoja tik pirktinius, o savo viskas sugenda, o ir šiaip jie daugiau mėsėdžiai ir sūraus maisto mėgėjai- o tokie visokie saldumyniniai-gardumyniniai dalykai jiems ne maistas, ir neina... Tortus ir pyragus (pirktinius) dar valgo- viso kito- įskaitant sūrius- nė pro kur
Obuolių daug būna, o šis sūris daug reikalauja jų- ir nebūtinai užima vietą šaldytuve bei cukraus per daug nereikalauja (o aš saldžiai nemėgstu)- tai verdu vis tiek, bet kai reik išmesti po tiek klapato, tai
Man patinka tas kažkoks pirktinis, kur suraikytas tokiomis gražiomis riekelėmis būna pardėse, ir putplastinėje lėkštelėje išdėliotos tos riekelės, ir su celoanu viskas aptraukta- lietuviškas, berods, toks, nepamenu kokios firmos- jo tokia gera forma- toks minkštas, bet tvirtas, kaip labai tvirta želė, bet rankose netįžta, ir toks rūgštelna- man tokio nepavyksta išgauti- nežinau kur paslaptis ten- nes tie kur namuose žmonės daro, man per saldūs, ir rūgšties nesijaučia, o džiovinti tokie kažkokie arba kieti ir sausi gaunasi, arba mikšti ir patižę kaip košė, arba normalūs, bet vis tiek paėmus į rankas- daugiau kaip džemas tokie- o va tie pirktiniai, tokie truputį kaip želiniai, ar kaip guminukai (minkštesni aišku, bet tokia netrupanti ir elastiga masė).. Tai labai norėčiau tokius išmokti daryti...
O šiaip džiovinti geriausiai orkaitėje- tik būtinai ant labai silpnos ugnies (gal net ant pačios silpniausios)- kitaip, laikant bute, o dar jei sūris ne pats mažiausias- gali supelyti- man bent jeu taip yra buvę, o ir džiūsta be proto ilgai, jei be orkaitės- pradžioje tai aš būtinai orkaitėje džiovinu- nes mūsų butas šiltas, salygų džiovinti šaltai, ir kad vėdintųsi, nėra- tai tokiomis sąlygomis greičiau varnoms dantys sudygs, nei tas sūris išdžius- kiek bandėm kambary be orkaitės- pelijo ir nedžiūvo, tai pradžioje orkaitėje būtinai- ant silpniausios ugnies- aš palikdavau ant silpniausios ugnies nustatytą orkaitę- ir sūrį su smarliniu sūrmaišiu- joje palikdavau visą laiką- ir kai gamindavau ką valgyti- plytą įjungdavau/išjungdavau tik iš rozetės, o orkaitės rankenėlė visad būdavo pasukta ant minimumo- todėl kai tik ką gamindavau- savaime įsijungdavo ir orkaitė kartu- ir džiovindavosi tas sūris- tai taip kažkiek dienų padžiovinus labai puikiai ir greitaisudžiūsta...
Dar, pamenu, mes mokykloje per darbų pamokas dar tarybmečiu darėme obuolių sūrį- tai mums mokytoja davė receptą, pagal kurį turėjome daryti, ir ten buvo nurodyta džiovinti saldainių dėžutėje, išklotoje traškančiu permatomu celofanu
Bet aš darau sūrmaišiuose- marliniuose ar plonos drobės..
Tai kasmet tenka išmesti dalį, ir stovi dažniausiai visus metus šaldytuve- kol ima pelyti- o darbo tiek įdėta - jie iš viso nepripažįsta jokių naminių-sodinių dalykų. Mano tėvai- viską įpratę tik pirkti, ir kas užauginta sode, kurį iš močiutės paveldėjo- nors ir patys užaugino- nevalgo- nes pripratę prie cheminės-nitratinės išvaizdos, prie to, kad pirktiniai vaisiai ir daržovės didesni, saldesni, ilgiau negenda ir geriau atrodo, kad juos lengviau darinėti, nes mažiau nuparkę ir didesni- tai vartoja tik pirktinius, o savo viskas sugenda, o ir šiaip jie daugiau mėsėdžiai ir sūraus maisto mėgėjai- o tokie visokie saldumyniniai-gardumyniniai dalykai jiems ne maistas, ir neina... Tortus ir pyragus (pirktinius) dar valgo- viso kito- įskaitant sūrius- nė pro kur Obuolių daug būna, o šis sūris daug reikalauja jų- ir nebūtinai užima vietą šaldytuve bei cukraus per daug nereikalauja (o aš saldžiai nemėgstu)- tai verdu vis tiek, bet kai reik išmesti po tiek klapato, tai
Man patinka tas kažkoks pirktinis, kur suraikytas tokiomis gražiomis riekelėmis būna pardėse, ir putplastinėje lėkštelėje išdėliotos tos riekelės, ir su celoanu viskas aptraukta- lietuviškas, berods, toks, nepamenu kokios firmos- jo tokia gera forma- toks minkštas, bet tvirtas, kaip labai tvirta želė, bet rankose netįžta, ir toks rūgštelna- man tokio nepavyksta išgauti- nežinau kur paslaptis ten- nes tie kur namuose žmonės daro, man per saldūs, ir rūgšties nesijaučia, o džiovinti tokie kažkokie arba kieti ir sausi gaunasi, arba mikšti ir patižę kaip košė, arba normalūs, bet vis tiek paėmus į rankas- daugiau kaip džemas tokie- o va tie pirktiniai, tokie truputį kaip želiniai, ar kaip guminukai (minkštesni aišku, bet tokia netrupanti ir elastiga masė).. Tai labai norėčiau tokius išmokti daryti...
O šiaip džiovinti geriausiai orkaitėje- tik būtinai ant labai silpnos ugnies (gal net ant pačios silpniausios)- kitaip, laikant bute, o dar jei sūris ne pats mažiausias- gali supelyti- man bent jeu taip yra buvę, o ir džiūsta be proto ilgai, jei be orkaitės- pradžioje tai aš būtinai orkaitėje džiovinu- nes mūsų butas šiltas, salygų džiovinti šaltai, ir kad vėdintųsi, nėra- tai tokiomis sąlygomis greičiau varnoms dantys sudygs, nei tas sūris išdžius- kiek bandėm kambary be orkaitės- pelijo ir nedžiūvo, tai pradžioje orkaitėje būtinai- ant silpniausios ugnies- aš palikdavau ant silpniausios ugnies nustatytą orkaitę- ir sūrį su smarliniu sūrmaišiu- joje palikdavau visą laiką- ir kai gamindavau ką valgyti- plytą įjungdavau/išjungdavau tik iš rozetės, o orkaitės rankenėlė visad būdavo pasukta ant minimumo- todėl kai tik ką gamindavau- savaime įsijungdavo ir orkaitė kartu- ir džiovindavosi tas sūris- tai taip kažkiek dienų padžiovinus labai puikiai ir greitaisudžiūsta...
Dar, pamenu, mes mokykloje per darbų pamokas dar tarybmečiu darėme obuolių sūrį- tai mums mokytoja davė receptą, pagal kurį turėjome daryti, ir ten buvo nurodyta džiovinti saldainių dėžutėje, išklotoje traškančiu permatomu celofanu
Bet aš darau sūrmaišiuose- marliniuose ar plonos drobės..
vejetau kokia temele radau 
atsimenu, kad kai buvau maza, mama kelis kartus dare.. 
jau kai prasides obuoliai tai butinai ir as bandysiu daryt
atsimenu, kad kai buvau maza, mama kelis kartus dare.. jau kai prasides obuoliai tai butinai ir as bandysiu daryt
Pirmą kartą eksperimentuoju su tuo obuolių sūriu. Dabar džiūsta, o vaikai aplinkui vaikšto ir klausinėja "kada". Turiu pastebėjimą: tas tekantis skystis iš sūrio, kai sudžiūsta, pasidaro baisiai skanus žėlė. Tai va, jokiais būdais jo neutilizuokit!!!!!
