Mane paliko. Vieną, svetimoj šaly

Arba kaip pati autorė rašė:


susirasti kokį kambarėlį ir pabaigti tuos kursus sukandus dantis bei išlaikyti valstybinį egzaminą. Pabaigti, kas pradėta. O tada grįžti į Lietuvą, arba kurtis gyvenimą ten (pagal situaciją).

Beje, gal autorė vis dėlto gali patikslinti - ar šalis musulmoniška, ar mylimasis - musulmonas? Ir ar veiksmas - jo gimtojoje šalyje?

Mes šito nežinome, jinai apie tai nesakė, o jei ir taip - tai visų pirma reikėjo domėtis, kur lendi prieš lendant. Tos kultūros tradicijomis. Bet taip vienpusiškai kaltinti, kad va aš nenoriu, o jis nori ir dėl to kad santykiai nutrūko kaltas jis. Čia visada oponuosiu tokiai pozicijai, nes taip norima "nusiplauti" savo "kaltės" dalį, o kadangi kitos pusės pozicijos mes čia negirdime (nematome ) - aš palaikysiu oponuojančią poziciją.

Atsakymą į klausimą, ar šalis musulmonišką, radau - ne musulmoniška.
Tiesą pasakius, tada nematau problemos, šalis nėra labai egzotiška ir tolima. Matyt vis dėlto, problema tame, kad pablogės sąlygos, norint pasiekti užsibrėžtus planus.
Na ir, žinoma, išsiskyrimo skausmas, kuris aš čia, ar svetimoj šaly - neišvengiamas tokioj situacijoj.

mes gyvenam skandinavijoj, ir taip jis musulmonas. bet nenorėčiau, kad visi būsimi komentarai būtų pylimas, kokie jie visi niekšai ir pašlemėkai, ir kokios visos mes, su jais susidėjusios, beviltiškai kvailos vištos ir t.t.
esu beveik garantuota, kad jeigu sutikčiau su , tai santykiai nenutrūktų. bet bijau, kad pasidavus tokiam spaudimui, tolimesnė situacija taptų visiškai nevaldoma.
beje, su juo man patinka- tvarkingas, nenervingas. nesiplėsiu, bet gerų savybių turi.
Papildyta:

iš esmės taip. tai ką daryti? norisi teisingai pasirinkti ir savęs labiau nenuskriausti

Negimdyk nuo musulmono, a? Būūūūk protinga. Labai prašau

Pasikartosiu - išsinuomoti kambarį (ar ką išgalite), pabaigti kursus ir toliau siekti savo tikslų, planų. Na, nepavyko pasinaudoti mylimuoju tiek, kiek planavote, ar taip, kaip planavote. Būna.
Atkrenta būtinybė grįžti į Lietuvą, nes musulmoniškoj šaly, įtariu, vienai tikrai būtų nelengva.
Ir dar pasikartosiu - nematau JOKIOS problemos. Nepraradote nieko daugiau, negu būtumėt praradusi išsiskyrusi su eiliniu kavalieriumi.
Na, o kalbos, kad dėl jo viską metėt ir važiavot pas jį - iš viso kažkoks nesusipratimas. Suprantu, jeigu būtumėt išvažiavusi į kokį Dievo užmirštą Udmurtijos kaimą, tada tai joooo, dėl jo kažką aukojot. Bet dabar - esate turtingoje Europos šalyje. Negi manot, kad SM'ą skaito 15metės naivuolės?

kodėl jums vis atrodo, kad aš norėjau juo pasinaudot? kai baigiau universitetą, Lietuvoj dar beveik 3 metus dirbau. nors visos krizės buvo pačiam įkaršty. tai jeigu būčiau norėjus tik pasinaudoti proga ištrūkt iš Lietuvos, nebūčiau taip ilgai laukus, o lėkus iškart po diplomo gavimo.
be to, Lietuvoj dirbau mėgstamą darbą, į kurį tiko eit su "makijažais ir manikiūrais". o čia iš "mėlynos apykaklės" neaišku kada bus šansų išsivilkt.
ir kaip jau rašiau, išlaidas dalinamės beveik po lygiai. tai kur čia jo išnaudojimas?

paprasyk kad palauktu metus ar pora,uzbresk laika,pasiek savo tiksla,o tada bus matyt jai nesutiks palaukt,sukit skirtingais keliais,bet tikrai nepulk gimdyt,pirmiausiai rupinkis savimi, o mylimasis jai nores palauks,o jai ne nu ka padarysi toks gyvenimas

nu mergos,mergos, kiek per ta TV ta Ruta ir kitos moteriskes gali jum kalt nu jus neprotingos butybes, nevaziuokit i uzsieni su tais savo musulmonais,viskas ko jiem reik tai yra,kad duotumet jiems vaika ir sedesit ant ledo visa likusi gyvenima to vaiko nematydama, nu nejaugi jau ant tiek nesuprantama,kad nereikia jiems tos jusu superines lietuviskos meiles?

Jūs ne norėjote, jūs naudojotės. Tik jis pajuto, kad duodamas jums, gali ir negauti atgal to, ko tikisi. Todėl nusprendė nutraukt santykius. O jūs to neplanavot.
Kodėl taip galvoju? Todėl kad jo (kviečiant jus) ir jūsų planai (važiuojant pas jį) akivaizdžiai skyrėsi. Jūs pati rašėt - "išsisukinėjau" nuo nėštumo. Vadinasi, žinojot, kad jis to nori ir jo tokie planai, bet atkakliai vykdėt savo planą. O tempėt gumą, nes žinojot, kad jums nenaudinga išsiskirt.
Jeigu dirbot mėgstamą darbą Lietuvoj, kas trukdo grįžt ir vėl jį dirbt? Vieta užimta? Jeigu esat gera specialistė (ir dar pramokot papildomą kalbą, kuri Lietuvoje nėra dažno įvaldyta - tai papildomas naudingas įgūdis) - tikrai rasit analogišką. Pas mamą blogai? O tai taip gerai čia viską turėjot, bet pasirodo, kad nieko neturėjot, pas mamą gyvenot? Tai koks skirtumas - "pas mylimąjį" ar "pas mamą".
Ką reiškia "ilgai laukus"? Kai tik radot galimybę išlėkt, t.y. "pas ką", tai ir išlėkėt. Jūs gi nesvarstot galimybės net ir toje pačioje Lietuvoje "gyvent savarankiškai". Jums natūralu - "pas kažką". O daugybė žmonių gyvenimą kuriasi patys, ne "pas kažką".

Neteisiu jūsų - kiekvienas tvarkosi, kaip sugeba. Bet tikrai nematau problemos. Ir tik jums pačiai įvertinti, ar jūsų patogumas vertas tokios kainos - vaiko. Ir neužmirškim, kad tėtis, vis dėlto, musulmonas. Suprantu, kad jums nemalonūs komentarai apie kitatikį, bet jie yra neišvengiami, nes neįmanoma nagrinėt situacijos, neatsižvelgiant į tokį svarbų faktorių. Todėl jūsų pageidavimas, kad nebūtų komentuojamas mylimojo tikėjimas - irgi labai vaikiškas ir naivus.

Man rodos, jeigu pati ramiai apmąstytumėte, pamatysite, kad ne tiek daug ir praradote - tik šiek tiek daugiau teks save riboti. O kadangi jūsų požiūris į gyvenimą labai skirtingas (su mylimuoju), tai kuo anksčiau išsiskirsite, tuo geriau.

tuos 3 metus kol dirbau Lietuvoj, jau su juo palaikiau santykius ir nuo pat pradžių turėjau progą ten lėkti. bet nelėkiau, nes norėjau pasižiūrėti, kas iš tų santykių išeis. kad nereikėtų mėtytis ( nors dabar vis tiek reikia)
ir gyvenau ne pas mamą, o nuomojamam bute. kiek vienišų 2n-mečių turi nuosavus butus Vilniuje?
be to, vaiko aš ir pati norėčiau. tik ne dabar. ir ne po 9 mėnesių.
ir kai negalvoju, apie tas baisybes, kurias jis man yra prišnekėjęs, tas vyras man vis dar yra brangus. ir negaliu net įsivaidzuot, kad jo nebebus mano gyvenime. 4 metai vis dėlto ilgas laiko tarpas. ir per tą laiką buvo daug gražių dienų. ir mano jausmų skalėj, toks išsiskyrimas būtų lygus artimo žmogaus mirčiai. kai buvo buvo šalia ir viena diena bac - nėra. o apie jokį kitą vyrą šalia savęs net pagalvot nenoriu.
taigi finansinė pusė čia ne svarbiausia. tik dabar dėl jos panika. nuo mokyklos baigimo iki šio rudens gyvenau ne "pas kažką", o daugiau ar mažiau savarankiškai. taigi ir dabar išgyvenčiau. bet ne tik čia problema slypi. o viskas kartu sudėjus.

labai didelis skirtumas. esminis skirtumas. Apeliuot i tradicijas, zmoniskuma ir kitus pasvaisciojimus galima jei jaunikis europietis ar bent jau krikscioniu tikejimo. Jei veiksmas vyksta Libijoje, o vyras musulmonas, tuomet kontekstas diktuoja is esmes kitokius veiksmus.
Papildyta:


Siaip jau, turint omeny, nesekmes istorijas sajungose tarp krikscioniu ir musulmonu, drisciau sakyti, kad cia tik ziedeliai ir tikrasis "grozis" prasidetu tik atsiradus vaikeliui. Esi jauna stipris, savarnkiska moteris, nesileisk, kad tave kontroliuotu. Is tavo pasakojimo susidaro ispudis, kad tai ka tu jam jauti yra ne meile, o prisirisimas, pripratimas ir paniska baime likti vienai. Ar as teisus?